Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys, sekretoriaujant Renatai Stankovskajai,

dalyvaujant ieškovo UAB „Indera“ atstovams direktoriui J. J., advokatui Jonui Urbonui bei atsakovui M. B. ir jo atstovui advokato padėjėjui Vytautui Kuliešiui,

viešuose teismo posėdžiuose (2023 m. lapkričio 27 d., gruodžio 12, 18 d.) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Indera“ ieškinį atsakovui M. B. dėl darbo ginčo dėl teisės.

Sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2023 m. gruodžio 22 d. 13:15 val.

1. Ieškovas ieškiniu (CBP-12675) ir jo patikslinimu (DOK-142815), nesutikdamas su darbo ginčų komisijos 2023 m. liepos 26 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-12219/2023, kreipėsi į teismą ir:

1) pripažinti, kad ieškovas atsakovo atleidimo dieną atsiskaitė su atsakovu – išmokėjo visą priklausantį atlyginimą bei išmokas;

2) pripažinti, kad atsakovui 2023 m. birželio 1 d. – birželio 5 d. laikotarpiu deklaruota pravaikšta yra teisėta.

1.2. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas (3085,50 Eur advokato pagalbai DOK-167298, DOK-194734 bei žyminį mokestį 170 Eur ZM23514, 110 Eur ZM23518), taikyti laikinąją apsaugos priemonę – laikinai sustabdyti darbo ginčų komisijos sprendimo dalies vykdymą.

1) su atsakovu buvo sudaryta darbo sutartis, kurią darbuotojas įsipareigojo atlikti apdailininko – fasadininko – pagalbinio darbuotojo darbo funkcijas, o darbdavys įsipareigojo mokėti minimalų mėnesinį darbo užmokestį. Kitokio susitarimo tarp šalių dėl darbo užmokesčio nebuvo. Ieškovas mokėjo darbo sutartimi susitartą darbo užmokestį;

2) atsakovas 2023 m. birželio 1 – 12 d. neatvyko dirbti, todėl jam buvo žymimos pravaikštos, 2023 m. birželio 12 d. atsakovas paprašė atleisti jį savo noru ir šis prašymas buvo patenkintas.

2.1. Atsakovas pateikė atsiliepimą (DOK-162627), su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, nes:

1) pateiktas ieškovo ieškinys ir teikiami jame reikalavimai niekuo nepagrįsti. Su ieškovu buvo susitarta dėl dažytojo darbo funkcijos atlikimo mokant 1500 Eur, atskaičius mokesčius, darbo užmokestį per mėnesį̨. Atsakovas dirbo ieškovo pavestus statybos darbus, tačiau susitarto atlyginimo už 2023 m. gegužės ir birželio mėnesį negavo. Nuo 2023 m. gegužės mėnesio buvo susitartas atlyginimas 8 Eur už valandą atskaičius mokesčius. Ieškovas suklaidino atsakovą, pateikdamas pasirašyti darbo sutartį, kuri neatitinka tikrosios šalių valios.

2) 2023 m. birželio 1-5 d. jis dirbo, ieškovas nepateikė jokių argumentų, kad jis būtų nedirbęs.

1) (DOK-167303) pateikė duomenis apie atsakovo vidutinį darbo užmokestį;

2) (DOK-186249) atsakovo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, aktus dėl neatvyko į darbą 2023 m. birželio mėnesį, atsakovo atleidimo įsakymą;

3) (DOK-190259) pateikė teismui duomenis apie darbo sutarties parengimo laiką;

4) (DOK-191731) paaiškino, kad atsakovo, kaip pagalbinio darbuotojo pareigybei specialūs reikalavimai nebuvo keliami, tačiau pagalbinis darbininkas turi būti darbštus ir pareigingas. Pagrindinės atliekamos užduotys: betono, tinko ir cemento skiedinio maišymas, pylimas ir užtepimas; panaudotų plytų valymas ir kitų paprastų pastatų apdailos darbų atlikimas; duobių kasimas ir iškastų medžiagų, smėlio, grunto ir žvyro išsklaidymas naudojant rankinius įrankius; medžiagų, įrangos, produktų, atsargų, bagažo ir krovinių rūšiavimas, pakrovimas, iškrovimas, krovimas į rietuves ir sandėliavimas rankomis; mašinų, įrangos, įrankių ir aikštelių valymas; medžiagų ir produktų pakavimas ir išpakavimas bei taros ir lentynų prikrovimas rankomis; žmogaus stumiamų transporto priemonių ir mašinų valdymas. Atsakovo pareigybė Lietuvos profesijų klasifikatoriuje (LPK 2012) nustatyta kaip „Nekvalifikuotas pastatų statybos darbininkas“ Kodas: 931304 (pagrindinis pogrupis – „Nekvalifikuoti gavybos, statybos, pramonės ir transporto darbininkai“). Atsakovas dirbo kartu su S. S..

2.3.1. Patikslintu atsiliepimu (DOK-184340) pažymėjo, kad 2023 m. kovo 26 d. jis pasirašė įdarbinimo dokumentus, tačiau jų kopijų negavo, įskaitant ir darbo sutarties. Atsakovas dirbo iki 2023 m. birželio 5 d. imtinai, darbo sutartį nutraukė̇ savo noru. Darbo užmokesčio už 2023 m. gegužės ir birželio mėnesius negavo. Prašė patenkinti šiuos atsakovo reikalavimus:

1) pripažinti atsakovo draudžiamąsias darbo užmokesčio pajamas už 2023 m. gegužės mėnesį 2293,29 Eur neatskaičius mokesčių ir už 2023 m. birželio mėn. kartu su kompensacija už nepanaudotas atostogas 536,65 Eur;

2) pripažinti atsakovui 2023 m. birželio 1 d. – birželio 5 d. laikotarpiu deklaruotą pravaikštą neteisėta;

3) priteisti atsakovo naudai iš ieškovo už 2023 m. gegužės mėn. 2293,29 Eur neatskaičius mokesčių ir už 2023 m. birželio mėn. kartu su kompensacija už nepanaudotas atostogas 536,65 Eur;

4) priteisti atsakovo naudai iš ieškovo 2293,29 Eur neatskaičius mokesčių netesybas už kiekvieną pradelstą atsiskaityti mėnesį nuo 2023 m. birželio 12 d.

2.3.2. (DOK-193351) pateikė paaiškinimus ir įrodymus, kad bylos šalys ir O. E. diskutavo dėl darbo užmokesčio mokėjimo ir atliktų darbų kokybės.

2.3.3. Prašė priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (DOK-197987).

1) ieškovas paaiškino savo reikalavimų bei įrodymų esmę. Sutiko, kad bylą yra pasirengta nagrinėti iš esmės;

2) atsakovas paaiškino savo atsikirtimų ir įrodymų esmę. Sutiko, kad bylą pasirengta nagrinėti iš esmės;

3) šalys nepriėjo bendro sutarimo taikos sutarčiai byloje sudaryti.

3.1. Ieškovo atstovas advokatas palaikė ieškinio reikalavimus ir teismui pateiktus argumentus, papildomai pažymėjo, kad 2023 m. kovo 27 d. sudarė darbo sutartį su atsakovu, atsakovui buvo mokamas susitartas darbo užmokestis, atleidimo dieną tinkamai atsiskaityta. Atsakovas atliko pagalbinio darbuotojo funkcijas, darbuotojas pašė mokėti į priekį, todėl buvo mokami avansai, vėliau suskaičiuojama ar dar reikia primokėti darbo užmokesčio likučio, realiai buvo sumokėta šiek tiek daugiau nei priklausė. 2023 m. birželio mėnesį atsakovas neatėjo į darbą, o birželio 12 d. pateikė prašymą atleisti jį iš darbo, prašymas buvo patenkintas.

Ieškovo atstovas direktorius pažymėjo, kad buvo susitarta dėl minimalaus darbo užmokesčio pradiniame laikotarpyje, vėliau jeigu mokės dirbti, galės gauti didesnį darbo užmokestį pagal atliktų darbų kiekį. Atsakovas neturėjo jokios patirties ar kvalifikacijos, todėl jam pirmiausiai reikėjo išmokti dirbti, paskirtų darbų neatliko kokybiškai, reikėjo vėliau taisyti atsakovo atlikto darbo trūkumus. Darbo santykiams nutrūkus atsakovas negrąžino darbo aprangos. Pravaikštas fiksavo, nes atsakovas nebuvo darbe ir jam neturėjo kaip paskambinti.

3.2. Atsakovo atstovas nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti, palaikė atsakovo reikalavimus iš esmės ta apimtimi, kuria buvo patenkinusi darbo ginčų komisija. Pažymėjo, kad atsakovas buvo įdarbintas apdailininku ir buvo susitartas 1500 Eur atlyginimas atskaičius mokesčius per mėnesį už kovo ir balandžio mėnesius, o nuo 2023 m. gegužės mėnesio buvo susitarta dėl 8 Eur už valandą atlyginimo atskaičius mokesčius. Atsakovas jau balandžio mėnesį matė, kad nėra sumokamas visas darbo užmokestis, todėl diskutavo su darbdaviu dėl atlyginimo, matydamas, kad susitartas darbo užmokestis nėra mokamas, nutraukė darbo santykius 2023 m. birželio 12 d. 2023 m. birželio 1-5 d. atsakovas ėjo į darbą tik darbo nebuvo duodama. Atsakovas negavo atsiskaitymo lapelių, jie teikiami tik bylos nagrinėjimo metu.

Atsakovas paaiškino, kad buvo susitarta dėl 1500 Eur darbo užmokesčio atskaičius mokesčius, o nuo gegužės mėnesio 8 Eur už valandą atlyginimo atskaičius mokesčius. 2023 m. birželio 1-5 d. jis dirbo balandžio, gegužės mėnesiais, užtaisinėjo namo fasado siūles, jį mate kiti darbuotojai, taip pat ir M. J.. 2023 m. birželio 6 d. kitas bendradarbis A. pasakė jam, kad jis yra atleistas iš darbo todėl į darbą daugiau nėjo, o 2023 m. birželio 12 d. parašė prašymą atleisti jį iš darbo, nes tokio prašymo prašė M. J.. 2023 m. kovo 27 d. kažkokius dokumentus pasirašė, tačiau kokius neatsimena, jų kopijų negavo. 2023 m. kovo 27 d. kartu su kitais būsimais darbuotojais ir ieškovo atstovu M. J. buvo susitarta dėl 1500 Eur darbo užmokesčio. 2023 m. gegužės pirmomis dienomis kėlė klausimus dėl darbo užmokesčio, norėjo išeiti iš darbo, tačiau atsakovo atstovas prašė pasilikti ir dirbti, žadėjo mokėti 8 Eur už valandą atlyginimą atskaičius mokesčius. Nežinojo, kad darbdavys yra nustatęs minimalų darbo užmokestį. Pasitikėjo, tai ką sakė M. J. žodžiu.

3.3. Liudytoju apklaustas M. J. paaiškino, kad pas ieškovą dirbo ir dirba darbų vadovu, turėjo įgaliojimą pasirašyti darbo sutartis su darbuotojais. Su atsakovu buvo susitarta, kad jis dirbs pagalbiniu apdailininku, kad bus mokamas minimalus darbo užmokestis, o kai išmoks dirbti, bus mokama pagal atliktą darbą. Nebuvo jokių susitarimų ar Darbo sutarties pakeitimo dėl didesnio darbo užmokesčio, pretenzijų atsakovas nereiškė. Atsakovas 2023 m. birželio mėnesį neatvyko į darbą, todėl buvo surašyti neatvykimo aktai ir fiksuojama pravaikšta. Statybos objekte jis būdavo kelis kartus per dieną po kelias valandas, 2023 m. birželio 1-12 d. atsakovas nebuvo atvykęs į darbą. Darbo užmokestį jis pervedinėdavo avansais, vėliau buhalterė suskaičiuodavo ar dar reikia primokėti, avansinių mokėjimų prašė ir pats atsakovas. 2023 m. birželio 5 d. atsakovui 111,90 Eur mokėjimas buvo atliktas per klaidą, nes tą dieną buvo atleistas kitas įmonės darbuotojas, jam ir turėjo būti sumokėta ši suma. 2023 m. kovo 27 d. su atsakovu buvo pasirašyta darbo sutartis, atsakovas taip pat pasirašė instrukcijas dėl darbų saugos, prašymą dėl darbo užmokesčio mokėjimo. Sms žinutėje darbuotojui O. rašė apie 8 Eur už valandą įkainį, nes buvo diskutuojama apie darbą kitame objekte.

3.4. Liudytoju apklaustas A. R. paaiškino, kad yra ieškovo darbuotojas, kartu su atsakovu dirbo viename objekte 2023 m. gegužės mėnesį ir teko taisyti atsakovo darbo trūkumus. Už darbą gauna darbo užmokestį, kuris priklauso nuo padaryto darbo.

3.5. Liudytoju apklaustas O. E. paaiškino, kad su atsakovu susipažino 2023 m. kovo 27 d. (duomenys neskelbtini), ieškovo objekte. Tariantis dėl darbo užmokesčio esminė sąlyga buvo darbo užmokestis – 1500 Eur į rankas, derybose dalyvavo ir atsakovas. Liudytojas darbą pradėjo 2023 m. kovo 28 d., o baigė 2023 m. birželio 12 d., kartu su atsakovu. Dirbo pas ieškovą statybose, užtaisinėjo namo sienų tarpus. M. ir J. J. matydavo statybos objektuose, kartu dirbo atsakovas, G., A., A.. Jis, atsakovas ir dar keli naujai priimti darbuotojai turėjo dirbti dažymo darbus, bet dėl blogų oro sąlygų jiems davė užtaisinėti namo sienų siūles, to darbo anksčiau nebuvo dirbę, M. J. parodė, kaip reikia daryti ir jie dirbo 5 dienas per savaitę. Jokie kiti darbuotojai jų dirbti nemokė, jie dirbo savarankiškai. Gegužės mėnesį susirašė su M. J. dėl to, kiek jiems yra mokama už darbą, gavo atsakymą, kad 8 Eur į rankas už vieną darbo valandą. Darbo užmokestis buvo mokamas tik kaip avansas, tačiau nebuvo mokama 1500 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius. 2023 m. birželio mėnesį dirbo visomis dienomis iki atleidimo dienos, tik vieną dieną (birželio 2 d.), kai lijo, M. J. leido neateiti į darbą. Atsakovas dirbo trumpiau – iki 2023 m. birželio 6 ar 7 d., nes jam buvo pasakyta, kad jis atleistas. Darbo sutarties darbo santykių metu nematė, nepasirašė, darbo sutartį jis pamatė tik kai byla buvo nagrinėjama darbo ginčų komisijoje. Darbo dokumentus kiekvienas pasirašinėjo atskirai, tačiau dėl atlyginimo buvo tariamasi kartu su kitais darbuotojais ir M. J.. Birželio 1, 5 d. dirbo ir matė ieškovo vadovus, taip pat dirbo atsakovas. Su S. S. nedirbo, nes minėta asmuo atliko dažymo darbus, o jie su atsakovu, sienų siūlių užpildymo darbus.

3.6. Liudytoju apklaustas G. V. paaiškino, kad atsakovą pažįsta iš anksčiau, su juo kartu ir O., A. 2023 m. kovo 27, 28 d. įsidarbino pas ieškovą, turėjo dirbti dažytojais, bet dirbo su namo sienų siūlių užtaisymu. Buvo susitarta, kad atlyginimas bus 1500 Eur į rankas. Apmokė dirbti M. J.. Nei jis, nei atsakovas nedirbo pagalbiniais darbuotojais. S. S. buvo dažytoju. Darbo sutartį pasirašė 2023 m. kovo 27 – 28 d. prie M. J., matė, kad joje nurodytas minimalus darbo užmokestis, tačiau M. J. žadėjo mokėti grynais, kad per mėnesį jam būtų sumokėta 1500 Eur. J. J. matydavo kiekvieną dieną statybos objektuose, o M. kas kelios dienos. 2023 m. birželio pradžioje visomis dienomis dirbo, kartu dirbo ir atsakovas.

3.7. Liudytoju įtraukto S. S., ieškovas atsižvelgdamas į tai, kad S. S. turi nedarbingumą, atsisakė, teismas savo iniciatyva nesprendė, kad S. S. parodymai byloje būtų reikšmingi siekiant nustatyti bylai svarbias aplinkybes.

1) ieškovo atstovas iš esmės palaikė ieškinį ir jo reikalavimus, pažymėjo, kad 2023 m. kovo 27 d. šalys sudarė darbo sutartį, kurioje buvo aptartos darbo funkcijos ir darbo užmokestis, darbo sutarties sudarymo datą patvirtina jos metaduomenys, bei liudytojų parodymai, kad tą dieną pasirašė eilę dokumentų, kad atsakovas galimai nesuprato darbo sutarties teksto, tai nėra ieškovo kaltė. Be to darbo santykiai buvo įforminti pranešant Sodrai. Šalys nebuvo susitarusios dėl 1500 Eur darbo užmokesčio, liudytojų parodymais negalima tikėti, nes jie visi yra suinteresuoti, nes turi susijusias bylas, o juos atstovauja tas pats atstovas. M. J. negalėjo siūlyti didesnio darbo užmokesčio nei parašyta darbo sutartyje, nes jam nebuvo suteikti tokie įgaliojimai. Ieškovo atstovas rašė apie 8 Eur už valandą atlyginimą, tačiau tai buvo dėl O. E. darbo kitame objekte ir nebuvo skirtas atsakovui. Atsakovas neturėjo jokios statybininko kvalifikacijos, jis buvo pagalbinis darbuotojas, todėl jam ir buvo mokamas minimalus darbo užmokestis. Be to ieškovas dėl atsakovo ir kitų darbuotojų netinkamos darbo kokybės patyrė 12 000 Eur nuostolių. Atsakovui mokėjo darbo užmokestį avansiniais mokėjimais, nes tikėjosi, kad jis išmoks dirbti ir dirbs, tačiau atsakovas 2023 m. birželio 12 d. išėjo iš darbo. Atsakovas 2023 m. birželio 1 – 12 d. neatėjo į darbą, dėl to buvo surašyti aktai, kurie patvirtina, kad pravaikštos buvo.

2) atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti bei tenkinti jo reikalavimus pateiktus kartu su atsiliepimu, pažymėjo, kad šalys susitarė dėl 1500 Eur atlyginimo atskaičius mokesčius, vėliau kad bus mokama 8 Eur už valandą atskaičius mokesčius, tačiau ieškovas tokio atlyginimo nemokėjo. Nurodė, kad negalima būtų tikėti, kad už darbą tam tikrame aukštyje būtų mokamas minimalus darbo užmokestis, be to atsakovas nedirbo jokio pagalbinio darbo, taip kaip jį apibrėžė ieškovas. Atsakovas su darbo sutartimi buvo supažindintas tik atleidimo iš darbo dieną, ir tai liudija atsakovo parašas sutartyje. Ieškovo pozicija, kad M. J., rašydamas apie 8 Eur už darbo valandą atskaičius mokesčius, nurodė atlygį kitame objekte, nepagrįsta bylos medžiaga, tokio susirašinėjimo byloje nėra. M. J. visada elgėsi, kaip vienas iš ieškovo vadovų, todėl nesutiktina su ieškovu, kad jis neturėjo įgaliojimų tartis dėl darbo užmokesčio, be to jam suteikti įgaliojimai pasirašyti darbo sutartį, todėl atsakovui nekilo abejonių dėl M. J. įgaliojimų. Jokių pravaikštų iš atsakovo pusės nebuvo, ieškovo pateikti pravaikštų aktai, yra tik gynybinė pozicija, nes tie aktai nebuvo pateikti darbo ginčų komisijai, o teismo prašymu nebuvo pateiktos jų MS Word versijos, nėra galimybės nustatyti, kada realiai jie buvo parengti. 2023 m. birželio 2 d. ieškovo atstovas M. J. dėl lietaus leido darbuotojams neatvykti į darbą, todėl negali būti laikoma, kad 2023 m. birželio 2 d. atsakovas buvo pravaikštoje.

Kilęs tarp šalių ginčas išspręstinas iš esmės – ieškovo ieškinio reikalavimas ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas, atsakovo reikalavimai tenkintini.

4. Teismas iš byloje esančių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatė, kad:

4.1. Tarp ieškovo ir atsakovo darbo santykiai tęsėsi nuo 2023 m. kovo 28 d. iki 2023 m. birželio 12 d. (e. t. 1, b. l. 28).

4.2. Ieškovas atsakovui realiai mokėjo (pervedė bankiniais pavedimais) darbo užmokestį (avansus): 1) 2023 m. balandžio 7 d. 100 Eur; 2023 m. balandžio 28 d. 100 Eur; 3) 2023 m. gegužės 5 d. 400 Eur; 4) gegužės 12 d. 200 Eur; 2023 m. gegužės 19 d. 500 Eur; 2023 m. gegužės 30 d. 300 Eur; 2023 m. birželio 5 d. 111,96 Eur, iš viso 1711,96 Eur (t. 1, b. l. 18-24).

4.3. Atsakovas dirbo visomis 2023 m. gegužės mėnesio darbo dienomis (t. 1, b. l. 175).

4.4. Atsakovas 2023 m. birželio 6-12 dienomis į darbą neatvyko, nors bylos šalys paaiškinimų metu skirtingai vertino neatvykimo priežastis, tačiau šalys jokių konkrečių reikalavimų teismui dėl atsakovo darbo 2023 m. birželio 6-12 dienomis nepateikė, tačiau šis laikotarpis aktualus dėl to ar jį įskaičiuoti į laikotarpį už kurį skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas. Atsakovas nurodė, kad iš esmės į darbą birželio 6-12 d. nėjo savo iniciatyva ir valia, todėl laikytina, kad ieškovas šiomis dienomis pagrįstai laikė, kad jomis atsakovas į darbą neatvyko dėl nepaaiškintų priežasčių ir todėl pagrįstai darbo laiko apskaitos žiniaraštyje 2023 m. birželio 6, 7, 8, 9, 12 dienomis žymėjo pravaikštas, už šį laikotarpį atsakovui negali būti skaičiuojama nepanaudotų atostogų kompensacija (Darbo kodekso 127 straipsnio 2 ir 6 dalys).

4.5. Atsakovas 2023 m. birželio 12 d. pateikė prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2023 m. birželio 12 d. (t. 1, b. l. 25). Ieškovas atsakovo prašymą tenkino ir 2023 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 230612/02 atleido atsakovą iš darbo, Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. Esminio ginčo dėl atleidimo teisėtumo tarp šalių nebuvo, nors atsakovas nurodė, kad jis suprato, kad iš darbo jis yra atleistas dar 2023 m. birželio 5 d., tačiau su tuo susijusių reikalavimų teismui neteikė, todėl laikytina, kad atsakovas iš darbo buvo atleistas atsakovo valia 2023 m. birželio 12 d. ir ginčo dėl to tarp šalių nėra.

4.6. Tarp šalių kilusį ginčą, atsakovo iniciatyva, ikiteismine tvarka nagrinėjo darbo ginčų komisija ir 2023 m. liepos 26 d. priėmė sprendimą (registracija 2023-08-03 Nr. DGKS-4313) (t. 1, b. l. 121-127), kuriuo atsakovo (darbuotojo) prašymas buvo patenkintas ir:

1) pripažino, kad M. B. draudžiamosios pajamos UAB „Indera“ 2023 m. gegužės mėn. sudarė 2293,29 Eur, 2023 m. birželio mėn. – 536,65 Eur. Pripažino ieškovui 2023 m. birželio 1 d. – birželio 5 d. laikotarpiu deklaruotą pravaikštą neteisėta;

2) išieškojo M. B. naudai iš UAB „Indera“ 2293,29 Eur neatskaičius mokesčių darbo užmokestį už 2023 m. gegužės mėn. ir 536,65 Eur neatskaičius mokesčių darbo užmokestį už 2023 m. birželio mėn. ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 2293,29 Eur neatskaičius mokesčių netesybas;

3) vykdyti skubiai sprendimo dalį dėl ieškovo darbo užmokesčio už 2023 m. gegužės mėn. – 2293,29 Eur neatskaičius mokesčių išieškojimo.

Darbo ginčų komisijos sprendimas neįsiteisėjo, nes nustatyta tvarka ir terminais buvo pateiktas ieškinys teismui (Darbo kodekso 229 straipsnio 1 dalis). Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (231 straipsnio 4 dalis). Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, minėtas darbo ginčų komisijos sprendimas neteks galios (Darbo kodekso 231 straipsnio 7 dalis). Atitinkamai įsiteisėjęs teismo sprendimas pateiktinas žiniai Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijai (Nacionalinėje teismų administracijos 2023-12-11 raštas Nr. 4R-1676-(1.13.Mr).

4.7. Teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi Nr. CB-199910-2-68-3-12692-2023-6 tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-17841-1159/2023 įsiteisėjimo arba iki jis bus pakeistas arba panaikintas sustabdė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimo darbo byloje Nr. APS-131-12219/2023 dalies vykdymą – „Vykdyti skubiai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 230 str. 3 d., sprendimo dalį dėl ieškovo darbo užmokesčio už 2023 m. gegužės mėn. – 2293,29 Eur neatskaičius mokesčių išieškojimo“.

5. Teismas byloje kilusį ginčą nagrinėja iš esmės (Darbo kodekso 231 straipsnio 3 dalis) ir vertina šiuos tarp šalių kilusius ginčo esminius klausimus: 1) dėl kokio mėnesinio ir valandinio darbo užmokesčio šalys susitarė sudarydamos darbo sutartį, 2) ar ieškovas tinkamai atsiskaitė su atsakovu už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 1 d., 3) ar atsakovui priteistinas nesumokėtas darbo užmokestis, 4) ar atsakovui priteistina kompensacija už nepanaudotas atostogas, 5) ar atsakovas 2023 m. birželio 1 d. – birželio 5 d. atvyko į darbą, ir, darydamas išvadas, spręs ar ieškinys ir atsakovo reikalavimai tenkintini ar atmestini.

Teismo išvados ir motyvai.

6. Atsakovo reikalavimas – pripažinti atsakovui 2023 m. birželio 1 d. – birželio 5 d. laikotarpiu deklaruotą pravaikštą neteisėta, tenkintinas, o ieškovo reikalavimas – pripažinti atsakovui 2023 m. birželio 1 d. – birželio 5 d. laikotarpiu deklaruotą pravaikštą teisėta, atmestinas:

6.1. 2023 m. birželio 1-5 d. buvo trys darbo dienos: birželio 1, 2 ir 5 dienos. Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovas šiomis dienomis nebuvo darbe, atsakovas įrodinėjo, kad buvo darbe. Vertinant šalių pateiktus subjektyvius paaiškinimus ir byloje esančius įrodymus, teismas turi pagrindą remtis ir taikyti aplinkybių tikėtinumo principą, Darbo kodekso 6 straipsnio 2 dalies nuostatas ir laikyti, kad atsakovas/darbuotojas šiuo atveju yra teisus, t. y. kad jis 2023 m. birželio 1 ir 5 dienomis dirbo, o birželio 2 d. atsakovui buvo leista neatvykti į darbą, nes lijo ir darbdavys negalėjo pasiūlyti atsakovui darbo (t. 2, b. l. 126), tą paliudijo ir atsakovo pakviesti liudytojai. Nors ieškovas pateikė teismui darbo laiko apskaitos žiniaraštį (t. 1, b. l. 177), aktus dėl atsakovo neatvykimo į darbą 2023 m. birželio 1, 2 ir 5 dienomis (t. 1, b. l. 178, 179, 180), kuriuos pasirašė ieškovo darbų vadovas ir ieškovo direktorius, tačiau ieškovas neįrodė, kada konkrečiai šie aktai buvo sukurti (teismui nepateikti minėtų aktų metaduomenys), be to jie nebuvo pateikti darbo ginčų komisijai, taip pat ir atsakovui jo atleidimo iš darbo dieną, todėl teismas jų turinį vertina kritiškai, neįrodančiais, kad atsakovas savavališkai neatvyko į darbą 2023 m. birželio 1, 2 ir 5 dienomis.

6.2. Kaip nustatyta šio sprendimo 6.1 punkte atsakovas 2023 m. birželio 1 ir 5 dienomis dirbo, o 2023 m. birželio 2 d. neatvyko į darbą darbdavio sutikimu, t. y. laikytina, kad 2023 m. birželio 2 d. atsakovas buvo ne pravaikštoje, neatvyko į darbą ieškovo/darbdavio sutikimu ir tokia faktinė situacija laikytina atitinkanti DK 137 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. laikytina, kad 2023 m. birželio 2 d. atsakovas buvo nemokamose atostogose. Atsakovas, nors ir dėl lietaus, tačiau neatvyko savo iniciatyva, bet atsakovo sutikimu. Atitinkamai laikytina, kad atsakovui priklauso darbo užmokestis už 2023 m. birželio 1, 5 dienas, už kurias atsakovui mokėtinas darbo užmokestis yra 234,76 Eur (117,38*2) neatskaičius mokesčių.

7. Atsakovo reikalavimai – pripažinti atsakovo draudžiamąsias darbo užmokesčio pajamas už 2023 m. gegužės mėnesį 2293,29 Eur neatskaičius mokesčių ir už 2023 m. birželio mėn. kartu su kompensacija už nepanaudotas atostogas 536,65 Eur ir priteisti atsakovo naudai iš ieškovo už 2023 m. gegužės mėn. 2293,29 Eur neatskaičius mokesčių ir už 2023 m. birželio mėn. kartu su kompensacija už nepanaudotas atostogas 536,65 Eur, tenkintini, ieškovo reikalavimas – pripažinti, kad ieškovas atsakovo atleidimo dieną atsiskaitė su atsakovu – išmokėjo visą priklausantį atlyginimą bei išmokas, atmestinas:

7.1. Darbo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį, to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis privalo būti mokamas pinigais <...> Darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos privalo būti mokami pavedimu į darbuotojo nurodytą darbuotojo mokėjimo sąskaitą.

1) Tarp ieškovo ir atsakovo 2022 m. kovo 27 d. buvo sudaryta darbo sutartis (t. 1, b. l. 12-13) (toliau – Darbo sutartis), tačiau dėl darbo sutarties turinio šalys pateikė skirtingus vertinimus, skirtingus paaiškinimus dėl to, kas buvo susitarta, teismas remdamasis įrodymų tikėtinume taisykle (išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021, 64 p. ir kt.) bei darbo teisėje galiojančiu principu, kad neaiškumai vertinami darbuotojo naudai (Darbo kodekso 6 straipsnio 2 dalis) sprendžia, kad Darbo sutartimi šalys susitarė, jog atsakovas eis apdailininko pareigas ir atliks jam pavestus apdailos darbus, o ieškovas už atliktą darbą mokės 1500 Eur mėnesinį darbo užmokestį atskaičius mokesčius arba 2454,99 Eur neatskaičius mokesčių (žr. https://www.sodra.lt/lt/skaiciuokles/darbo_vietos_skaiciuokle?lang=lt). Teismas vertina, kad ieškovas tinkamai taikydamas Darbo kodekso 141 straipsnio 2 dalies normas neturėjo teisės mokėti minimalaus darbo užmokesčio atsakovui, nes neįrodė, kad atsakovui pavestas darbas buvo nekvalifikuotas pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių, patvirtintą Ūkio ministro 2013 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 4-171 „Dėl Lietuvos profesijų klasifikatoriaus LPK 2012 patvirtinimo“, nepateikė ir pas ieškovą sudaryto pareigybių, kurių darbas priskiriamas nekvalifikuotam darbui, sąrašo. Be to atsakovas ir dar du liudytojai patvirtino, kad sudarant darbo sutartį buvo susitarta dėl 1500 Eur mėnesinio darbo užmokesčio atskaičius mokesčius. Nors atsakovo ir dar dviejų jo pakviestų liudytojų paaiškinimus dėl susitarto mėnesio darbo užmokesčio būtų galima vertinti kritiškai, tačiau nors ieškovas pateikė teismui Darbo sutarties tekstą (t. 1, b. l. 12-13), juo neįrodė, kad būtent šis Darbo sutarties tekstas buvo pateiktas atsakovui darbo sutarties sudarymo dieną, nes minėtame darbo sutarties tekste nėra atsakovo parašo sutarties sudarymui patvirtinti, atsakovas yra pasirašęs tik dėl Darbo sutarties nutraukimo, nors teismui pateikė darbo sutarties parengimo metaduomenis (e. t. 2, b. l. 4), tačiau nėra jokios galimybės nustatyti, kad pateikti metaduomenys yra būtent iš su atsakovu sudarytos darbo sutarties, kuri būtų buvusi pateikta pasirašyti atsakovui. Be to, pvz., darbo saugos taisyklių žurnale (e. t. 2, b. l. 41) ir darbo tvarkos taisyklių žurnale (e. t. 2, b. l. 32) visi ieškovo darbuotojai, įskaitant ir atsakovą, nurodyti, kaip apdailininkai, t. y. nei vienas iš darbuotojų nėra nurodytas nei kaip pagrindinis, nei kaip pagalbinis darbuotojas. Atitinkamai teismas turi pagrindą taikyti Darbo kodekso 6 straipsnio 2 dalies nuostatas ir laikyti, kad atsakovas/darbuotojas šiuo atveju yra teisus, jis nebuvo pagalbiniu darbuotoju, todėl labiau tikėtina, kad šalys buvo susitarę dėl didesnio nei minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio, o konkrečiai dėl 1500 Eur darbo užmokesčio dydžio neatskaičius mokesčių. Be to 1500 Eur darbo užmokestis yra labai artimas ir ieškovo atstovo M. J. nurodytai 8 Eur už vieną darbo valandą, atskaičius mokesčius, sumai (e. t. 1, b. l. 133-134), t. y. pvz., vertinant, kad per mėnesį vidutiniškai dirbama 166,8 (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/311299a061b911edbc04912defe897d1), tai darbo užmokestis, taikant 8 Eur įkainį per mėnesį, būtų 1334,4 Eur. Ieškovo pateikta versija, kad M. J. nurodytą 8 Eur už vieną darbo valandą atskaičius mokesčius nurodė tik vienam darbuotojui, kad tai buvo dėl kito objekto darbo kainos, vertintina kritiškai, nes tokio susirašinėjimo teksto byloje pateikta nėra, priešingai, darbuotojo sms žinute pateikti klausimai ir atsakymai dėl valandinio darbo užmokesčio yra labiau bendro pobūdžio, t. y. dėl bendros darbo kainos ir dėl visų darbuotojų, t. y. ir dėl atsakovo. Atitinkamai laikytina, kad visam darbo laikotarpiui atsakovui buvo nustatytas 2454,99 Eur atlyginimas (neatskaičius darbuotojo mokamų mokesčių ir neįskaičiuojant darbdavio mokamų mokesčių) (suma nustatyta panaudojant aukščiau nurodytą Sodros skaičiuoklę (žr. https://www.sodra.lt/lt/skaiciuokles/darbo_vietos_skaiciuokle?lang=lt), t. y. prie 1500 Eur pridedant darbuotojo privalomos mokėti mokesčius;

2) atsakovo vidutinis mėnesinis ir dienos darbo užmokestis apskaičiuotinas vadovaujantis Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496, vidutiniu 2023 m. mėnesio dienų skaičiumi, kuris yra 20,9 dienų (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/311299a061b911edbc04912defe897d1). Šio sprendimo 7.2-1) punkte nustačius, kad atsakovo darbo užmokestis buvo 2454,99 Eur, atitinkamai atsakovui paskutinius tris mėnesius iki atleidimo mėnesio mokėtinas darbo užmokestis su darbuotojo mokesčiais yra 5282,49 Eur (2827,5 Eur už kovo ir balandžio mėnesius bei 2454,99 Eur už gegužės mėnesį), per laikotarpį nuo 2023 m. kovo 28 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. atsakovas iš viso dirbo 45 dienas (e. t. 1, b. l. 171-176), todėl vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis yra 117,38 Eur (5282,49/45), vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis yra 2453,24 Eur (117,38*20,9).

3) už 2023 m. kovo mėnesį dirbtas keturias darbo dienas mokėtinas darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra 343,68 Eur (vienos dienos realus užmokestis su mokesčiais 106,73 Eur (2454,99/23 darbo dienų), o be mokesčių 85,92 Eur (https://www.sodra.lt/lt/skaiciuokles/darbo_vietos_skaiciuokle?lang=lt). Už 2023 m. balandžio mėnesį jį pilnai išdirbus (t. 1, b. l. 174) mokėtinas 1500 Eur darbo užmokestis atskaičius mokesčius. Taigi ieškovui sumokėjus atsakovui 1711,96 Eur darbo užmokesčio, atsakovui neteikiant reikalavimo, kad su juo netinkamai buvo atsiskaityta už 2023 m. kovo-balandžio mėnesius, laikytina, kad ieškovas sumokėdamas atsakovui iš viso 1711,96 Eur iki darbo santykių nutraukimo momento tinkamai atsiskaitė už atsakovo darbą 2023 m. kovo ir balandžio mėnesiais;

4) atsakovui nuo 2023 m. kovo 28 d. iki 2023 m. birželio 5 d. priklausė 3,73 atostogų dienos (Darbo kodekso 126, 127 straipsniai), o jomis nepasinaudojus dėl nutrauktų darbo santykių, priklauso atostogų kompensacija – 437,82 (3,73*117,38) Eur su darbuotojo mokesčiais;

5) nustačius, kad darbo sutartimi šalys susitarė dėl 2454,99 Eur atlyginimo su darbuotojo mokamais mokesčiais, bei kad ieškovas atsakovui sumokėjo darbo užmokestį tik už 2023 m. kovo ir balandžio mėnesius, šio sprendimo 6 punktuose nustačius, kad atsakovas atvyko į darbą 2023 m. birželio 1 ir 5 dienomis, o birželio 2 d. neatvyko į darbą darbdavio leidimu, bei nustačius, kad atsakovui nuo 2023 m. kovo 28 d. iki 2023 m. birželio 5 d. priklausė 3,73 atostogų dienos, vertinant tai, kad teismo skaičiavimais atsakovui už 2023 m. gegužės ir birželio mėnesius mokėtinas darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas yra 3127,57 Eur (2454,99 Eur už darbą gegužės mėnesį, 234,76 (117,38*2) Eur už darbą birželio mėnesį, 437,82 Eur nepanaudotų atostogų kompensacija), o atsakovas prašo priteisti kiek mažiau, t. y. 2829,94 Eur, teismas neturi pagrindo prieiti kitos nuomonės ir netenkinti šio atsakovo prašymo.

Apibendrinant šio sprendimo 6-7 punktų motyvus, pripažintina, kad atsakovo draudžiamosios darbo užmokesčio pajamos už 2023 m. gegužės mėnesį yra 2293,29 Eur neatskaičius mokesčių, o už 2023 m. birželio mėnesį, kartu su kompensacija už nepanaudotas atostogas yra 536,65 Eur, atitinkamai iš ieškovo atsakovui priteistina 2829,94 Eur nesumokėto darbo užmokesčio ir nepanaudotų atostogų kompensacijos. Ieškovo reikalavimas pripažinti, kad ieškovas atsakovo atleidimo dieną atsiskaitė su atsakovu – išmokėjo visą priklausantį atlyginimą bei išmokas, atmestinas, kaip nepagrįstas, nes ieškovas neįrodė, kad atsakovui buvo nustatytas minimalus darbo užmokestis bei, kad atsakovas 2023 m. birželio 1, 2 ir 5 dienomis buvo pravaikštoje.

8. Atsakovo išvestinis reikalavimas – priteisti atsakovo naudai iš ieškovo 2293,29 Eur neatskaičius mokesčių netesybas už kiekvieną pradelstą atsiskaityti mėnesį nuo 2023 m. birželio 12 d tenkintinas atsakovo prašoma apimtini ir Darbo kodekse nustatytu terminu:

8.1. Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Aktualu tai, kad kasacinis teismas savo praktikoje akcentuoja, kad Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalimi yra siekiama apsaugoti darbuotojo interesus bei skatinti darbdavį tinkamai vykdyti pareigas ir atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, bei, kad nustačius Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalimi konkretų maksimalų šešių mėnesių terminą, už kurį turi būti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiškumas, nes abi darbo teisinių santykių šalys gali aiškiai numatyti, kokia sankcija gali būti taikoma darbdaviui pažeidus pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams, atitinkamai kasacinis teismas nurodo, kad nustatyti Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-684/2022).

1) nustatyta, kad atsakovas atleistas 2023 m. birželio 12 d., tačiau jam nėra sumokėtas darbo užmokestis už 2023 m. gegužės ir birželio mėnesius, kompensacija už nepanaudotas atostogas. Nėra nustatyta jokia atsakovo/darbuotojo kaltė dėl jam nesumokėto darbo užmokesčio ir nepanaudotų atostogų kompensacijos. Nuo 2023 m. birželio 12 d. iki numatomos šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2023 m. sausio 22 d.) bus praėję šeši mėnesiai;

2) taikant Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalies nuostatas atsakovui iš ieškovo priteistina jo prašoma 2293,29 Eur suma už kiekvieną mėnesį nuo 2023 m. birželio 13 d. (įskaitytinai) iki 2023 m. gruodžio 12 d. (įskaitytinai), t. y. iš ieškovo atsakovui priteistina 13 759,74 Eur netesybų, kurių mažinti nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.

9. Atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas:

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis analogiškai reglamentuoja ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-313/2021).

9.1. Atsakovas pateikė prašymą priteisti 2250,00 Eur teisinei pagalbai už išlaidas advokato padėjėjo darbui apmokėti (DOK-197987). Byla, teismo vertinimu, galutinai yra išspręsta atsakovo naudai, nes esminis ginčas dėl atleidimo iš darbo teisėtumo yra atsakovo naudai, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, atsakovui iš ieškovo priteistina 2250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9.2. Ieškovas nors ir prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byla iš esmės yra išspręsta atsakovo naudai, nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

10. Dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šioje byloje teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų teismas nepatyrė (teismo 2023 m. gruodžio 22 d. pažyma), todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

11. Dėl žyminio mokesčio. Ieškovas teikdamas ieškinį sumokėjo 280 Eur žyminio mokesčio (žyminio mokesčio įskaitymo užduoties kodai ZM23514, ZM23518). Patenkinus atsakovo vieną turtinį ir vieną neturtinį reikalavimus, atsakovui esant atleistam nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, byloje iš viso mokėtinas 483 Eur (109 už neturtinio pobūdžio reikalavimą ir 374 Eur už atsakovo naudai priteistą 16 589,68 Eur (2829,94+13759,74) sumą), todėl iš ieškovo valstybės naudai išieškotinas papildomas žyminis mokestis – 203 Eur (483–280).

III. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Išspręsti iš esmės tarp ieškovo UAB „Indera“ (į. k. 304712254) ir atsakovo M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) kilusį darbo ginčą dėl teisės ir ieškovo reikalavimus ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti, atsakovo reikalavimus ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti:

1) Pripažinti, kad atsakovui M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio 1 d. - birželio 5 d. laikotarpiu UAB „Indera“ (į. k. 304712254) deklaravo pravaikštą neteisėtai;

2) Pripažinti atsakovo M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) draudžiamąsias darbo užmokesčio pajamas už 2023 m. gegužės mėnesį 2293,29 Eur neatskaičius mokesčių ir už 2023 m. birželio mėn. kartu su kompensacija už nepanaudotas atostogas 536,65 Eur ir priteisti atsakovui M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo UAB „Indera“ (į. k. 304712254) 2829,94 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt devynis eurus 94 centus) nesumokėto darbo užmokesčio ir nepanaudotų atostogų kompensacijos.

3) Priteisti atsakovui M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo UAB „Indera“ (į. k. 304712254) 13 759,74 Eur (trylika tūkstančių septynis šimtus penkiasdešimt devynis eurus ir 74 centus) netesybų;

4) priteisti atsakovui M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo UAB „Indera“ (į. k. 304712254) 2250,00 Eur (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti Lietuvos valstybei iš UAB „Indera“ (į. k. 304712254) 203 Eur (du šimtus tris eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5662. Teismui būtina pateikti išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Nustatyti, kad darbo ginčų komisijos 2023 m. liepos 26 d. sprendimas (registracija 2023-08-03 Nr. DGKS-4313) neįsiteisėjo, nes nustatyta tvarka ir terminais buvo pateiktas ieškinys teismui (Darbo kodekso 229 straipsnio 1 dalis). Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (231 straipsnio 4 dalis). Teismo sprendimui šioje byloje įsiteisėjus, minėtas darbo ginčų komisijos sprendimas neteks galios (Darbo kodekso 231 straipsnio 7 dalis). Darbo ginčų komisijos sprendimui netekus galios nustos galioti ir teismo 2023 m. rugsėjo 14 nutartis Nr. CB-199910-2-68-3-12692-2023-6, kuria teismas tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimo darbo byloje Nr. APS-131-12219/2023 dalies vykdymą – „Vykdyti skubiai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 230 str. 3 d., sprendimo dalį dėl ieškovo darbo užmokesčio už 2023 m. gegužės mėn. – 2293,29 Eur neatskaičius mokesčių išieškojimo“.

Teismo sprendimą, jam įsiteisėjus, pateikti žiniai Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijai į darbo bylą Nr. APS-131-12219/2023.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.