Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos atstovui Vaidui Giršvildui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. B. skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios specialistės Ievos Jokubauskaitės 2025 m. sausio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-5492-2025 (ROIK: 24260511142),

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) 2025 m. sausio 8 d. nutarimu D. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 431 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, būdamas juridinio asmens vadovu, neįvykdė Lietuvos Respublikos Saugos eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, t. y. siekiant išaiškinti teisės pažeidimus, per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo, nenurodė ANK 611 straipsnyje nustatytų duomenų apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu (2024 m. gegužės 15 d. 9.00 val., nusižengimo tipas – greičio viršijimas) valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę, ja naudojosi ar buvo už ją atsakingas. Administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.

2. D. B. (toliau – ir Pareiškėjas), nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu, pateikė skundą, kuriame nurodo, kad 2024 m. lapkričio 24 d. gavo administracinio nusižengimo protokolą Nr. 0239-ANR_P-189897-2024. Protokole nurodoma, kad 2024 m. gegužės 15 d. UAB (duomenys neskelbtini) priklausantis automobilis „Subaru outback“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo greitį. Su protokolu nesutinka, nes 2023 m. birželio 7 d. minėtas automobilis buvo išnuomotas UAB „D“ (prideda nuomos sutartį). D. B., gavęs pirminį pranešimą apie administracinį nusižengimą, išsiuntė užklausą UAB „D“ vadovui, tačiau atsakymo negavo, todėl negalėjo pateikti duomenų apie asmenį, vairavusį automobilį. 2024 m. gruodžio 10 d. pateikė informaciją apie automobilio nuomos sutartį ir pačią sutartį paslaugų portale: https://epaslaugos.ird.lt, kaip paaiškinimą į gautą protokolą. Nesutinka su 2025 m. sausio 8 d. gautu nutarimu Nr. 0239-ANR_N-5492-2025 ir paskirta nuobauda. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis nėra piktybiškas eismo taisyklių pažeidėjas ir neatsisako vykdyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo reikalavimų, tiesiog negalėjo pateikti informacijos dėl trečiųjų asmenų piktybiško nebendradarbiavimo.

Motyvuojamoji dalis

6. Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

9. ANK 611 straipsnio 1 dalis detaliai nurodo, kokius duomenis privaloma pateikti pareigūnui, o straipsnio 2 dalyje įtvirtinama, kad kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Juridinio asmens, kuris perdavė transporto priemonę naudoti pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą sutartį (toliau – lizingo sutartis), vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo pranešti duomenis apie fizinį asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą) arba juridinį asmenį (juridinio asmens pavadinimą, kodą, buveinės adresą), kuriam pagal lizingo sutartį transporto priemonė perduota valdyti.

11. D. B. savo kaltę neigia tuo aspektu, kad jis, vadovaudamasis įprastai veikusia praktika, pagal kurią gavęs tokį reikalavimą, jį persiųsdavo asmeniui, kuris nuomojosi jo automobilį su nutylėta mintimi susimokėti baudą, ir šiuo atveju taip padarė, tikėdamasis, kad nuomininkas susimokės baudą už greičio viršijimą. Tokie jo veiksmai rodo, kad jis neginčija, jog žinojo, kas vairavo pažeidimo metu automobilį, tačiau, dėl nepaaiškinamų priežasčių, į policijos reikalavimą reagavo, ne policijai pateikdamas duomenis ar paaiškinimus, o policijos prašymą persiųsdamas automobilį išsinuomojusiam subjektui. D. B. teismo posėdžio metu pripažino, kad jis persiuntė dokumentus kitam asmeniui, o policijos apie tai neinformavo. Teismo vertinimu, toks pareiškėjo paaiškinimas, negali būti aplinkybe, paneigiančia įstatyme įtvirtintą pareigą informuoti pareigūną, ir šalinančia jo atsakomybę. Bylos duomenimis nustatyta, kad pranešimas apie 2024 m. gegužės 15 d. užfiksuotą administracinį nusižengimą D. B. vadovaujamai įmonei UAB (duomenys neskelbtini) tiek elektroniniu paštu, tiek registruotu paštu buvo išsiųstas, tačiau jis SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje numatytus reikalavimus pradėjo įvykdyti tik po to, kai 2024 m. lapkričio 26 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nors prašymas pateikti informaciją tinkamu būdu buvo išsiųstas dar 2024 m. birželio 28 d., terminas pateikti duomenis skaičiuotas nuo registruotos siuntos gavimo dienos, t. y. 2024 m. liepos 5 d. Tai, kad tiek registruota pašto siunta, tiek el. laiškas buvo gauti patvirtina Institucijos pateikta medžiaga (išrašai iš registrų apie siuntimą ir gavimą), to neneigia ir pats D. B.. Nors pareiškėjas teismo posėdžio metu aiškino, jog per dieną gauną itin daug laiškų, kad, jeigu policija būtų susisiekusi su juo telefonu, jis būtų supratęs, koks svarbus tai reikalas, tokie pareiškėjo argumentai, teismo vertinami, kaip nesudarantys pagrindo šalinti jo atsakomybę, kuri kyla iš jo einamų pareigų įmonėje. Jis būdamas direktoriumi turi pareigą suvaldyti tiek gaunamų prašymų įmonei srautą, tiek užtikrinti, kad įmonė atstovaujama jo, ar veikdama per įgaliotus darbuotojus, vykdytų teisėtus valstybinių institucijų reikalavimus. Byloje nenustatyta ir skunde pareiškėjas nenurodo, kad įmonėje būtų susiklosčiusios objektyvios aplinkybės dėl kitų asmenų konkrečios kaltės ar panašiai ir dėl to jis nebūtų turėjęs galimybės sužinoti apie pareigą pranešti atitinkamus duomenis. Teismas pažymi, kad iš esmės ginčo, ar UAB (duomenys neskelbtini) taigi ir D. B. gavo pranešimą su reikalavimu laiku suteikti informaciją nėra. Byloje neabejotinai nustatyta, kad D. B. būdamas įmonės UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi žinojo apie tai, kad Institucija reikalauja pateikti atitinkamą informaciją per nurodytą terminą, tačiau šią pareigą savo laisva valia interpretavo pagal jam patogesnį veikimo modelį, nepagrįstą jokiu teisiniu reguliavimu, vien susiklosčiusia bendravimo su verslo partneriais praktika.

12. ANK 611 straipsnio 1 dalyje yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas. Minėta formuluotė suponuoja transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininko pareigą žinoti, kuris konkrečiai asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-2013 ir kt.). Tai, kad transporto priemonės savininkas nežino, kas valdo jam priklausančią transporto priemonę ar ja naudojasi, tik parodo netinkamą jam kaip didesnio pavojaus šaltinio savininkui kylančių pareigų vykdymą. Pagal teismų praktiką, juridinio asmens atsakomybė už ANK nurodytus pažeidimus nėra nustatyta, todėl, padarius ANK nurodytą įstatymu uždraustą veiką, būtent juridinio asmens vadovas, jei bendrovės vidaus aktais nenustatyta kitaip, yra tas fizinis asmuo, kuris pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį trauktinas administracinėn atsakomybėn??? ?(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-489/2023). Teismų praktika, aiškinanti nagrinėjamo pažeidimo sudėties požymių turinį, aiškiai reikalauja, kad atsakingas asmuo turi pateikti ne bendrai informaciją, o tiksliai nurodant konkretų asmenį, kuris vairavo, pagal teismų praktiką šios pareigos nepašalina net kelių galimų vairuotojų pateikimas, pvz., „pareiškėjo susirašinėjimas su policijos pareigūnais, teigiant apie tinkamą pareigos įvykdymą, reikalaujant pateikti padaryto administracinio nusižengimo duomenis, nepašalina jo, kaip Bendrovės direktoriaus, pareigos pateikti informaciją apie konkretų asmenį, kuris pažeidimo padarymo metu naudojosi Bendrovei priklausančia transporto priemone, [...] pagal teisinį reglamentavimą ir nuoseklią teismų praktiką transporto priemonės savininkui (valdytojui) kyla pareiga nurodyti konkretų asmenį, besinaudojusį transporto priemone nusižengimo padarymo metu. [...] kaip didesnio pavojaus šaltinio savininkui (juridinio asmens vadovui) keliami griežtesni reikalavimai kontroliuojant naudojimąsi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone“ ???(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-495/2023). Transporto priemonės savininko pateikti duomenys, jog pažeidimo užfiksavimo metu jo automobiliu naudojosi keli asmenys, nenurodant visos įstatyme reikalaujamos informacijos, negali būti vertinami kaip tinkamas pareigos, nustatytos SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje, atlikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-1073/2021).

13. Pareiškėjas nesutinka, kad jis neįvykdė pareigos ir šį teiginį grindžia faktu, kad būtent 2024 m. gruodžio 10 d. pateikė informaciją apie automobilio nuomos sutartį ir pačią sutartį paslaugų portale: https://epaslaugos.ird.lt, kaip paaiškinimą į gautą protokolą. Teismas tokius pareiškėjo veiksmus vertina, kaip nepaneigiančius jo atsakomybės pagal ANK 431 straipsnį. Pažymėtina, kad šių veiksmų pareiškėjas ėmėsi tik tada, kai gavo Institucijos surašytą administracinio nusižengimo protokolą, praėjus keturiems mėnesiams po to, kai buvo gavęs iš Institucijos prašymą pateikti per nustatytą terminą reikiamą informaciją. Tokie pareiškėjo veiksmai vertinami, kaip sąmoningas pareigos neatlikimas ir siekis išvengti atsakomybės jau po to, kai Institucija ėmėsi įstatyme nustatytų veiksmų dėl administracinės teisenos. Pareiškėjas nei skunde, nei posėdžio metu nepateikė racionalių, pagrįstų paaiškinimų, kurie leistų teismui patikėti, kad jis žinodamas nuo 2024 m. liepos 5 d. apie pareigą, jos neatliko per nustatytą terminą, ar kodėl net neinformavo Institucijos, jog galimai kreipėsi į UAB „D“, tačiau nesulaukė iš jos atsakymo. Byloje nenustatyta jokių objektyvių kliūčių, nepriklausančių nuo paties kaltininko valios ir veiksmų, galėjusių pateisinti pareigos neatlikimą. Vienintelis paaiškinimas iš kaltininko buvo susijęs su siekiu nepagrįstai atsakomybę perkelti įmonei, kuri nuomojo automobilį, arba policijos pareigūnams kaltinant juos nekontaktavimu su D. B. telefonu, nes el. pašto jis dėl užimtumo neturi laiko tikrinti. Teismas pažymi, kad vien tai, jog asmuo įstatyme numatytą pareigą ne taip suprato, neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės (ANK 2 straipsnio 2 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką aiškinant kaltės požymį šio nusižengimo sudėtyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkui (valdytojui) arba juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui negavus pareigūno reikalavimo nurodyti Administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, ir apie tokią pareigą nežinant, iš jo negali būti reikalaujama ir įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad jis pagal ANK 431 straipsnį neatsako, nes jo veikoje nėra subjektyviosios pusės požymio – kaltės??? ???(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-24-719/2024). Taigi kaltės požymį galėtų šalinti tik aplinkybė, jeigu būtų įrodyta, kad asmuo nežinojo apie pareigą informuoti. Tačiau nagrinėjamoje byloje yra neginčijamai nustatyta, kad juridinio asmens vadovas D. B. apie pareigą buvo tinkamai informuotas ir apie ją žinojo. Todėl nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų buvus kaltės pažymį.

14. Teismas sprendžia, kad teisingai nustatytas ir pakartotinumo požymis, lėmęs pažeidimo kvalifikavimą pagal 431 straipsnio 2 dalį. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad pareiškėjas baustas administracine tvarka, taip pat ir pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį. Byloje nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 4 d. D. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, už tai, kad būdamas UAB(duomenys neskelbtini) vadovu per tris darbo dienas nepateikė asmens duomenų, kuris 2022 m. balandžio 27 d. naudojosi įmonei priklausančia transporto priemone. Pagal ANK 40 straipsnį, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kad D. B. jam paskirta baudą pagal nurodymą sumokėjo 2023 rugsėjo 5 d., o naują tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą padarė 2024 m. liepos 15 d., t. y. nepraėjus metams laiko, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog pakartotinumo požymis nustatytas neteisingai ar netinkamai taikytas įstatymas.

15. Įstatymų leidėjas ANK 431 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatė tik vienos rūšies administracinę nuobaudą – baudą nuo 440 iki 600 Eur. Įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju D. B. paskirta bauda – 520 Eur, nežymiai viršija ANK 431 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkį. Skiriant nuobaudą Institucija įvertino, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančių taip pat. D. B. teismo prašė atsižvelgti į tai, kad jis nėra piktybiškas eismo taisyklių pažeidėjas ir neatsisako vykdyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo reikalavimų, tiesiog negalėjo pateikti informacijos dėl trečiųjų asmenų piktybiško nebendradarbiavimo. Teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. B. dirba, yra ne vienos įmonės direktorius, tačiau yra ir duomenų, kurie liudija, jog asmenybė nėra išskirtinai teigiama. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, pareiškėjas ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį – 2023 m. rugsėjo 4 d. protokolu su administraciniu nurodymu, bauda sumokėta 2023 m. rugsėjo 5 d. Tačiau posėdžio metu paklaustas apie šį baustumą pareiškėjas teigė jo neprisimenantis, paaiškino, kad jis yra itin užsiėmęs žmogus, tutintis daug svarbesnių reikalų, negu tokie policijos pranešimai ir baustumai. Tokie pareiškėjo teiginiai, kad jis „gyvena akyvų gyvenimą ir neprotokoluoja kur kokį nusižengimą padarė“, rodo pakankamai atsainų požiūrį į valstybės institucijų teisėtus reikalavimus ir jų vykdymą. D. B. pakartotinai nesilaikė SEAKĮ nustatytų reikalavimų, jis anksčiau ne kartą baustas administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka už skirtingus KET pažeidimus. Kita vertus, teismas vertina, kad paskirtos baudos yra sumokamos, taigi asmuo piktybiškai nevengia turtinių įsipareigojimų valstybei. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad Institucijos paskirta bauda tinkamai individualizuota – ji atitinka pažeidėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, nuobauda yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų.

16. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir teisingai nustačius faktines aplinkybes ir pritaikius ANK tiek dėl pažeidimo kvalifikavimo, tiek dėl nuobaudos paskyrimo. Darytina išvada, jog D. B. kaltė padarius nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta, skundžiamas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus 2025 m. sausio 8 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-5492-2025 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas, o skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios specialistės Ievos Jokubauskaitės 2025 m. sausio 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-5492-2025 (ROIK: 24260511142), palikti nepakeistą ir D. B. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.