Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2020-09-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-446-1112/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-09-21
Bylos Nr.
1-446-1112/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12418-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Jasutienė
Kaltinamasis
R. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-446-1112/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12418-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.3.6.4.2 (S)
telšių APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 21 d.Naujoji Akmenė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Jolanta Jasutienė,sekretoriaujant Gintarei Jonušaitei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Anatolijui Ivanovui,

kaltinamajam R. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registuotas Užimtumo tarnyboje, paskutinį kartą teistas Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį viešųjų darbų bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje (2 epizodai).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. L. kaltinamas tuo, kad vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai: 2020 m. kovo 27 d. apie 17.59 val. (duomenys neskelbtini) gatvėse vairavo jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), o kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai vengė neblaivumo patikrinimo. Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė yra numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,5 promilių neblaivumas: 2020 m. gegužės 31 d. 19.45 val. Akmenės r., kelyje (duomenys neskelbtini), ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) kaimą, būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu "Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas 3,36 promilės neblaivumas, vairavo motorinę kelių transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini) tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę esant neblaiviems. Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė yra numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. L. apklaustas teismo posėdyje dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad dėl padarytų veikų gailisi. Dėl 2020 m. kovo 27 d. nusikalstamos veikos nurodė, kad ryte buvo vartojęs alkoholio, paskui visą dieną miegojo. Vakare apie 18 val. nuvažiavo į parduotuvę, pirko brendžio ir maisto, grįžęs pradėjo vartoti alkoholį ir atvyko policijos pareigūnai, kuriems atsisakė pasitikrinti neblaivumą. Važiavo tik iki parduotuvės, nurodė, kad dėl ryte gerto alkoholio kvapas galėjo būti, pats girtas nesijautė, pripažino, kad vairavo neblaivus. Nurodė, kad automobilis (duomenys neskelbtini), kuriuo važiavo, priklauso jam. Automobilį turi apie metus. Nurodė, kad pareigūnai jam paaiškino pasekmes už atsisakymą tikrintis blaivumą. Po paaiškinimo vis tiek nesutiko pasitikrinti girtumo. Nurodė, kad prie parduotuvės susiginčijo su M. Š., jis ir iškvietė pareigūnus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas ir buvo neblaivus. Paaiškino, kad prieš važiuojant į parduotuve, iš ryto buvo išgėręs 2 litrus alaus, gali būti, kad ir degtinės. Dar buvo sutikęs kaimyną P., pas jį buvo užvažiavęs. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai tikslūs. Nurodė, kad turi 20 metų vairuotojo stažą, spontaniškai gavosi, kad sėdo už vairo, taisykles žino. Negalėjo paaiškinti savo poelgio, kodėl kitą kartą sėdo už vairo išgėręs ir be vairuotojo pažymėjimo, iš viso tokių užfiksuotų atvejų yra trys, vairuotojo teisės buvo jau sustabdytos. Nurodė, kad gyvena vienas, tą dieną važiavo taip pat vienas.

Dėl 2020 m gegužės 31 d. nusikalstamos veikos kaltinamasis nurodė, kad tą dieną išgėrė su draugais, sugalvojo į (duomenys neskelbtini) nuvažiuoti maisto ir alkoholio, o parvažiuojant prieš (duomenys neskelbtini) jo automobilį užblokavo, ištraukė raktelius ir iškvietė policiją. Nurodė, kad tą dieną gėrė alų, buvo trise, išgėrė apie 10 litrų. Važiavo automobiliu (duomenys neskelbtini), jis priklauso jam, buvo pirkęs prie mėnesį. Nurodė, kad jam buvo nustatytas 3,36 promilių girtumas, nurodė, kad atrodė įtartinas, todėl ir blokavo automobilį. Savo elgesį vertina blogai, negali savo elgesio paaiškinti. Nurodė, kad sustabdžiusių asmenų nepažįsta, prašė, kad paleistų. Automobilis nebuvo registruotas, nes norėjo jį paruošti, jam nebuvo techninės apžiūros ir draudimo. Nurodė, kad anksčiau dirbo pagal verslo liudijimą, važinėjo į (duomenys neskelbtini), parduodavo atsivežtus sendaikčius. Nurodė, kad šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje, turėtų gauti ir pašalpą. Nurodė, kad 2015 metais turėjo draugę, gyveno 5,5 metų, o kai ji išėjo jam prasidėjo visos bėdos. Nurodė, kad sutinka dėl automobilių konfiskavimo, taip pat atlyginti proceso išlaidas. Nurodė, kad dėl alkoholio vartojimo nebeturi problemų, nes praeitą savaitę užsikodavo Vilniuje, paslaugas teikė privačiai, gydytis nuo alkoholizmo jam nebereiktų.

Paskelbus kaltinamąjį aktą R. L. kaltu prisipažino visiškai, davė parodymus ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kaltinamasis.

Kaltinamojo R. L. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus be jo paties visiško prisipažinimo visiškai įrodyta ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais:

– ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas 2020 m. kovo 28 d. apklaustas M. Š. parodė, kad vakar apie 17.30 val. buvo nuėjęs į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini). Šalia parduotuvės pastebėjo stovintį automobilį (duomenys neskelbtini). Užėjus į parduotuvę, pastebėjo jos viduje esantį iš matymo pažįstamą vietinį kaimo gyventoją R. L., gyvenantį (duomenys neskelbtini), jis kalbėjosi su pardavėja. Kiek pastebėjo, R. L. jau buvo iš parduotuvės nusipirkęs alkoholio ir užkandos. Jis išeidamas iš parduotuvės pardavėjai padėkojo ir su ja atsisveikino, o tuo tarpu parduotuvės viduje buvęs R. L. „jį pasiuntė ant trijų raidžių“. Jis vyriškio pasiteiravo, kam šie žodžiai buvo skirti. R. L. nieko nesakęs priėjo prie jo ir bandė jam kažką pasakyti, lyg išprovokuoti konfliktą, bet jis į jo pasakymus nekreipė dėmesio. Kai R. L. priėjo arti, iš jo pajuto sklindantį alkoholio kapą, šis svirduliavo į šalis, nerišliai kalbėjo. Kol buvo parduotuvėje, ten kitų asmenų nebuvo. Išėjęs į lauką dar kartą pažvelgė į R. L. priklausantį automobilį, jame jokių asmenų nepastebėjo. Kadangi jų kaimelyje gyvena nedaug žmonių, todėl vieni kitus pažįsta, žino, kas su kokiais automobiliais važinėjasi. Ne kartą yra matęs, kaip R. L. neblaivus važinėjasi po kaimelį su automobiliu (duomenys neskelbtini), todėl nusprendė šį kartą pranešti policijai apie tai, kad pilietis R. L. galimai gali važiuoti iš parduotuvės su automobiliu neblaivus. Pats vairavimo fakto nematė (I t., b. l. 57-58);

– ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas R. M. parodė, kad šiandien jis su šeima atvyko pas būsimus uošvius, gyvenančius adresu, (duomenys neskelbtini). Vakare apie maždaug apie 17.50 val. jo draugės mergaitės (viena devynių, kita penkių metų) išėjo su dviratuku pasivažinėti prie kelio, esančio šalia uošvių namo. Kol vaikai žaidė, jis darbavosi kieme. Jam būnant kieme pastebėjo, kaip kaimynas iš 25 namo, stovi šalia automobilio (duomenys neskelbtini). Vyriškis stovintis šalia automobilio, jam pasirodė esantis neblaivus, nes svirduliavo į šalis, šūkavo, gestikuliavo rankomis. Kiek pastovėjęs vyriškis sėdo į automobilį ir (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Praėjus kiek laiko prie jo priėjo draugė J. E. su dukromis A. ir K., kurios jam pranešė, jog dėdė iš 25 namo kiemo prie jų buvo privažiavęs pilkos spalvos automobiliu ir pasakė joms "vaikai, nebijokit, aš jūsų nepartrenksiu". Vėliau taip pat kalbėjo ir su savo būsima uošviene M. K., ši jam tai pat pasakojo, jog ji mačiusi kaip kaimynas, kurį visi vadina R., į namus grįžo savo automobiliu neblaivus, koliojosi, šūkavo, būdamas savo kieme, t. y. atsisukęs į uošvienę akivaizdai šlapinosi, sakydamas „kaimyne, žiūrėk“ ir po to jai dar rodė špygas. Iš tokio kaimyno elgesio uošvienė suprato, jog jis stipriai yra padauginęs (I t., b.l. 65-66). Liudytojas R. M. papildomos apklausos metu parodė, kad asmens apie kurį davė parodymus asmeniškai nepažįsta, jis yra jo uošvienės kaimynas, su kuriuo jo jokie giminystės ryšiai nesieja, jie nedraugauja ir nesipyksta. Paaiškino, kad pasilieka prie savo ankščiau duotų parodymų. Paaiškino, kad negali tiksliai nurodyti, kelinta valanda buvo, kai matė vyriškį kieme prie automobilio, tai buvo po pietų, galėjo būti apie 15-16 valanda. Vyriškis stovėjo savo kieme prie automobilio ir rankomis gestikuliavo, šūkavo, šauksmai pasak jo buvo nukreipti į tame pačiame kieme kaip ir jis stovinčias J. E. ir M. K. Moterys stovėjo savo namo kieme, arčiau to vyriškio kiemo, o jis pats stovėjo kiek toliau. Po to matė kaip vyriškis sėdo į automobilio, prie kurio stovėjo, vairuotojo vietą ir automobiliu išvažiavo. Jis norėjo nufilmuoti visą tai, tačiau nespėjo. Arčiau vyriškio priėjęs nebuvo, pasakyti, ar buvo blaivus, ar girtas negali, tačiau iš elgesio atrodė neblaivus (I t., b. l. 67-68);

– ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta M. K. parodė, kad jos ir kaimyno R. L. nesieja jokie giminystės ryšiai, ji su juo nebendrauja ir net nesutaria. M. K. paaiškino, kad pirmą kartą sutiko pavakaryje, pasakyti negali, kelinta valanda buvo nežino. Apie 16-17 val. į namus parbėgo jos mažametės anūkės, kurioms 4 ir 9 metukai, ir jos pasakė, kad parvažiavo kaimynas, kuris su automobiliu buvo sustojęs prie jų, kai jos važinėjo gatvėje su dviratukais, ir joms pasakė, kad nebijotų, nes jis jų nenutrenks. Vyresnioji anūkė buvo įsitikinusi, kad kaimynas yra girtas, nes buvo primerktomis akimis ir sakė joms nebijoti, nes jis jas saugo ir nenutrenks. Mažesnioji kaimyno išsigando, net pradėjo verkti, bijojo, kad nesuvažinėtų. M. K. priėjo prie lango ir pažiūrėjo į kaimyno kiemą, matė, kad parvažiavo kaimynas į kiemą, vos išlipo iš automobilio vairuotojo vietos, matė, kad automobilyje buvo vienas, ir nuėjo į namus, vos sugebėjo atsirakinti namo duris. Neilgai trukus, gal po kokių 5 minučių, kaimynas iš namo išėjo ir vėl sėdo į automobilį. Sėdęs į automobilį kaimynas išvažiavo iš kiemo. Matė, kad važiavo link P. namo, t. y. link (duomenys neskelbtini) pusės. Neilgai trukus kaimynas grįžo į kiemą, ji tuo metu jau buvo savo namo kieme. Kaimynas parvažiavęs pamatė, kad ji su dukra J. vaikščioja po kiemą, išlipęs iš automobilio pradėjo kalbinti ją. Sakė: "aš grįžau iš (duomenys neskelbtini), užkrėsiu jus korona virusu". Pradėjo rodyti nepadorius ženklus jai, jis norėjo su ja kalbėti, tačiau ji atsakė kaimynui, kad su juo nekalbės ir nuėjo į kitą savo namo pusę. Po kiek laiko ji galvojo, kad kaimynas jau bus nuėjęs, ir vėl parėjo į tą kiemo pusę, kurioje jai būnant kaimynas ją kalbino. Ji parėjo viena, nes jos dukra nuėjo pas savo mažametes dukras. Kai ji atėjo į kiemą, kaimynas ją pamatęs jos akivaizdoje iš kelnių išsitraukęs lytinį organą pasakė "Kaimyne, žiūrėk", tada ji apsisuko ir nuėjo į namus, ir per langą pasižiūrėjusi matė, kad kaimynas atsistojęs ant jos ir kaimyno kiemų ribos į jos pusę šlapinasi. Arčiau jos kaimynas nebuvo priėjęs, ji nuo kaimyno alkoholio kvapo nejuto, tačiau iš kaimyno elgesio suprato, kad jis yra neblaivus. Pasitikslinus, kokiu kaimynas automobiliu važiavo, ji paaiškino, kad markės nežino, neskiria, tik žino, kad lengvasis, sidabrinės spalvos, kurį atvykę policijos pareigūnai išvežė. Paklausus, ar kaimynas dažnai vartoja alkoholį, ji parodė, kad kai jam užeina „geriamoji“, jo nemato ištisas savaites. Tai, kad kaimynas vairavo automobilį neblaivus, pasak M. K., yra ne pirmas kartas, jis ir ankščiau yra taip elgęsis, tačiau jo vis nepagaudavo (I t., b. l. 69-71);

– ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta J. E. parodė, kad jos su mamos M. K. kaimynu jokie santykiai nesieja, ji jį žino kaip mamos kaimyną ir tiek, su juo nebendrauja. J. E. parodė, kad negali pasakyti, kelinta valanda buvo, tai galėjo būti apie 17-18 valanda. Ji kartu su mama, mamos namo kieme, vaikščiojo po sodą ir joms būnant kieme į kiemą parbėgo jos verkenčios dukros (vyresnioji 9 metų, jaunesnioji 5 metų) ir pasakė, kad kaimynas važiavo automobiliu girtas. Pristojo prie jų ir pasakė joms nebijoti, nes jis jų nesuvažinės, saugos jas. Po kelių minučių pamatė kaimyną parvažiuojantį automobiliu į kiemą. Automobilio markės nežino, pilkos spalvos. Kaimynas išlipo iš automobilio ir pamatęs jas kieme pradėjo šūkauti: "kaimyne žiūrėk, aš iš (duomenys neskelbtini) grįžau, užkrėsiu tave korona". Jos su mama į kalbas su kaimynu nėjo, apsisuko ir nuėjo į kambarį. Po to jos mama viena išėjo į kiemą ir ten kaimynas kabinėjosi prie jos mamos, norėjo kelnes nusimauti ar panašiai, tačiau to ji pati nematė ir negirdėjo, tai jai pasakojo jos mama. Pati matė tik kaip kaimynas parvairavo automobilį, po to kai jos su mama nėjo su juo į kalbas, jis vėl išvažiavo iš kiemo į dešinę, link (duomenys neskelbtini) kaimo pusės. Papildomai parodė, kad kaimynas tą dieną elgėsi agresyviai, parvažiavęs šūkavo, bandė konfliktuoti. Patvirtino, kad matė kaimyną vairuojantį automobilį, pasak jos kaimynas automobilyje buvo vienas. Pasiteiravus iš kur ji ir jos vaikai nusprendė, kad kaimynas galimai neblaivus, ji paaiškino, kad kaimynas iš automobilio vos išlipo. Išlipęs stipriai svirduliavo, šūkavo. Kai kaimynas būna blaivus, jis nesikabinėja, o kai būna neblaivus jis kabinėjasi, elgiasi būtent taip kaip tą dieną. Taip pat paaiškino, kad ji arčiau kaimyno priėjusi nebuvo, todėl alkoholio kvapo nuo jo nejuto (I t., b. l. 72-73);

– ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta V. P. parodė, kad jos su kaimelio gyventoju R. L. jokie santykiai nesieja, jie nėra giminės. Kuri tai diena buvo neatsimena, negali pasakyti, bet jei kalbama apie tą dieną, kai R. L. parduotuvės tarpduryje sukonfliktavo su M. Š., tą dieną atsimena. Tai galėjo būti apie 17.30-18.00 val., buvo vakaras, į parduotuvę atėjo kaimelio gyventojas R. L., kaip jis į parduotuvę atvyko pasakyti negali, nematė. Šiaip žino, kad jis vairuoja mėlynos spalvos autobusiuką. Parduotuvės langai yra aukštai, todėl nesimato, kas vyksta lauke. Ar R. L. atėjo pėsčiomis, ar atvyko automobiliu pasakyti negali, nes kaip ir minėjo, nematė. Į parduotuvę R. L. atėjo vienas pats. Atėjęs į parduotuvę R. L. jai pasirodė kaip, kad ryte būtų gėręs ir numiegojęs, toks "pachmielingas", nuo jo alkoholio kvapo neužuodė, nes tarp jos ir pirkėjo buvo gana didelis atstumas. R. L. nusipirko paukštienos vyniotinio ir 0,2 litro talpos butelį brendžio ir iš parduotuvės išeidinėjo. Parduotuvėje ji su R. L. nebendravo. Kadangi buvo darbo pabaiga, apsisuko eiti valytis patalpų, ir išgirdo, kad tarpduryje R. L. išeidamas lyg ir sukonfliktavo su į parduotuvę ateinančiu M. Š., tačiau kaip jie sukonfliktavo, dėl ko ir ką vienas kitam sakė, pasakyti negali, negirdėjo. Patikslino, kad parduotuvėje R. L. apsipirkinėjant daugiau žmonių nebuvo. R. L. su M. Š. sukonfliktavo ne parduotuvėje, o tarpduryje, tačiau tai vyko labai greitai, trumpai sukonfliktavo. Paprašius charakterizuoti R. L. kaip žmogų, ji paaiškino, kad su juo nebendrauja, tik tiek jį žino, kiek jis atvyksta į parduotuvę apsipirkti (I t., b. l. 74-75);

– ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas P. P. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Jo kaimynystėje gyvena R. L. Su kaimynu anksčiau santykiai buvo normalūs, ateidavo pas jį prašyti maisto, šiuo metu su juo nesutaria, konfliktų yra turėjęs. Konfliktai prasidėjo po to, kai R. L. buvo sulaikytas vairavęs neblaivus, vis dėl to kaltina jį, kad jį įskundė. Dienos ir mėnesio tiksliai nepamena, tai galėjo būti kovo mėnuo, jau buvo prasidėjęs karantinas. Vakaro metu buvo apie 18.00 val. buvo atvykę pareigūnai su (duomenys neskelbtini) markės automobiliu, jie buvo atvykę pas jį prie kiemo ir jo klausė apie kaimyną R. L., o jis buvo ką tik, apie 2-3 min. iki pareigūnų atvykimo išvažiavęs su jam priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos iš jo kiemo. R. L. buvo atvažiavęs pas jį į kiemą, jis buvo išlipęs iš automobilio ir prašė jo jam paskolinti pinigų. R. L. atvažiavo vienas, automobilį vairavo pats, iš kurios pusės atvažiavo nematė, nes tuo metu buvo namo viduje. Išgirdęs, kad kažkas įvažiavo į kiemą, išėjo ir pamatė R. L., kuris išlipo iš automobilio vairuotojo vietos ir vos pastovėjo ant kojų, svirduliavo, buvo basas, tik po kojinėmis. R. L. priėjo prie jo, su juo bendravo, nuo jo sklido alkoholio kvapas, akivaizdžiai matėsi, kad buvo girtas, jis elgėsi agresyviai. Bandė išprovokuoti konfliktą, kilnojo kojas, tačiau jam nesudavė. P. P. su juo nesileido į kalbas ir nekonfliktavo, išprašė jį iš savo namo kiemo. R. L. įsėdo į automobilį, į vairuotojo vietą ir užsivedęs automobilį atbuline eiga pradėjo judėti lauk iš jo kiemo. Judėdamas iš jo kiemo atbuline eiga jis sunkiai valdė automobilį vos neįvažiavo į jo kiemo vartus, kurie buvo atidaryti, vos prasuko pro vartų stulpą. Jo vartai apgadinti nebuvo, neatsitrenkė. Išvažiavęs iš jo namo kiemo nuvažiavo priekine eiga į savo namo kiemą. Po to jam įvažiavus į kiemą, kaip minėjo prieš tai, po 2-3 min. atvyko policijos pareigūnai, kurie P. P. apie jį klausė. Pareigūnai pakalbėję su juo nuvažiavo kaimo link. Po keletos minučių, tai galėjo būti apie 15 minučių atvyko kitas pareigūnų ekipažas, kuriame dirbo V. P. Pamatęs, kad pas kaimyną į namo kiemą atvyko pareigūnai jis juos pasikvietė pas save. Atėję pareigūnai su juo pabendravo, jiems papasakojo visą prieš tai buvusią situaciją ir paaiškino, kad matė kaimyną vairuojantį galimai neblaivų. Po to matė, kad nuėjo pareigūnai pas kaimyną, matė, kad jį sulaikė. Taip pat gali pasakyti, kad iš pažįstamų gyvenančių (duomenys neskelbtini) kaime, kurie yra R. L. draugai, su kuriais jis tą dieną gėrė, girdėjo, kad tą pačią dieną R. L. vartojo alkoholį (duomenys neskelbtini) kaime pas kažkokį draugą, kurį vadina "F.", tačiau jo anketinių duomenų nežino. Jo žiniomis jis su savo draugais, su kuriais tą dieną vartojo alkoholį, yra susitaręs, kad jie liudytų jo naudai, kad jis buvo blaivus. Nori pasakyti, kad visas kaimas žino, kad R. L. vairuoja neblaivus, tačiau visi bijo jo, kadangi jis labai konfliktiška asmenybė. Yra daug metų sėdėjęs kalėjime. Žino, kad iki jam atvykstant pas jį į kiemą jis buvo kaimo parduotuvėje, toks pats basas ir sukonfliktavo su (duomenys neskelbtini) kaimo gyventoju ir pardavėja jo paprašė išeiti iš parduotuvės, nekonfliktuoti parduotuvėje. Taip pat žino, kad pardavėja labai bijo duoti parodymus prieš R. L., nes jis gali susidoroti su ja, ji pati jam taip sakė, ji yra jo giminaitė. Taip pat nori pasakyti, kad R. L. po šio įvykio buvo atėjęs pas jį ir bandė daryti jam spaudimą, kad neduotų parodymų prieš jį, jis jam grasino, žodžiais sakė, kad padegs, jei duos parodymus apie tą dieną, kai jis vairavo automobilį. Taip pat nori pasakyti kad dar ir dabar naktimis iki kol nueina miegoti apie 1 val. nakties bei ir dienomis mato kaip R. L. su automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio nežino, išvažiuoja iš kiemo ir gastroliuoja. Daugiau nieko paaiškinti negali, jei reikės duos parodymus ir teisme (I t., b. l. 80-82);

– ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas Vytautas Pakalniškis parodė, kad 2020 m. kovo 27 d. jis dirbo kartu su Telšių AVPK Akmenės r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu Ovidijumi Danilevičiumi. Dirbant iš budėtojo gavo pranešimą, kad reikalinga vykti į Akmenės rajone esantį (duomenys neskelbtini) kaimą, kur po kaimą važinėjasi galimai neblaivus vairuotojas. Į kaimą atvyko maždaug po pusės valandos. Kadangi buvo pranešta, kad automobilį galimai neblaivus vairuoja R. L., todėl iš karto vyko galimo neblaivaus automobilio vairuotojo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve pastebėjo R. L. kieme stovintį automobilį (duomenys neskelbtini), pravažiavus pro kiemą sustojo prie gretimo namo, kur kieme buvusio vyriškio pasiteiravo, ar matė kaip kaimynas vairavo automobilį. Šis paaiškino, kad jo neblaivus kaimynas R. L. buvo atvažiavęs iki jo kiemo, neblaivus apsisukinėjo, vos nekliudė jo kiemo vartų ir staigiai iki jiems atvykstant įvažiavo į savo kiemą. Pasak P. R. L. buvo neblaivus. Radijo ryšio priemone buvo susisiekta su budėtoju, kurio buvo pasiteirauta, ar pranešėjas matė kaip R. L. vairavo automobilį būdamas neblaivus ir ar paliudys tai, tada paaiškino, kad duos parodymus apie įvykį. Nuvykus pas R. L. į jo kiemą iš karto apžiūrėjo automobilį, jis buvo neužrakintas, jame asmenų nebuvo, automobilio variklio dangtis šiltas. Priėjus prie namo durų, beldė apie keletą minučių, šis durų neatidarė. Tik vėliau po kokių 5 min. priėjus prie durų R. L. jas pravėrė. Jis akivaizdžiai buvo neblaivus, kalbėjo nerišliai, sunkiai stovėjo ant kojų, sklido stiprus alkoholio kvapas. Vyriškiui paaiškino atvykimo priežastį ir paprašė prieiti prie tarnybinio automobilio. Šis paaiškino, kad reikia apsiauti batus, todėl įėjo į vidų, jie įėjo su juo kartu. Vyriškiui įėjus į virtuvę pastebėjo ant stalo padėtą prasuktą degtinės mažą buteliuką, buvo prasukta, bet nenugerta. Vyriškis norėjo išgerti, čiupo už degtinės butelio, tačiau jis jam išgerti neleido. Vyriškis eiti iki tarnybinio automobilio nenorėjo, tačiau galiausiai jie jį išsivedė į lauką prie automobilio. Paklausė, kada jis vartojo alkoholio, šis atsakė, kad alkoholį vartojo visą dieną. Pasiūlė jam nusistatyti girtumą, tačiau jis kategoriškai tai daryti atsisakė. Asmeniui paaiškino gresiančią atsakomybę už atsisakymą, tačiau šis visvien kategoriškai atsisakė nusistatyti girtumą ir pradėjo juos su kolega įžeidinėti, nevykdyti teisėtų reikalavimų, todėl buvo sulaikytas ir patalpintas į tarnybinį automobilį. Po to buvo nueita pas greta gyvenančius kitus kaimynus, kurių buvo pasiteirauta, ar jie matė kaip kaimynas neblaivus važinėjasi po kaimą. Kaimynė paaiškino, kad ši matė kaip kaimynas būdamas galimai neblaivus grįžo automobiliu į kiemą, išlipęs iš jo svirduliavo, nerišliai kalbėjo, šūkavo, kaimynės atžvilgiu rodė špygas bei demonstratyviai šlapinosi. Pas kaimynę buvęs būsimas jos žentas patvirtino tą patį faktą. Papildomai name buvusios dvi mažametės paaiškino, jog kaimynas R. L. mergaitėms žaidžiant prie V. S. gatvės ir ant gatvės prie jų privažiavo būtent tas kaimynas, kuris joms pasirodė neblaivus, joms pasakė "nebijokit vaikai aš jūsų nenutrenksiu" ir nuvažiavo toliau. Mergaitės dėl tokio elgesio buvo išsigandusios. Grįžusios namo apie tai papasakojo tėvams. Kartu su kitu atvykusiu kolega S. M. apžiūrėjo R. L. automobilį, jau R. L. nedalyvaujant jo viduje buvo pastebėtas padėtas mėsos gaminys bei neprasuktas pilnas alaus butelis (I t., b. l. 99-101);

– ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas S. Š. parodė, kad 2019 m., tai galėjo būti pavasario pradžia, tikslaus laiko nepamena, jis (duomenys neskelbtini) mieste nusipirko iš asmens automobilį (duomenys neskelbtini). Kadangi šį automobilį reikėjo paremontuoti, jis (duomenys neskelbtini) mieste automobiliu nuvažiavo į autoservizą, netoli autobusų stoties, tą dieną jam automobilį suremontavo ir jis išvažiavo. Nupirktą automobilį (duomenys neskelbtini) jis registravo savo vardu. Šiuo automobiliu važinėjo apie 3 mėnesius. Jam šis automobilis sugedo, todėl jis vėl automobilį nuvarė į (duomenys neskelbtini) miestą, pas tą patį meistrą ir automobilį pardavė jam. Meistras jam pasakė, kad šį automobilį pirks jo pažįstamas. Koks automobilio meistro vardas ir pavardė jis pasakyti negali. Pardavęs automobilį, jis jo iš VĮ "Regitros" neišregistravo. Daugiau pats minėtu automobiliu nesinaudojo, nes jį pardavė. Jis suras sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį, ją pateiks. Jis nepažįsta R. L., bet kiek žino, kad automobilio meistras su juo yra pažįstamas ir būtent jam pirko iš jo automobilį. Dėl konfiskuoto automobilio jis pretenzijų nereiškia, nes jis nebe jo, o yra parduotas kitam asmeniui. Kas tiksliai naudojosi jo parduotu automobiliu, jis pasakyti negali (I t., b. l. 90-92);

– 2020 m. kovo 27 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) namo, kuris pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini) kiemas. Prie namo šiaurinės sienos stovi pilkos spalvos automobilis (duomenys neskelbtini). Automobilis pastatytas priekine dalimi link šiaurinės pusės. Automobilio priekinės, dešinės pusės durys yra įlenktos. Automobilio salono priekinėje dalyje, šalia keleivio sėdynės, ant kilimėlio padėti batai bei maisto produktas. Automobilis įvykio vietoje paimtas (I t., b. l. 15-22);

– 2020 m. kovo 27 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuotos pareigūnų nustatytos aplinkybės (I t., b. l. 1);

– iš 2020 m. kovo 27 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad R. L. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. R. L. vengė neblaivumo patikrinimo (I t., b. l. 23);

– iš apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėjus vaizdo įrašus matyti, kaip liudytojas P. P. pareigūnams nurodo matęs, kaip įtariamasis vairavo neblaivus jam priklausantį automobilį ir per atsitiktinumą nekliudė kiemo vartus bei nurodo kitas įvykio aplinkybes. Iš kitų įrašų, darytų pareigūnų tarnybinių "Body" kamerų, matyti, kaip R. L. vengia blaivumo patikrinimo ir priešinasi pareigūnams sulaikomas bei juos įžeidinėja necenzūriniais žodžiais (I t., b. l. 48-52);

– 2020 m. gegužės 30 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas automobilis (duomenys neskelbtini), kuris stovi priekiu į rytinę pusę, galu į vakarinę. Automobilio kairėje bamperio pusėje matomas defektas, įtrūkimas. Ant vairuotojo pusės, keleivio pusės priekinių durelių ir bagažinės durelių matyti rudžių dėmės. Ant galinės automobilio sėdynės yra degtinės butelis. Ant žemės, už vairuotojo sėdynės matyti alaus butelis. Po įvykio vietos pažiūros paimtas automobilis (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 122-131);

– iš 2020 m. gegužės 31 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad R. L. nustatytas 3,36 promilės girtumas (II t., b. l. 132);

– 2020 m. gegužės 31 d. transporto priemonė (duomenys neskelbtini) transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu nuvežta į (duomenys neskelbtini) automobilių saugojimo aikštelę (II t., b. l. 137);

– ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas E. S. parodė, kad 2020 m. gegužės 31 d. apie 19.45 val. jis vyko su broliu M. S., jo automobiliu (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) kaimo. Vyko nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Likus iki (duomenys neskelbtini) kaimo kelių ženklo apie 1,5 km, jie su broliu pastebėjo automobilį (duomenys neskelbtini), važiuojantį prieš jų automobilį, jei tiksliau jie jį pasivijo. Jie vyko iš paskos minėtam automobiliui apie 300 m., todėl netruko pastebėti, kad jis važiuoja išvažiuodamas į priešpriešinę kelio juostą arba vėl užsukdamas ant kelkraščio. Už (duomenys neskelbtini) automobilio vairo buvo jo brolis M. S., su kuriuo jie nusprendė aplenkti automobilį (duomenys neskelbtini). Jiems lenkiant, kadangi jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, jis pastebėjo, kad vairuotojas yra akivaizdžiai apsvaigęs, todėl apie tai pasakė broliui, todėl abu nusprendė sustabdyti minėtą automobilį. Nuo to momento, kai buvo pastebėtas automobilis (duomenys neskelbtini), galėjo būti nuvykę apie 500 m., kai jį sustabdė. M. S. įjungė avarinį signalą ir važiuodamas prieš automobilį (duomenys neskelbtini) ėmė lėtinti greitį, taip tikėdamasis, kad šis pamatys ir sustos. Jiems lėtinant greitį, netrukus ir automobilis (duomenys neskelbtini) ėmė lėtinti greitį, bei jiems sustojus ir jis sustojo. Netrukus jis išlipo iš automobilio bei priėjo prie automobilio (duomenys neskelbtini), pats atidarė vairuotojo dureles. Kai jas atidarė iškart pajuto, kad nuo vairuotojo sklinda alkoholio kvapas. Be to, vairuotojo veidas buvo paraudęs, o iš jo kalbos suprato, kad jis neblaivus, kadangi kalbėjo nerišliai. Jis vairuotojui pasakė, kad duotų jam automobilio raktelius, nes jis yra neblaivus. Vairuotojas ištraukė raktelį ir jam padavė. Tuo meta jo brolis M. S. iškvietė policiją, surinkęs trumpajį pagalbos numerį. Po to, kai jam vairuotojas padavė raktelius, jis nusprendė, kad gali reikėti filmuotos medžiagos, todėl su savo mobilaus ryšio telefono pagalba ėmė filmuoti pokalbį, vykusį tarp jo ir vairuotojo. Pokalbio metu jis klausė, iš kur jis važiuoja, ar gėrė alkoholį. Vairuotojas kaip ir bandė neigti, kad gėrė alkoholį, todėl kai paklausė, o kodėl blaškėsi po kelią, jis nurodė, kad ieškojo cigarečių. Be vairuotojo automobilyje buvo ir daugiau žmonių: vienas asmuo sėdėjo priekinėje sėdynėje greta vairuotojo, bei dar vienas asmuo, kuris sėdėjo galinėje sėdynėje. Kai paėmė šio automobilio raktelius, minėti asmenys paklausė, ar jie gali eiti namo, tačiau jis pasakė, kad geriau jie liktų iki atvyks policijos ekipažas, todėl jie liko iki atvyko policijos pareigūnai. Jis nepažįsta nei vairuotojo, nei su juo buvusių keleivių, o ar jie tarpusavyje yra pažįstami nežino. Patikslina, kad buvo momentas, kai automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas iš pradžių elgėsi ramiai, o vėliau ėmė sakyti, kad jis gali turėti problemų. Tačiau vėliau nurimo bei ėmė prašyti, kad paleistų, ketino klauptis ant kelių. Vairuotojas jau buvo išlipęs iš automobilio bei persėdo ant galinės sėdynės. O vėliau, galimai supratęs, kad niekas jo paleisti neketina, paėmė butelį, gulėjusį automobilio salone ir iš jo gurkštelėjo kelis gurkšnius. Koks konkrečiai gėrimas buvo butelyje, nežino, bet butelys buvo su degtinės etikete, be to ir pats butelis nebuvo nuo limonado ar sulčių. Patikslina, kad vairuotojas vilkėjo juodos spalvos su baltos spalvos dryžiais sportinėmis kelnėmis, juodos spalvos bliuzonu bei pilkos spalvos maikute, bei vienintelis buvo su medicinine melsvos spalvos kauke (II t., b. l. 170-172);

– liudytojas E. S. savanoriško daiktų pateikimo metu pateikė 3 vaizdo įrašus su filmuota medžiaga įvykio metu (II t., b. l. 174-175);

– iš 2020 m. birželio 28 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 3 vaizdo įrašai, kurie pateikti E. S., ir užfiksuotos vaizdo įrašuose užfiksuotos įvykio aplinkybės (II t. b. l. 142-144);

– ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas R. V. parodė, kad 2020 m. gegužės 31 d. jis kartu su draugu A. buvo namuose, vakaro metu tai galėjo būti apie 18.00 val., tačiau tikslaus laiko pasakyti negali, pas juos į namus atvyko jų pažįstamas R. L. Jis atvažiavo su savo automobiliu (duomenys neskelbtini), tikslaus modelio nežino. Jis atvyko ir paprašė jam palaikyti kompaniją važiuojant į (duomenys neskelbtini). Jam R. atrodė neblaivus, kalba jo buvo nerišli, nuo jo sklido alkoholio kvapas, tačiau stipriai girtas neatrodė. Jie su juo vykti į parduotuvę sutiko. Jie visi trys iš namų išvažiavo R. vairuojamu automobiliu. Važiuojant link (duomenys neskelbtini) R. vairavo gana normaliai, į kitą eismo juostą nebuvo įvažiavęs. Į (duomenys neskelbtini) vyko pro (duomenys neskelbtini) kaimą, visą laiką asfaltu. Nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaime esančią parduotuvę, R. apsipirkus, t. y. nusipirkus šašlykų, vyko atgal tuo pačiu keliu. Vykstant atgal pastebėjo, kad R. gana sunkiai pradėjo sektis vairuoti, jis pradėjo vis įvažinėti į kitą eismo juostą. Esant netoli (duomenys neskelbtini) kaimo juos prisivijo ir bandė aplenkti automobilis, į kurį R. vos neįvažiavo. Po to tas pats automobilis aplenkė juos ir sustabdė. Išlipę iš automobilio du vaikinai priėjo prie R. L. ir iš jo paėmė automobilio raktelius bei iškvietė policijos pareigūnus. R. prašė vaikinų, kad jie jį paleistų ir nekviestų pareigūnų, tačiau jie nepaleido. Nori pasakyti, kad su juo R. L. alkoholio nevartojo, vairuodamas automobilį alkoholio taip pat nevartojo, jis pas juos į namus jau atvyko būdamas neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas. Daugiau nieko paaiškinti negali (II t., b. l. 149-151);

– ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas A. V. parodė, kad 2020 m. gegužės 31 d. jis buvo namuose, vakaro metu, tai galėjo būti apie 18.00 val., tačiau tikslaus laiko pasakyti negali, pas jį į namus atvyko jo pažįstamas R. L. Jis atvažiavo su savo automobiliu (duomenys neskelbtini) tikslaus modelio nežino. Jis atvyko ir paprašė jam palaikyti kompaniją važiuojant į (duomenys neskelbtini). Jam R. atrodė neblaivus, kalba jo buvo nerišli, bet stipriai girtas neatrodė. Jis su juo vykti į parduotuvę sutiko, kartu pasiūlė važiuoti R. V. Jie visi trys iš jo namų išvažiavo R. vairuojamu automobiliu. Važiuojant link (duomenys neskelbtini) R. vairavo gana normaliai, į (duomenys neskelbtini) vyko pro (duomenys neskelbtini) kaimą, visą laiką asfaltu. Nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaime esančią parduotuvę. R. apsipirkus vyko atgal tuo pačiu keliu. Vykstant atgal pastebėjo, kad R. gana sunkiai pradėjo sektis vairuoti. Esant netoli (duomenys neskelbtini) kaimo juos prisivijo ir aplenkė automobilis, kuris juos sustabdė. Išlipę iš automobilio vaikinai iškvietė policijos pareigūnus. R. sustojęs bandė prašyti vaikinų, kad jį paleistų, tačiau jie vis vien iškvietė pareigūnus. Nori pasakyti, kad su juo R. L. alkoholio nevartojo, vairuodamas automobilį alkoholio taip pat nevartojo. R. L. pas jį jau atvyko būdamas neblaivus, nes nuo jo kaip ir minėjo sklido alkoholio kvapas (II t., b.l. 157-158).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikų kvalifikavimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta veika padaroma tyčia, nes asmuo žino, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir vis tiek vairuoja automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o atsiradę ar galintys atsirasti nusikalstamos veikos padariniai – sukeltas pavojus eismo saugumui ar pan. – yra už baudžiamojo įstatymo ribų.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama R. L. padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jo kaltei įrodyti.

Kaltinamasis R. L. duodamas parodymus savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes. Kaltinamasis patvirtino, kad 2020 m. kovo 27 d. vairavo automobilį prieš tai vartojęs alkoholinius gėrimus, atvykusiems pareigūnams pareikalavus atsisakė pasitikrinti neblaivumą. Pažymėtina, kad kaltinamasis teismo posėdyje paaiškino, kad kaltinamajam buvo išaiškintos atsisakymo pasitikrinti neblaivumą pasekmės. Tai patvirtina policijos pareigūno ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei vaizdo įrašų apžiūros protokolas. Tai, kad R. L. vairavo automobilį esant neblaivumo požymiams, taip pat vengė neblaivumo patikrinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – neblaivumo nustatymo aktas, kuriame fiksuoti neblaivumo požymiai, vaizdo įrašų apžiūros protokolai, liudytojų M. Š., R. M., M. K., J. E., P. P. bei policijos pareigūno V. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. L. 2020 m. kovo 27 d. apie 17.59 val. vairavo jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), esant neblaivumo požymiams ir vengė pasitikrinti neblaivumą. Tokiai savo veiksmai R. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad dėl vengimo pasitikrinti neblaivumą, neblaivumas nebuvo nustatytas, todėl nėra pagrindo teigti, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus. Dėl šios priežasties pareikštas kaltinimas tikslintinas, šalinant iš jo įrodymais nenustatytą ir nagrinėjamu atveju veikos kvalifikavimui teisiškai nereikšmingą aplinkybę – automobilio vairavimą būnant neblaiviam.

Kaltinamasis pripažino, kad 2020 m. gegužės 31 d. vairavo automobilį neblaivus, jam buvo nustatytas 3,36 promilių neblaivumas, jo parodymus patvirtina byloje esantys įrodymai: liudytojų E. S., R. V., A. V. parodymai, įvykio vietos ir vaizdo įrašų apžiūros protokolai, alkoholio matavimo prietaiso rodmenys ir kiti. R. L. buvo nustatytas sunkus girtumas, ir tai patvirtina, kad jis suvokė, jog yra apsvaigęs, o Kelių eismo taisyklės draudžia tokios būsenos vairuoti transporto priemonę, bet vis tiek vairavo transporto priemonę, t. y. jo veiksmai buvo tyčiniai. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis R. L. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus. Praeityje kaltinamasis teistas aštuonis kartus, paskutinį kartą Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį viešųjų darbų bausme, teistumas yra išnykęs (I t., b. l. 187-196). Asmuo administracine tvarka baustas, duomenų apie skirtos baudos sumokėjimą nėra (I t., b. l. 197-198), nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje (II t., b. l. 2-3). (Duomenys neskelbtini) kaltinamasis 2018 m. pirmą kartą lankėsi pas gydytoją psichiatrą (II t., b. l. 7). Kaltinamojo ankstesni teistumai ir baustumas už administracinį nusižengimą jį charakterizuoja kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų. Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis antrą nusikalstamą veiką padarė praėjus nedideliam laiko tarpui po pirmosios ir tada, kai jam jau buvo sustabdyta specialioji teisė, t. y. teisė vairuoti transporto priemones.

Teismo nustatyta visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo socialinę padėtį, suponuoja išvadą, jog BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės paskirties tikslai bus pasiekti kaltinamajam už 2020 m. kovo 27 d. padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro siūlomą vieną iš BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų nuobaudų – laisvės atėmimą, jo dydį nustatant artimą minimaliam terminui (BK 50 straipsnio 2 dalis), o už 2020 m. gegužės 31 d. padarytą nusikalstamą veiką paskyrus vieną iš BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų ir prokuroro siūlomų nuobaudų – laisvės atėmimą, jo dydį nustatant artimą vidutiniam terminui (BK 50 straipsnio 2 dalis). Teismas sutinka su prokuroro pozicija dėl laisvės atėmimo bausmės rūšies, tačiau atsižvelgdamas į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, mano, kad prokuroro siūlomas bausmės dydis šiek tiek mažintinas. Teismo vertinimu, tik tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir R. L. skirtina galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tokio dydžio subendrinta bausmė atitinka BK 63 straipsnio 4 dalyje nurodytus principus ir užtikrina bausmės tikslų pasiekimą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam R. L. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Pagal BK 75 straipsnio nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. L. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus. Įvertinus kaltinamojo asmenybę – paskutinius penkerius metu nebuvo padaręs nusikalstamų veikų, per paskutinius vienerius metu administracine tvarka baustas tik vieną kartą, registruojasi Užimtumo tarnyboje, į teismo posėdžio metu kaltinamojo išdėstytas aplinkybes, susijusias su pastangomis susitvarkyti asmeninį gyvenimą ir pakeisti gyvenimo būdą, atsisakyti alkoholio vartojimo, teismo nuomone, atidėjus šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą kaltinamasis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals, o bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. R. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas R. L. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. kovo 27 d. 18.30 val. iki 2020 m. kovo 28 d. 11.36 val. (1 para) ir nuo 2020 m. gegužės 31 d. 19.50 val. iki 2020 m. birželio 1 d. 12.39 val. (1 para) ir laikytina, kad jis yra atlikęs dalį bausmės – dvi laisvės atėmimo dienas (II t. b. l. 24,78).

2020 m. kovo 28 d. ir 2020 m. birželio 1 d. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, 2020 m. kovo 28 d. ir 2020 m. birželio 1 d. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, panaikintinos įsiteisėjus teismo nuosprendžiui (II t., b. l. 26-29, 72-76).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį: asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo, sulaikymo nuo nusikalstamų veikų darymo, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą ir t. t. (BK 67 straipsnio 1 dalis). BK 67 straipsnio 3 dalyje be kita ko nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis), turto konfiskavimas ar konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas (BK 72 straipsnis). Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

R. L. savo veiksmais padarė vienus šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimus – esant neblaivumo požymiams vengė pasitikrinti neblaivumą, taip pat neturėdamas teisės vairuoti motorines transporto priemones vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas sunkus – 3,36 promilių – neblaivumas, neteisėti R. L. veiksmai sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę net ir po to, kai buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, todėl spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise – termino, teismas mano, kad nustatytinas didesnis nei prokuroro siūlomas specialios teisės atėmimo terminas, t. y. 3 metams ir 6 mėnesiams. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, kaltinamajam paskirtas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, sukels pakankamai suvaržymų ir nepatogumų, atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, o šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslas – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius bus pasiektas. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo datos, t. y. 2020 m. kovo 28 d.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuotojo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, vengimu pasitikrinti, ar vairuotojas nėra neblaivus, o be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone. Nagrinėjamu atveju transporto priemonės – automobiliai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra tiesioginės nusikalstamų veikų padarymo priemonės, kurių nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. Byloje esantys įrodymai (pirkimo-pardavimo sutartys, liudytojų parodymai, VĮ „Regitra“ sistemos duomenys) patvirtino, kad automobiliai priklauso kaltinamajam, nors kaltinamasis kaip valdytojas ir nebuvo įregistruotas VĮ „Regitra“ (I t., b. l. 90-92, 96, 141).

Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę bei nenustačius šioje byloje BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo pagrindų, kaltinamajam nuosavybės teise priklausančių automobilių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) konfiskavimas laikytinas pagrįstu (BK 72 straipsnio 1 -3 dalys).

Dėl daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilis (duomenys neskelbtini), paimtas ir 2020 m. kovo 27 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu pristatytas į Mažeikių policijos komisariato aikštelę, konfiskuotinas ir perduotinas valstybės nuosavybėn;

– automobilis (duomenys neskelbtini), paimtas ir 2020 m. gegužės 31 d. transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktu pristatytas į (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas ir perduotinas valstybės nuosavybėn;

– automobilio (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos, perduotinas valstybės nuosavybėn Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos kartu su konfiskuota transporto priemone;

– R. L. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos, perduotinas Valstybės įmonei „Regitra“;

– DVD su vaizdo įrašais paliktini prie bylos.

Dėl proceso išlaidų

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktų nuostatomis, jog proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis bei atsižvelgus į 2020 m. balandžio 1 d. Telšių AVPK Kriminalinės policijos informacijos analizės skyriaus vyresniojo tyrėjo Mariaus Tamašausko tarnybinį pranešimą dėl patirtų išlaidų ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-12418-20 ir jo priedus (2017 m. gegužės 25 d. Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su pakeitimais, PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini)), o taip pat prokuroro prašymą, transporto priemonės – automobilio (duomenys neskelbtini) transportavimo išlaidos, kurios sudaro 58,65 Eur, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš R. L. Telšių AVPK naudai (I t., b. l. 33-47).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, teismas,

nusprendžia:

R. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką (2020 m. kovo 27 d. epizodas), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką (2020 m. gegužės 31 d. epizodas), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir R. L. skirti galutinę subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. L. galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atlikti pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. L. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. kovo 27 d. 18.30 val. iki 2020 m. kovo 28 d. 11.36 val. (1 para) ir nuo 2020 m. gegužės 31 d. 19.50 val. iki 2020 m. birželio 1 d. 12.39 val. (1 para) ir laikyti, kad jis yra atlikęs dalį bausmės – dvi laisvės atėmimo dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 10 punktais, R. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio bei pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti R. L. poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2020 m. kovo 28 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 3 dalimi, paskirti R. L. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant R. L. priklausančius automobilius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 5, 6 punktais, automobilio (duomenys neskelbtini) transportavimo išlaidas – 58,65 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus 65 ct), pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš R. L. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti 2020 m. kovo 28 d. ir 2020 m. birželio 1 d. nutarimais R. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilį (duomenys neskelbtini), paimtą ir 2020 m. kovo 27 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu pristatytą į Mažeikių policijos komisariato aikštelę, konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn;

– automobilį (duomenys neskelbtini), paimtą ir 2020 m. gegužės 31 d. transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktu pristatytą į (duomenys neskelbtini), konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn;

– automobilio (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos, perduoti valstybės nuosavybėn Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos kartu su konfiskuota transporto priemone;

– R. L. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos, perduoti Valstybės įmonei „Regitra“;

– DVD su vaizdo įrašais palikti prie bylos.

Išaiškinti R. L., kad proceso išlaidas, kurias sudaro 58,65 Eur transportavimo išlaidos, privaloma sumokėti į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.

Išaiškintina, jog apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Jolanta Jasutienė