Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo, suinteresuoti asmenys I. S., S. M. ir Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji faktiniu valdymu po sutuoktinio S. B., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą. Pareiškimo pagrindu nurodė, kad dėl teisinių žinių stokos ji per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo pas notarą nesikreipė, tačiau ji po sutuoktinio mirties ir toliau rūpinosi santuokos metu įgytu nekilnojamuoju turtu, mokėjo mokesčius už jį ir rūpinosi juo kaip savu.

Suinteresuoti asmenys I. S. ir S. M. pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateiktu atsiliepimu prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 445 straipsnis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) susituokė su S. B. Pareiškėjos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini). Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registrų centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad pareiškėjos vardu, pagal 1997-11-27 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1-3566 yra įregistruotos nuosavybės teisės į 0,0600 ha žemės sklypą, o pagal 1997-11-27 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1-3564, į pastatą - sodo pastatą, pastatą - ūkinį pastatą, pastatą - šiltnamį ir kiemo statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamas turtas yra įgytas santuokoje ir laikytinas bendrąją sutuoktinių nuosavybe. Teismo turimi duomenys iš Gyventojų registro patvirtina, kad pareiškėjos sutuoktinis mirė būdamas santuokoje ir turėjo dvi dukras, tai yra suinteresuotus asmenis I. S. ir S. M.

Kretingos rajono 3-ojo notarų biuro 2025-04-14 liudijimas patvirtina, kad po S. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimas nėra priimtas ir paveldėjimo byla nėra užvesta.

Nustatyta, kad pareiškėja negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo po savo sutuoktinio mirties, nes šiuo metu yra praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti, todėl būtina nustatyti faktinio palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pareiškėja kaip pergyvenusi savo sutuoktinį turi teisę paveldėti pagal įstatymą kartu su pirmos eilės ar antros eilės įpėdiniais jei jų yra (CK 5.13 straipsnis).

Pareiškėja kaip pergyvenusi savo sutuoktinį turi teisę paveldėti palikimą po sutuoktinio mirties, kartu su palikėjo vaikais.

Nors pareiškėja įstatymo nustatytu terminu ir nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po savo sutuoktinio mirties pas notarą, tačiau faktiškai palikimą po jo mirties priėmė, tai yra rūpinasi santuokos metu įgytu nekilnojamuoju turtu bei jį prižiūrėjo kaip savo iki pat šiol, tai yra mokėjo mokesčius ir prižiūrėjo turtą kaip nuosavą. Suinteresuoti asmenys I. S. ir S. M. yra pareiškėjos ir mirusiojo S. B. dukros, kurios turi teisę paveldėti savo tėvo palikimą kartu su pareiškėja, jos teismui pateikė atsiliepimus, kad su pareiškimu sutinka. Pateikta pažyma iš SB „Akmena“ patvirtina, kad skolų už žemės sklypą nėra.

Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad nors pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė pas notarą dėl palikimo primėmimo po savo sutuoktinio mirties, tačiau ji iš karto po sutuoktinio mirties faktiškai pradėdama valdyti priėmė savo sutuoktinio palikimą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.50 straipsnio 2 dalis ir 5.51 straipsnis), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Byloje nėra duomenų, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pažeistų suinteresuotų asmenų interesus.

Teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 24, b. l. 216). Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.