Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. S. 2019 m. liepos 2 d., apie 21.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, prie išėjimo durų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai nustatytas 1.64 promilės neblaivumo laipsnis), kilus žodiniam konfliktui tyčia delnu du kartus sudavė A. K. į veido sritį, dėl ko ji galva atsitrenkė į sieną, taip A. K. sukėlė fizinį skausmą. Norėdamas iš A. K. rankų atimti telefoną, tyčia sugriebė jai už rankų, taip padarė nežymų A. K. sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos įbrėžimais plaštakose. Tęsdamas nusikalstamą veiką S. S. kumščiu vieną kartą trenkė K. C. į veido sritį, taip padarė nežymų jos sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu dešinio antakio srityje. Taip S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis S. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nuomojamo buto bendro naudojimo koridoriuje būdamas neblaivus nesusivaldė ir kilusio abipusio konflikto su nukentėjusiomis metu tyčia paliesdamas jų veidus rankomis jas pastūmė. Taip galėjo joms sukelti fizinį skausmą ir padaryti specialisto išvadose konstatuotus kūno sužalojimus. A. K. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo prašė atmesti, nes telefono iš jos rankų negriebė ir telefonas ant grindų nebuvo nukritęs. A. K. ir K. C. civilinius ieškinius dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo prašė tenkinti iš dalies ir kiekvienai iš jų priteisti po 100 Eur. Tuo tarpu A. K. civilinio ieškinio reikalavimą dėl 150 Eur turtinės žalos atlyginimo prašė atmesti.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju S. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad (duomenys neskelbtini), esančiame bute jis nuomojasi vieną kambarį. A. K. šiame bute nuomojasi kitą kambarį. Butas yra dviejų kambarių. 2019 m. liepos 2 d. vakare, galimai įtarime nurodytu laiku, A. K. pas save atsivedė draugę. Tuo metu jis buvo savo kambaryje. Merginos labai triukšmavo, garsiai varstė duris. Apie 21.00 val. jis išėjo iš savo kambario į bendrą koridorių norėdamas su merginomis pasikalbėti dėl jų keliamo triukšmo. Ką jos tiksliai atsakė, nepamena, tačiau jų pasakyti žodžiai jį įžeidė. Iš susijaudinimo dėl užgauliojimų delnu du kartus pastūmė A. K. į veido sritį, kuri atsitrenkė į rūbų kabyklą. Tęsiantis užgauliojimams ranka pastūmė ir A. K. draugę. Abi merginos išėjo iš buto ir sugrįžo su policijos pareigūnais. Neatmeta galimybės, kad savo veiksmais merginoms galėjo sukelti fizinį skausmą. Dėl savo poelgio labai gailisi (b. l. 66, 77). Alkotesterio kvito duomenimis 2019 m. liepos 2 d. 22.42 val. S. S. nustatytas 1.64 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 81).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Nukentėjusioji A. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuomojasi kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tame pačiame bute, kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), gyvena kaimynas S. S.. Su kaimynu jokių santykių nepalaiko. 2019 m. liepos 2 d., apie 18.00 val., ji su drauge K. C. sugrįžo į nuomojamą kambarį. Apie 21.00 val. jos draugė norėjo išeiti namo. Jai būnant buto koridoriuje iš vonios kambario išėjo kaimynas. K. C. su juo lietuviškai pasisveikino. Tada kaimynas K. C. rusų kalba pasakė, kad ji su juo kalbėtų normaliai. Tada K. C. su kaimynu pasisveikino rusų kalba ir tęsė pokalbį su ja (A. K.). Tada kaimynas S. S. prie jų priėjo ir pradėjo konfliktuoti, pareiškęs, kad jos neturi teisės čia būti. Ji (A. K.) atsakė, kad jos draugė jau ruošiasi išeiti. Kaimynas atsakė, kad ji niekur neišeis. K. C. norėjo atidaryti buto duris, tačiau kaimynas ranka užspaudė duris ir jos neišleido. Pasakė, kad ji iš čia išeis tik per balkoną. K. C. pasakė, kad nenori jokio konflikto, paprašė ją išleisti, nes kitu atveju iškvies policiją. Kaimynas atsakė, kad gali kviesti. K. C. paskambino pagalbos telefono Nr. 112 ir pasakė, jog kaimynas jos neišleidžia iš namų, paprašė kad atvažiuotų policija. Kai baigė pokalbį, kaimynas pradėjo elgtis dar agresyviau, pasakė, kad ją (A. K.) užmuš, o jos draugę išmes per balkoną. Konflikto metu kaimynas S. S., tuo metu kai ji (A. K.) stovėjo prie durų, delnu vieną kartą sudavė jai per kairį žandą, dėl ko ji galvos kaire puse atsitrenkė į sieną ir patyrė fizinį skausmą. Ji paprašė, kad K. C. dar kartą paskambintų policijai. Tada K. C. dar kartą paskambino pagalbos telefonu ir pasakė, jog kaimynas ją muša. Po pokalbio, kaimynas jai (A. K.) pasakė, kad ji čia negyvens. Ji jam atsakė, kad paskambins buto šeimininkui ir apie tai pasakys. Kai ji kalbėjo telefonu su buto šeimininku, kaimynas be priežasties sudavė K. C. vieną kartą kumščiu į veidą. Kai ji baigė kalbėti su buto savininku, kaimynas S. S. norėjo iš jos atimti telefoną. Bandant iš jos rankų pagriebti telefoną, šis iškrito ant grindų. Tada kaimynas dar kartą jai sudavė delnu per veidą ir ji patyrė fizinį skausmą. Po to ji su drauge nubėgo į savo kambarį ir užsirakino. Atvykę policijos pareigūnai negalėjo patekti į butą, nes durys buvo užrakintos. Jiems pradėjus skambinti, kaimynas S. S. atrakino buto duris ir įleido pareigūnus. Policijos pareigūnams ji papasakojo, kas nutiko ir jie sulaikė jos kaimyną. Kambaryje pastebėjo, kad ant grindų nukritus jos telefonui „Sony Compakt Z5“ įskilo ekranas, kuris yra po apsauginiu stiklu. Telefono ekranas kainuoja apie 150 Eur (b. l. 15). Apklausta papildomai nukentėjusioji A. K. patikslino, kad dėl 2019 m. liepos 2 d. patirtų sužalojimų medicininės pagalbos nesikreipė. Dėl jai sukelto fizinio skausmo bei sudaužyto telefono patyrė fizinę bei moralinę žalą. Nori patikslinti, jog kaimynas S. S. jai sudavė vieną kartą rankos delnu į kairės pusės žandą, dėl ko ji atsitrenkė į sieną. Jos draugei K. C. jis trenkė vieną kartą rankos kumščiu į veido sritį ir pataikė į dešinį antakį. Po to jis jai (A. K.) vėl rankos delnu sudavė per dešinį žandą. Iš viso jai sudavė du smūgius delnu. Viskas įvyko labai greitai. Jai padaryti odos įbrėžimai abejose plaštakose atsirado S. S. rankomis bandant sugriebti ir atimti telefoną (b. l. 32).

Specialisto išvadoje Nr. G 2293/2019 (01) nurodyta, kad A. K. padaryti odos įbrėžimai plaštakose, paveikus kietu buku, mažą kontaktuojantį paviršių ar/ir buką briauną turinčiu daiktu (daiktais), prieš 5-11 parų iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais (b. l. 22-23).

Ikiteisminio tyrimo įstaigai 2019 m. liepos 2 d. nukentėjusioji A. K. pateikė pareiškimą, kad 2019 m. liepos 2 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), koridoriuje, kaimynas S. S., gyvenantis (duomenys neskelbtini), dėl neaiškių priežasčių delnu du kartus sudavė jai per veidą, dėl ko ji atsitrenkė į sieną ir susimušė galvą, patyrė fizinį skausmą. Vėliau jis bandė iš jos atimti telefoną „Sony Compakt Z5“, kuris nukrito ant grindų. Be to, kaimynas jos draugei K. C. kumščiu vieną kartą sudavė į veidą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą (b. l. 10).

Nukentėjusioji K. C. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos 2 d., apie 18.00 val., ji atėjo pas draugę A. K. į svečius, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Apie 21.00 val. ji norėjo išeiti namo ir su A. K. buvo buto koridoriuje. Tuo metu iš savo kambario išėjo kaimynas – vyriškis. Ji su juo pasisveikino lietuvių kalba. Pasakė „sveiki“. Vyriškis jai pareiškė priekaištus, kad su juo kalba lietuviškai. Tada ji rusų kalbą pasakė „laba diena“ ir toliau kalbėjosi su drauge. Tačiau kaimynui kažkas nepatiko. Jis prie jų priėjo ir ėmė sakyti, kad jos neturi teisės čia būti. A. K. pasakė, kad ji čia nuomojasi kambarį, o koridorius yra bendras. Kadangi ji nenorėjo konflikto, todėl priėjo prie durų ir norėjo jas atidaryti, tačiau jos neatsidarė. Kai dar kartą norėjo atidaryti duris, prie jų priėjo kaimynas, ranka užspaudė duris ir neleido jai išeiti. Ji pasakė, kad nenori konflikto, paprašė ją išleisti, nes priešingu atveju paskambins policijai. Jis atsakė, kad gali skambinti. Tada ji paskambino pagalbos telefono Nr. 112. Pasakė, kad buvo pas draugę svečiuose ir kaimynas nenori jų išleisti iš namų. Paprašė pagalbos, nes joms buvo baisu likti su kaimynu. Tuo metu jos draugė kalbėjo telefonu su buto savininku, sakė, jog kaimynas elgiasi agresyviai ir paprašė, kad šeimininkas atvažiuotų ir išspręstų konfliktą. Tuo metu kaimynas delnu vieną kartą sudavė A. K. per žandą. Tada ji dar kartą paskambino pagalbos telefonu ir paprašė, kad greičiau atvažiuotų policija, nes kaimynas pradėjo mušti jos draugę. Kai A. K. dar kartą paskambino buto savininkui, kaimynas vėl bandė prie jos artintis. Ji išsigando, kad kaimynas vėl gali mušti A. K., pabandė jį sulaikyti ir pastumti į šalį, tada kaimynas vieną kartą jai kumščiu sudavė per veidą, pataikė į dešinę akį, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Kaimynas konflikto metu elgėsi agresyviai, į jos prašymą jas išleisti nereagavo. Pasakė, kad ji (K. C.) iš čia išeis tik per balkoną. Kai draugė telefonu baigė kalbėti su buto šeimininku, kaimynas dar kartą delnu sudavė jai per veidą ir nuėjo į savo kambarį. Tuomet jos nubėgo į A. K. kambarį ir užsirakino. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, kaimynas jiems atrakino koridoriaus duris. Jos viską papasakojo policijos pareigūnams, kurie kaimyną sulaikė (b. l. 40). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji K. C. parodė, kad dėl jai padarytų sužalojimų į gydymo įstaigą nesikreipė. Ji patyrė moralinę žalą, kadangi jai buvo sukeltas fizinis skausmas, todėl nori pareikšti civilinį ieškinį (b. l. 49).

Specialisto išvadoje Nr. G 2318/2019 (01) nurodyta, jog K. C. nustatytas odos nubrozdinimas dešinio antakio srityje, padarytas kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2019 m. liepos 2 d.). K. C. nustatytas vienas sužalojimas. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytas sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje (b. l. 47).

Vyriausiojo patrulio G. P. 2019 m. liepos 2 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2019 m. liepos 2 d., apie 21.00 val., dirbant su vyriausiais patruliais J. L. ir T. B., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur bute vyksta konfliktas. Atvykus minėtu adresu paaiškėjo, kad tarp nuomininkų įvyko žodinis konfliktas ir konflikto metu, būdamas girtas, S. S. ranka trenkė K. C., po to ranka trenkė į veidą A. K., taip joms sukėlė fizinį skausmą. S. S. taip pat grasino susidorojimu, grasino išmesti pro langą. Sulaikytas S. S. pristatytas į budėtojų dalį (b. l. 4).

Visuma teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad S. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtavo prieš nukentėjusiąsias A. K. ir K. C.. Tai pripažino ir pats kaltinamasis. Jo kaltę patvirtina minėtų nukentėjusiųjų parodymai, į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, specialistų išvadų duomenys. Tai, kad įvykio metu kaltinamasis buvo neblaivus, patvirtina alkotesterio kvito rodmenys. Taigi, S. S. padaryti veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis tyčia nežymiai sutrikdė A. K. ir K. C. sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas S. S. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 55 ir 61 straipsnių nuostatas. S. S. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą dviejų žmonių sveikatai, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba. S. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu S. S. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tam įtakos (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Remiantis išdėstytu, teismo vertinimu, S. S. skirtina BK 140 straipsnio sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei vidurkis.

S. S. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas S. S. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. liepos 2 d. 21.25 val. iki 2019 m. liepos 3 d. 16.12 val. (viena para) išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

S. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Nukentėjusiosios A. K. pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl 250 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiosios K. C. pareikštas civilinis ieškinys dėl 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš S. S. tenkintini visiškai. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiosioms nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas sukėlė tam tikras pasekmes: A. K. – odos įbrėžimus plaštakose, K. C. – odos nubrozdinimą dešinio antakio srityje. Nukentėjusiosios patyrė fizinį skausmą, buvo išsigandusios ir susijaudinusios. A. S. joms sukėlė ne tik sveikatos sutrikdymą, tačiau ir moralinius išgyvenimus. Todėl nukentėjusiųjų reikalavimas iš A. S. priteisti neturtinės žalos atlyginimą teismui yra suprantamas ir pagrįstas. Nukentėjusiųjų reikalaujamos priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka protingumo ir teisingumo principus. Tuo tarpu A. K. civilinio ieškinio reikalavimas dėl 150 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš A. S. atmestinas, kadangi nepateikti šią žalą pagrindžiantys įrodymai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. S. skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti S. S. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. liepos 2 d. 21.25 val. iki 2019 m. liepos 3 d. 16.12 val. (viena para) išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

S. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

A. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš S. S. priteisti 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo A. K. naudai. Likusioje dalyje A. K. civilinį ieškinį atmesti.

K. C. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš S. S. priteisti 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo K. C. naudai.

Išaiškinti S. S., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.