- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-06
- Bylos Nr.
- e2S-2213-638/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04956-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“
- Suinteresuotas asmuo
- B. R., R. R.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-22202-921/2017 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“ prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys B. R., R. R., antstolė J. Ž..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja UAB „Finansų administravimas“ 2017 m. liepos 26 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl turto dalies nustatymo, kuriame prašė teismo nustatyti, kad B. R. sutuoktinio R. R. darbo užmokestis ir piniginės lėšos, esančios ir/ar patenkančios į banko sąskaitas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 procentų šių pajamų priklauso skolininkei B. R., t. y. iš šios dalies galimas priteistos skolos išieškojimas.
Nurodė, jog pareiškimą teikia teismui, kadangi gavo antstolės J. Ž. 2017 m. birželio 28 d. patvarkymą Nr. S17-31826 dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl skolininkei priklausančios turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo vykdomojoje byloje Nr. 0161/17/01330, kuriame nurodoma, kad skolininkė šiuo metu turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą, neturi, todėl išieškojimas nukreipiamas į skolininkės sutuoktinio R. R. turtą – darbo užmokestį.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 31 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Finansų administravimas“ prašymą atsisakė priimti.
Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio redakciją, įsigaliojusią nuo 2017 m. liepos 1 d. (2016 m. lapkričio 8 d. įstatymas Nr. XII-2751), su pareiškimu dėl skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, į teismą galima kreiptis tik CPK 667 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais: kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Pareiškėja į teismą kreipėsi, nesilaikiusi išankstinės pareiškimo dėl skolininko turto dalies nustatymo nagrinėjimo tvarkos, numatytos CPK 667 straipsnyje.
Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Finansų administravimas“ prašo panaikinti 2017 m. liepos 31 d. Kauno apylinkės teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą dėl turto dalies nustatymo ir grąžinti pareiškimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas naujai įsigaliojusias (nuo 2017 m. liepos 1 d.) įstatymo nuostatas pritaikė teisiniams faktams, atsiradusiems dar iki 2017 m. liepos 1 d. Pareiškėjos prašymas dėl turto dalies nustatymo buvo grindžiamas 2017 m. birželio 28 d. antstolės J. Ž. patvarkymu. Teismas, pažeisdamas CK 1.7 straipsnio 2 dalį, įtvirtinančią, kad civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka, nepagrįstai vadovavosi nauja 2017 m. liepos 1 d. CPK 667 straipsnio redakcija ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – patikrinimas teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos UAB „Finansų administravimas“ pareiškimą dėl turto dalies nustatymo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 8 d. civilinėje byloje Nr. eL2-10467-921/2017 priėmė teismo įsakymą dėl 224,24 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės B. R. išieškotojos UAB „Finansų administravimas“ naudai. Teismo įsakymas pateiktas vykdyti antstolei J. Ž., pagal jį užvesta vykdomoji byla Nr. 0161/17/01330. Antstolė 2017 m. birželio 28 d. priėmė patvarkymą Nr. S17-31826 dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl skolininkei priklausančios turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 1.7 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai vadovavosi nauja 2017 m. liepos 1 d. CPK 667 straipsnio redakcija, todėl priėmė nepagrįstą nutartį.
CPK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Skirtingai nuo materialiosios teisės normų, civiliniame procese galioja atvirkštinis principas, t. y. nauja proceso norma atitinkamai pakeičia teismo proceso dalyvių elgesį, nesvarbu, kada atsirado patys procesiniai teisiniai santykiai. Procesiniai veiksmai, atliekami įsigaliojus įstatymui, turi atitikti naujo įstatymo reikalavimus, nesvarbu, ar jie atlikti ką tik, ar dar prieš įsigaliojant naujam įstatymui pradėtoje byloje. Tokie pat principai taikytini ir vykdymo procesui. Todėl nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamą nutartį iš esmės grįsdamas procesinio veiksmo atlikimo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, pažeidė CK 1.7 straipsnio 2 dalį.
Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad nors antstolė J. Ž. 2017 m. birželio 28 d. patvarkymu ir pasiūlė išieškotojai per 30 dienų pasiūlymo metu galiojusios CPK 667 straipsnio 1 dalies redakcijos nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, tačiau išieškotoja tokį prašymą pateikė teismui jau po 2017 m. liepos 1 d., t. y. 2017 m. liepos 26 d., kada galiojo jau kita įstatymo nustatyta tvarka dėl skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėja turėjo įvertinti teisinio reglamentavimo pasikeitimus ir vadovautis pareiškimo pateikimo teismui metu galiojančia CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka dėl skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo.
Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, skundžiama Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.