- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-29
- Bylos Nr.
- 2A-1047-601/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pran.), Aušra Baubienė, Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- AB „Kauno energija“
- Trečiasis asmuo
- uždaraja akcine bendrove „Hiatas“
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei, dalyvaujant ieškovui J. V. ,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1138-638/2008, pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovui AB „Kauno energija“ su trečiuoju asmeniu uždaraja akcine bendrove „Hiatas“ dėl 1 075 Lt grąžinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui 1 075 Lt mokesčių, sumokėtų už bendruosius šilumos nuostolius 2005-2006, 2006-2007 metų šildymo periodais (b. l. 16-17).
Kauno miesto apylinkės 2008 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad kaip matyti iš atsakovo pateiktos paskirstymo lentelės, ieškovui iki 2006-01-01 bendras nuostolių dydis buvo skaičiuojamas taikant koeficientą 0,000335 MWh (b. l.35), o nuo 2006-01-01 pradėtas taikyti dydis 0,0027 MWh (b. l.36). Atsakovo atstovė paaiškino, kad bendras nuostolių dydis, tenkantis ieškovo patalpoms buvo perskaičiuotas remiantis 2005-10-12 aktu (b. l. 9). Aktas surašytas trijų atsakovo darbuotojų, akte konstatuojama, kad grindyse šildymo vamzdžių izoliacija pažeista, o sienose vamzdynai neizoliuoti. Ieškovas šio akto neginčijo, reikalavimo teisme pripažinti šį aktą negaliojančiu nereiškė. Ieškovui buvo ne kartą siūloma naudotis teisine pagalba (b. l. 51, 53), tačiau ieškovas advokato pagalba nesinaudojo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad aktas yra neteisingas. Ieškovas pripažino, kad jis mokėjo už bendruosius šilumos nuostolius. Per 2005/2006 ir 2006/2007 metų šildymo sezonus jis sumokėjo atsakovui iš viso 1 075 Lt, kuriuos ir prašo ieškiniu grąžinti. Ieškovas teigė, kad jam yra per sunku paskaičiuoti, kokią sumą iš 1 075 Lt jis sumokėjo perskaičiavus jam tenkančią dalį. Ieškovas pateikė į bylą bankinio pervedimo išrašus, iš kurių matyti, kad 2008-02-19 ieškovas sumokėjo atsakovui 123,54 Lt , 2007-12-27 - sumokėjo 114,73 Lt, 2008-01-27 - sumokėjo 143,89 Lt (b. l. 46-48). Teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kokią konkrečiai sumą jis įmokėjo atsakovui už šilumos nuostolius, ir kad šią sumą jis įmokėjo nepagrįstai. Ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybei teismas priteisė 13,50 Lt pašto išlaidų (CPK 96 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimą panaikinti ir jo ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo 939,11 Lt. Motyvuose nurodo:
1) ieškovas nesinaudoja atsakovo teikiama šiluma, todėl neprivalo prižiūrėti, remontuoti jo vamzdynų bei apmokėti juose susidariusius šilumos nuostolius;
2) ieškovas paskaičiavo ir pateikė apmokėjimui sąskaitas ne už bendrųjų patalpų šildymą, kaip numato įstatymas, o už tariamus jo šilumos nuostolius, kurie susidaro dėl ieškovo magistralinių vamzdžių nutiestų po jo patalpų grindimis;
3) atsakovas ieškodamas magistralinių šilumos tiekimo vamzdžių pažeidimo po ieškovo patalpų grindimis matomai pažeidė vamzdžių izoliaciją ir jos nesutvarkė, nors pagal garantinį rašą buvo įsipareigojęs tą padaryti;
4) 2005-10-12 vienašališkai surašytame akte nenurodyta ar visa trasa po grindimis buvo atidengta ir patikrinta vamzdyno izoliacija ir kuo pasireiškė izoliacijos nekokybiškumas;
5) teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas neginčijo akto ir neprašė jo pripažinti negaliojančiu, kadangi 2008-02-25 ieškovas buvo pateikęs teismui ieškinio papildymą, kurį teismas atsisakė priimti;
6) atsakovas nepateikė bendrųjų šilumos nuostolių paskaičiavimo. Pagal ieškovo paskaičiavimus per 2005 m. 10 mėn. – 2007 m. 04 mėn. laikotarpį susidaro 939,11 Lt permokėjimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-05-27 sprendimą ir atmesti ieškovo J. V. apeliacinį skundą.
Motyvuose nurodo:
1) bendriesiems šilumos nuostoliams priskiriami nuostoliai per galines pastato sienas, per stogą, 1 aukšto grindis, laiptinių šilumos nuostoliai bei šilumos nuostoliai magistraliniuose namo vamzdynuose;
2) visi namo ir patalpų savininkai turi mokėti mokesčius už bendro naudojimo patalpų šildymą, neatsižvelgiant į tai, ar butas atjungtas nuo namo šildymo sistemos (tame tarpe ir už namo bendruosius nuostolius) (Kauno m. savivaldybės tarybos 2005-07-14 sprendimu Nr. 1T-379, patvirtintos Tvarkos 22 p., CK 4.76 str., 6.388 str.);
3) apeliantas nenurodo kuo remiantis 2005-10-12 aktas negali būti laikomas įrodymu, juolab, kad pats ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie nuginčytų pateiktus atsakovo įrodymus.
Teismo posėdžio metu ieškovas prašė apeliacinį skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2005 m. rugsėjo 15 d. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), trūko šildymo sistemos magistralinis vamzdis praeinantis po grindimis negyvenamosios patalpos nuosavybės teise priklausančios ieškovui J. V. . 2005 m. spalio 12 d. AB „Kauno energijos“ Kauno energijos paslaugų departamento akte nustatyta, kad ieškovo negyvenamosiose patalpose esančių vamzdynų izoliacija yra pažeista ir nekokybiška, negyvenamųjų patalpų sienose praeinantys šildymo sistemos vamzdyno stovai neizoliuoti. Minėto akto pagrindu AB „Kauno energija“ atliko bendrųjų nuostolių dalies perskaičiavimą (nuo 2005 m. spalio mėn.) ir pateikė ieškovui padidintas sąskaitas už bendrus šilumos nuostolius. Namui, esančiam Vytauto pr. 41, Kaune, šilumos energija yra teikiama centralizuotai, tačiau ieškovas centralizuotu šilumos tiekimu nesinaudoja.
Lietuvos Respublikos CK 4.76 str. nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai <...>, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. CK 4.82 str. 3 d. nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas <...>. Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 21 str. 2 d. įtvirtinta, jog daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisydamas to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Kauno m. savivaldybės tarybos 2005-07-14 sprendimu Nr. 1T-379 patvirtintu „Dėl mokesčių už patalpų šildymą ir karšto vandens tiekimą apskaičiavimo“ tvarkos aprašo 13.2 p. nustatyta, kad pastato šildymui sunaudotas šilumos kiekis paskirstomas centralizuotai šildomiems butams (kitoms patalpoms) ir butams (kitoms patalpoms) su atjungta šildymo sistema proporcingai šių patalpų grupių šildymo sistemų įrengtajai galiai ar pagal pasirinktą Paskirstymo metodą. Pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19 patvirtintą Šilumos paskirstymo metodo (Nr. 3) 3.4 p. nurodyta, kad šilumos kiekis pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymui skaičiuojamas iš pastato įvade išmatuoto šilumos kiekio atimant šilumos kiekį naudingojo ploto šildymui, šalto vandens pašildymui bei cirkuliacijai, o šio metodo 8 p. nurodyta, kad šilumos vartotojui priskiriamas šilumos kiekis bendrojo naudojimo patalpų šildymui skaičiuojamas šilumos kiekį, nustatytą pagal šio paskirstymo metodo 3.4 p., dauginant iš dalies koeficiento (priskyrimo koeficientas), kuris nustatomas pagal butų ar patalpų naudingąjį plotą, kai jų aukštis vienodas arba pagal butų ir patalpų tūrį, kai jų aukštis nevienodas. Taigi atsižvelgiant į paminėtus norminius aktus reiškia, kad apmokestinama visa pastato sunaudota šiluma, tame tarpe ir namo bendrieji nuostoliai, kuriuos apmoka visų namo butų bei negyvenamųjų patalpų savininkai. Kiekvienas namo butų bei negyvenamųjų patalpų savininkas apmoka bendruosius namo nuostolius proporcingai savo daliai, neatsižvelgiant į tai – kad šildymo sistema atjungta. Tačiau, kai daugiabučiame name vartotojas atsijungia nuo namo šildymo sistemos, jis nemoka už buto (kitos patalpos) šildymą.
Nagrinėjamu atveju ieškovas neginčija, jog turi mokėti už bendruosius namo šilumos nuostolius, tačiau nesutinka su jų paskaičiavimu, nurodydamas, jog nėra aišku kaip, kuo remiantis jie paskaičiuoti bei nepagrįstai jie padidinti.
Lietuvos Respublikos CPK 12 str. numatyta, kad civilinės bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, t. y. kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lietuvos Respublikos CPK 178 str. numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi ieškovas pateikęs reikalavimą grąžinti 1 075 Lt, privalo įrodyti šios permokos buvimą. Ieškovas nurodė aplinkybes, kodėl mano, jog atsakovas nepagrįstai padidino jam mokestį už bendruosius šilumos nuostolius, prašė įpareigoti atsakovą pateikti pirminius bendrųjų nuostolių jam paskaičiavimus, kurie nebuvo pateikti, apeliaciniam instancijos teismui pateikė savo žalos skaičiuotę (b. l. 80), kurioje paskaičiuota permoka, todėl laikytina, kad ieškovas ėmėsi pakankamų priemonių įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą. Tuo tarpu atsakovas atsikirsdamas į ieškinį nurodė tik norminius aktus pagrindžiančius ieškovo pareigą mokėti už bendruosius namo šilumos nuostolius, nors ieškovas to ir neginčija, o paskaičiavimų, kokiu pagrindu ir kokios sumos kiekvieną mėnesį ieškovui buvo paskaičiuotos, nepateikė, nors ieškovas ginčija būtent paskaičiavimą. Lietuvos Respublikos CPK 179 str. numato teismo veiksmus įrodinėjimo procese, t. y. tam kad būtų galima priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teismui numatyta galimybė, nepažeidžiant rungtyniškumo principo, įtakoti šalių veiksmus įrodinėjimo procese. Šiame straipsnyje numatyta, kad <...> jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo šia įstatymo nuostata, nors buvo pagrindas ją taikyti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą neatskleidęs bylos esmės, nes:
1) pirmosios instancijos teismo sprendime remiamasi 2005 m. spalio 12 d. atsakovo darbuotojų surašytu aktu (b. l. 9), kuris yra ginčijamas ieškovo, kaip neginčijamu įrodymu dėl nustatytų faktų, nes šis aktas nepripažintas negaliojančiu. Pažymėtina, kad tai tik rašytinis įrodymas, kuris turi būti vertinamas su kitais byloje esančiais įrodymais. Tačiau, kad jį būtų galima vertinti kaip įrodymą, turi būti pateiktas jo originalas arba nuorašas patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka, kai šiuo atveju byloje yra tik jo nepatvirtinta kopija. Ieškovui ginčijant rašytiniame įrodyme užfiksuotas aplinkybes, būtina apklausti liudytojais šį aktą surašiusius asmenis. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad nėra aišku kaip buvo nustatytas vamzdžių izoliacijos nekokybiškumas, pažeidimas, ar per visą vamzdžių ilgį izoliacija buvo nekokybiška ir kaip tai nustatė atsakovas, kam tenka kaltė dėl to. Taip pat nėra aišku ar vamzdžių izoliacijos nekokybiškumas nėra per visą vamzdžių ilgį visame name, o ne tik šalia atsakovo patalpų grindų ir sienų;
2) nesiaiškinta, ar ieškovui padaryti perskaičiavimai turėjo įtakos kitiems namo savininkams, ar jiems sumažėjo mokėtini bendrieji šilumos nuostoliai;
3) pirmosios instancijos teismas sprendime remiasi atsakovo pateikta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) šilumos paskirstymo už 2004-2007 m. lentele (toliau – lentelė) (b. l. 35-36), kurioje nurodytą apkrovą (0,0027 MWh) laiko bendrųjų nuostolių dydžio paskaičiavimo koeficientu. Tokia teismo išvada nemotyvuota ir nesuprantama, nes pačioje lentelėje nenurodytas toks koeficientas. Pažymėtina, kad lentelėje nėra jokio paskaičiavimo kiek ir už ką ieškovas turi mokėti atsakovui, nurodyta tik apkrovos. Pagal pateiktą lentelę galima daryti išvadą, kad ieškovui yra priskaičiuojamas mokesti už jam priklausančių patalpų šildymą, o ne už bendruosius šildymo nuostolius, nors jis yra atsijungęs nuo centrinės šildymo sistemos. Pažymėtina, kad atsakovas šilumos energiją tiekdamas namui, kuriame yra ieškovo patalpos turi vadovautis CK 6.383 str.. 6.384 str., 6.387 str., 6.388 str., 6.161 str., 6.350 str. ir 6.353 str. nuostatomis, kuriomis vadovaujantis vartotojas turi teisę gauti išsamią, visapusišką informaciją apie jo mokamus mokesčius, todėl atsakovas turi pateikti tikslią informaciją kiek, už ką ir kuo vadovaujantis yra paskaičiuoti mokesčiai ieškovui.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas (178 str., 179 str., 185 str.), dėl ko galėjo būti neteisingai išspęsta byla (CPK 329 str. 1 d.) bei neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.), todėl teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., 331 str.
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.