Utenos apylinkės teismo sprendimas

pareiškėjos atstovui advokatui Kęstučiui Galvičiui (prisijungęs vaizdo konferenciniu būdu per ZOOM programą),

suinteresuoto asmens Zarasų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei Kristinai Davainienei,

asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, J. Š. atstovei advokatei Audronei Mikalauskienei (prisijungusi vaizdo konferenciniu būdu per ZOOM programą),

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjos K. Š. pareiškimu suinteresuotam asmeniui J. Š., dėl fizinio asmens (J. Š.) pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo ir globėjo paskyrimo, išvadą teikianti institucija – Zarasų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja K. Š. parodė, kad palaiko pareiškimą ir prašo pripažinti tėvą J. Š. neveiksniu tam tikroje srityje, nustatyti J. Š. globą ir paskirti ją tėvo globėja bei turto administratore.

Suinteresuoto asmens J. Š. atstovė advokatė A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad su pareiškimu sutinka visiškai.

Išvadą byloje teikiančios institucijos Zarasų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą, kad J. Š. pripažinus neveiksniu tam tikrose srityse, jam būtina nustatyti globą ir globėju bei turto administratoriumi tikslinga paskirti dukrą K. Š., kuri tinkamai įgyvendins globėjos funkcijas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.5 straipsnyje fizinio asmens veiksnumas suprantamas kaip galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti pareigas. Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje (CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Neveiksniu ir globos reikalingu iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti.

Byloje esančia rašytine medžiaga nustatyta, kad J. Š. yra pareiškėjos tėvas, kurį pareiškėja faktiškai globoja ir juo rūpinasi, jį slaugo ir atlieka visus kitus jo priežiūros ir slaugymo darbus. Pareiškėja sutinka būti jo globėja ir turto administratore. Pareiškėja pagal sveikatos stovį, moralines ir dalykines savybes gali būti tėvo J. Š. globėja, kitų globotinių neturi. J. Š. žmona ir pareiškėjos motina M. Š. mirė (duomenys neskelbtini). J. Š. sūnus Č. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Daugiau vaikų J. Š. neturi. Kitų suinteresuotų asmenų bylos baigtimi nėra. Pareiškėjos tėvas J. Š. negeba savarankiškai suprasti informacijos ir priimti sprendimų kasdieniniame gyvenime, neorientuotas laike, vietoje orientuotas dalinai. J. Š. priklausomas nuo kitų asmenų, reikalinga nuolatinė priežiūra bei pagalba jam priimant kasdieninius sprendimus. J. Š. serga Parkinsono liga, nepatikslinta demensija, jam nustatyta senatvinė smegenų degeneracija. Dėl šių ligų J. Š. 2020-08-31 konsultuotas neurologo. J. Š. neterminuotai nuo 2019-08-13 yra nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. 2021-03-03 socialinių paslaugų darbuotoja J. J. pateikė išvadą Nr. 2, dėl J. Š., gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus, kurioje nurodoma, kad J. Š. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

2021-10-05 – 2022-01-21 teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 88TPK-76/2021 nustatyta, kad J. Š. serga nepatikslinta kraujagysline silpnaprotyste. J. Š. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. J. Š. negali dalyvauti teismo posėdyje ir negali duoti paaiškinimų.

Kadangi J. Š. dėl ligos negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus, yra pakankamas pagrindas pripažinti jį neveiksniu turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgalaus asmens visapusišką bei lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, sprendžia, kad J. Š. pripažintinas neveiksniu tik konkrečiai jam aktualiose žemiau nurodytose srityse (Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnio 1 dalis, CK 2.10 straipsnio 1 dalis), kadangi sritys, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu, turi būti nustatomos taip, kad būtų parinktos aktualiausios būtent tam asmeniui, įvertinus jo būklę, gebėjimus, suvokimą, parenkant mažiausiai jo veiksnumą ribojančias priemones (CPK 467 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, tarp jų – 2021-10-05 – 2022-01-21 teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. 88TPK-76/2021, teismas konstatuoja, kad J. Š., kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse, dėl savo psichikos būklės negali tinkamai savarankiškai įgyvendinti savo socialinių teisių, pareigų visose pareiškime nurodytose turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją toje srityje (CK 3.242 straipsnio 1 dalis). CPK 468 straipsnio 4 dalis numato galimybę reikalavimą dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nagrinėti toje pačioje byloje kaip ir pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad yra teisinis pagrindas neveiksniu tam tikrose srityse pripažintam J. Š. nustatyti nuolatinę globą bei paskirti jam globėją ir turto administratorių. Globa nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises bei interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis, CPK 505 straipsnio 3 dalis).

Globa yra viena iš priemonių, padedanti neveiksniam tam tikroje srityje fiziniam asmeniui užtikrinti jo, kaip teisės subjekto, teisių įgyvendinimą, sukurti tinkamą aplinką jo ekonominiams, socialiniams ir doroviniams interesams tenkinti.

Globos steigimo tikslas – užtikrinti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teisių ir interesų įgyvendinimą, apsaugą ir gynybą. CK 3.238 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus. Skiriant asmenį globėju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globotinio ar rūpintinio pageidavimą, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242 straipsnio 3 dalis). Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą. Parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu tam tikroje srityje asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens tam tikroje srityje interesų prioriteto principą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2013).

Pareiškėja K. Š. prašė paskirti ją tėvo J. Š. globėju. Byloje nustatyta, kad K. Š. charakterizuojama teigiamai, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, neteista, finansinė padėtis yra gera, sveikatos būklė leidžia globoti kitą asmenį, priešingų duomenų byloje nėra pateikta.

J. Š. gyvenant su dukra K. Š. jam užtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos ir priežiūra. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad J. Š. dukra K. Š. išreiškė norą tapti savo tėvo globėja, nurodė turėsianti galimybes juo pasirūpinti, kitų artimų giminaičių ar kitų asmenų norinčių globoti J. Š. nėra.

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, neveiksnaus tam tikrose srityse asmens interesų bei globos šeimoje prioritetų principais, darytina išvada, kad šiuo atveju dukros K. Š. paskyrimas globėja geriausiai užtikrins neveiksniu tam tikrose srityse pripažinto J. Š. interesus, todėl K. Š. skirtina savo tėvo globėja ir turto administratore (CK 3.238 straipsnis, 3.242 straipsnio 1, 3 dalys, 3.277 straipsnio 1 dalis, 3.245 straipsnis, CPK 507 straipsnio 4 dalis).

Globėjai išaiškintinos teisės ir pareigos, numatytos CK 3.240 – 3.247 straipsniuose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 464 straipsniu, 468 straipsniu, 491-496 straipsniais, 507-508 straipsniais

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Pripažinti J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksniu asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse:

– turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje.

– asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje, sveikatos priežiūros srityje, šeimos santykių srityje, asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, darbo teisinių santykių srityje, teisė dalyvauti rinkimuose.

Nustatyti neveiksniam J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globą ir jo globėja bei turto administratore paskirti dukrą K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti K. Š., kad globėjas turi šias teises ir pareigas: 1) įgyvendinti ir ginti globotinio teises ir interesus be specialaus pavedimo; 2) sudaryti atstovaujamojo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje (CK 3.240 straipsnis); 3) informuoti globos (rūpybos) instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą (CK 3.243 straipsnio 5 dalis); 4) neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais; 5) sandoriams, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas; 6) visais atvejais privalo gauti išankstinį teismo leidimą, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės; 7) globėjas, jų artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus (CK 3.244 straipsnis); 8) asmens globa apima ir jo turto globą (CK 3.238 straipsnio 2 dalis).

Turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu. Iš administruojamo turto gaunamas lėšas administratorius turi teisę saugiai investuoti pagal šio skyriaus normas. Administratorius neturi teisės keisti turto tikslinės paskirties, išskyrus atvejus, kai tokiems veiksmams leidimą išduoda teismas. Teismui leidus, administratorius gali turtą perleisti kitiems asmenims atlygintinai arba jį įkeisti, jeigu tai yra būtina skoloms apmokėti arba turto vertei išlaikyti. Greitai gendantį turtą administratorius gali realizuoti be teismo leidimo (CK 4.240 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. Administratorius negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti. Administratorius turi teisę pareikšti su turto administravimu susijusius ieškinius, taip pat įstoti į kitų asmenų pradėtą bylą, susijusią su administruojamu turtu (CK 4.242 straipsnio 2, 4 dalys). Administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams. Apie kiekvieną interesų konfliktą administratorius privalo nedelsdamas pranešti naudos gavėjui. Administratorius neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto ar informacijos, susijusios su turto administravimu, savo interesams, išskyrus atvejus, kai tai leidžia daryti naudos gavėjas ar administravimą nustatęs aktas. Administratorius neturi teisės perleisti administruojamo turto neatlygintinai kitiems asmenims, taip pat negali atsisakyti teisių, kurias naudos gavėjas turi į administruojamą turtą. Administratorius neturi teisės administruojamo turto įsigyti nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai tai leidžia naudos gavėjas ar teismas arba kai administruojamą turtą jis paveldi (CK 4.243 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalys).

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo perduoti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.