- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-30
- Bylos Nr.
- eII-166-385/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00061-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclovas Jurjonas
- Pažeidėjas
- M. M.
- Nukentėjusysis
- V. J.
- Kategorijos
- 17.11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024-09-04 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-2927-2024.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
M. M. prašo panaikinti 2024-09-04 Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-2927-2024 ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Paaiškino, kad skundžiamu nutarimu yra nubaustas už tai, kad 2024 m. liepos 16 d., 16.19 val. Šilutės r. sav., Žalgirių k., Rusnės krašto kelio Šilutė-Rusnė 7,600 km. vairuodamas automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė sankryžoje, kuri pažymėta kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, automobilį Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris tuo metu suko į kairę, ko pasėkoje įvyko eismo įvykis ir Opel Insignia nuo patirto smūgio nuvažiavo nuo kelio bei atsitrenkė į kelio ženklą Nr. 608 „krypčių rodyklę“. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai ir kelio ženklas, asmenys nenukentėjo. Teisės aktas, kurio reikalavimai pažeisti - Kelių eismo taisyklių (toliau - KET), 140.1 punktas.
Jis nesutinka su nutarimu, jo nuomone, situacija buvo ne tokia, kaip ją apibūdino pareigūnė nusižengimo protokole bei vėliau pakartojo nutarime. Nurodo, kad vairuodamas automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo leistinu greičiu keliu Šilutė - Rusnė. Pamatė prie dešinio kelkraščio vienas paskui kitą stovinčius du automobilius: pirmas stovėjo Opel Insignia, o už jo galo - autobusiukas, kuris buvo įsijungęs avarinius šviesos žibintus. Autobusiukas stovėjo iš dalies kelkraštyje, todėl savo kėbulu užstojo dešiniąją eismo juostą, kad jį apvažiuoti buvo galima tik išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą. Autobusiukas stovėjo pažeisdamas kelių eismo taisykles, nes jo stovėjimo vietoje yra horizontalus ženklinimas - ištisinė linija, skirianti priešingų krypčių transporto srautus. Už šių transporto priemonių buvo sankryža, kuri pažymėta kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“. Jis suprato, kad prie kelkraščio sustojusių automobilių vairuotojai galbūt bendrauja, jų apvažiuoti neišvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą nebuvo galimybių, todėl pradėjo tuos automobilius apvažiuoti per kairę pusę, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, kurioje priešpriešais atvažiuojančių transporto priemonių nebuvo. Iki minėtų transporto priemonių likus apie 40 m., automobilis Opel Insignia pajudėjo iš vietos į kairę link kairėje kelio pusėje esančio šalutinio kelio į Plaškius. Pamatęs kliūtį savo judėjimo kelyje jis nedelsiant ėmė stabdyti ir nukreipti savo automobilį dar labiau į kairę pusę, kad išvengtų susidūrimo su šiuo automobiliu. Tačiau šis padidino judėjimo greitį ir vis tiek atsidūrė jo judėjimo kelyje, dėl ko susidūrimas tapo neišvengiamas. Savo automobilio priekine dalimi atsitrenkė į Opel Insignia kairį šoną, dėl ko šis automobilis buvo nusviestas ir dar atsitrenkė į kelio ženklą. Jo įsitikinimu, prieš atlikdama manevrą į kairę, automobilio Opel Insignia vairuotoja neįsitikino, kad tai daryti saugu, galimai dėl iš galo stovėjusio ir vaizdą užstojusio autobusiuko nepamatė, kad jis atvažiuoja iš galo ir jau pradėjęs minėtų transporto priemonių apvažiavimą per kairę pusę. Tokiu būdu automobilis Opel Insignia, kuris atrodo, nerodė kairio posūkio signalo, sudarė kliūtį jo vairuojamo automobilio judėjimo kelyje. Dėl per mažo likusio atstumo tarp transporto priemonių, jis nebeturėjo techninių galimybių jo neprivažiavęs sustoti ar kitaip išvengti susidūrimo, todėl kilo eismo įvykis.
Šalies argumentai
Institucijos atstovas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, palikti Institucijos 2024-09-04 nutarimą nepakeistą ir paaiškino, kad M. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 str. 1 d. padarymą. ANK 420 str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. ANK 420 str. 6 d. numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Lenkti draudžiama: 140.1. sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.
Motyvuojamoji dalis
M. M. kaltė dėl LR ANK 420 str. 1 d. numatyto nusižengimo padarymo, atstovo nuomone visiškai įrodyta rašytine administracinio nusižengimo bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas, asmenų apklausos. 2024-07-25 M. M. pagal ANK 420 str. 1 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, t. y. skirta 85 eurų bauda su specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimu 3 mėn. Kadangi administracinis nurodymas nebuvo įvykdytas, priimtas nutarimas. Mano, kad nagrinėjant administracinę bylą, buvo išsiaiškintos visos nusižengimo aplinkybės ir skiriant administracinę nuobaudą buvo atsižvelgta į nusižengimo padarymo pobūdį, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Priimtas nutarimas pagrįstas ir teisėtas, teisingai buvo pritaikytos LR ANK nuostatos, išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės, įrodymai surinkti ir įvertinti laikantis proceso įstatymų reikalavimų, o skunde išdėstyti motyvai yra tik siekimas išvengti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui administracinės atsakomybės, kas rodo atmestiną pažeidėjo požiūrį į teisės aktus bei savo neleistino elgesio toleravimą. Asmuo padarė grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą, todėl mano, kad paskirta nuobauda bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Administracinėmis nuobaudomis siekiama pažeidėją priversti patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, kurie įspėjamai veiktų į pažeidėją ir kitus asmenis, linkusius daryti nusižengimus. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiuo atveju, siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas už ANK 420 str. 1 d. numatyto nusižengimo padarymą, tarp jų ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Todėl šiuo atveju, prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Mano, kad M. M. atžvilgiu nutarimas priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, o skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl teigia, kad naikinti skundžiamą nutarimą nėra teisinio pagrindo.
Teismas konstatuoja:
Nutarimas paliktinas nepakeistas ir skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalį pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y., įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma.
Iš bylos matyti, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėja 2024-07-25 M. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl to, kad jis 2024-07-16, 16.19 val. Šilutės r. sav., Rusnės sen., Žalgirių k., kelio Šilutė-Rusnė 7,600 km. lenkė sankryžoje, kuri pažymėta kelio ženklu Nr. 110 "šalutinis kelias iš kairės" automobilį Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris tuo metu suko į kairę, nuo smūgio nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą Nr. 608 "krypčių rodyklę". Tuo jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 str. 1 d. Surašant protokolą M. M. savo ranka surašė paaiškinimą, tačiau savo pozicijos dėl avarijos kaltininko neišreiškė.
2024-09-04 nutarimu M. M. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarymą paskirta 190 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams. Jis nubaustas už tai, kad 2024-07-16, 16.19 val. Šilutės r. sav., Rusnės sen., Žalgirių k., kelio Šilutė-Rusnė 7,600 km. lenkė sankryžoje, kuri pažymėta kelio ženklu Nr. 110 "šalutinis kelias iš kairės" automobilį Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris tuo metu suko į kairę, nuo smūgio nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą Nr. 608 "krypčių rodyklę". Tuo jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 str. 1 d.
Iš nutarimo matyti, kad nagrinėjant bylą pareiškėjas (nutarime nurodyta, kad atsakomybėn traukiamas asmuo nedalyvavo) su kaltinimu nesutiko, paaiškino, kad 2024-07-16, važiuojant link Rusnės mstl. ir pravažiavus Rusnės estakadą, jis sankryžoje apvažiavo dešiniau kelkraštyje stovėjusius du automobilius, autobusiuko vairuotojas buvo įjungęs avarinį, kaip staiga pirmas automobilis pasuko skersai kelio į kairę pusę ir įvyko susidūrimas, eismo įvykis.
Nagrinėjimo policijos komisariate metu nukentėjusioji V. J. nurodė tas pačias įvykio aplinkybes kaip ir teiktame 2024-07-16 paaiškinime, pridėdama, kad kelyje jos vairuojama transporto priemonė judėjo, prieš posūkį prilėtino greitį, bet visiškai sustojusi nebuvo ir tik įsitikinusi, kad paskui ją važiuojančios transporto priemonės vairuotojas taipogi pristojo ir neatlieka kitokių veiksmų, pro šoninį veidrodėlį kitų transporto priemonių nematė, atliko posūkį į kairę, kaip staiga pajuto smūgį į automobilį. Kartu automobilyje buvo jos mažametė dukra, eismo įvykio metu asmenų sveikata sutrikdyta nebuvo. Atsimena, kad po eismo įvykio buvo pristoję kitų automobilių vairuotojai ir pasipiktinę šaukė ant eismo įvykio kaltininko M. M. sakydami, kad per jį vos neįvyko didesnė avarija.
2024-09-04 žodinio proceso tvarka liudytojas R. B. taip pat patvirtino tas pačias įvykio aplinkybes, kaip ir 2024-07-23 apklausos metu ir papildė, kad tikrai, tiek nukentėjusiosios, tiek jo vairuojamas automobilis prieš eismo įvykį kelyje judėjo, sustoję nebuvo, avarinį įjungė tik įvykus eismo įvykiui, kai sustojo kiek pavažiavęs kelkraštyje. Kai nukentėjusioji prilėtino ir įjungė posūkio signalą, jis, kaip jam įprasta, žvilgtelėjo į savo galinio vaizdo veidrodėlį ir pamatė pakankamai dideliu greičiu artėjantį Audi markės automobilį ir pagalvojo, kad čia geruoju nesibaigs, kai jis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, ko pasėkoje ir įvyko eismo įvykis. Taip pat nurodė, kad po apklausos praėjus gal dviem dienoms, kaltinamasis jam paskambino ir reikalavo nueiti į policiją ir pakeisti parodymus, kad jis gal nežino, kas jis toks yra. Jam pasakius, kad dėl tokio jo elgesio ir grasinimo gali kreiptis į policiją, M. M. atsakė, kad gali ir nedaeiti iki policijos. Taip pat patvirtino, kad po įvykio ne vienas automobilis buvo pristojęs ir vairuotojai reiškė pasipiktinimą dėl M. M. veiksmų kelyje, dėl ko ir jie vos nesusidūrė.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji V. J. nurodė tas pačias įvykio aplinkybes kaip ir policijos komisariate. Patvirtino, kad nei ji, nei iš paskos važiavęs autobusiukas sustoję nebuvo. Ji su dukra važiavo į pliažą, už jos važiavo autobusiukas. Prieš Rusnės tiltą ji ruošėsi sukti į kairę, todėl pažiūrėjo į veidrodėlį, įjungė kairio posūkio signalą, prilėtino greitį. Matė, kad iš paskos važiavęs autobusiukas taip pat sulėtino greitį ir ji pradėjo sukti. Šiek tiek pavažiavus kairėn, pajuto smūgį į savo automobilį. Automobilį nubloškė į kelkraštį, ko pasėkoje buvo nudaužtas kelio ženklas.
Teisme nagrinėjant skundą apklausta liudytoja M. N., kuri važiavo kaip keleivė lengvuoju automobiliu iš Šilutės Rusnės link ir matė, kaip įvyko susidūrimas. Prieš tai važiuojant M. M. automobilis bei dar vienas, kurie, atrodo, važiavo lenktyniaudami, dideliu greičiu aplenkė jų automobilį. Kelkraštyje jokie automobiliai nestovėjo, visi važiavo vienas paskui kitą, avarinių signalų įjungta nebuvo.
Skundžiamame nutarime nurodyta, kad M. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 str. 1 d. padarymą. ANK 420 str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 iki 230 eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 450 iki 600 eurų. ANK 420 str. 6 d. numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.
Kelių eismo taisyklių 140 punkte išvardintos vietos, kur draudžiama lenkti, tame tarpe: 140.1. sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.
Skundžiamame nutarime nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 str. 1 d., įrodyta administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visuma. Padaryta veika kvalifikuota pagal ANK 420 str. 1 d.
Vertinant pareiškėjo skundą, byloje surinktus įrodymus reikia daryti išvadą, kad skundas visiškai nepagrįstas. Iš visos bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai surinko visus būtinus įrodymus, teisingai nustatė eismo įvykio aplinkybes ir pagrįstai pripažino pareiškėją kaltu dėl kilusios avarijos. Taip pat teisingai kvalifikavo jo veiksmus bei paskyrė nuobaudą. Akivaizdu, jog avarija kilo dėl pareiškėjo padaryto KET pažeidimo, o būtent, dėl lenkimo vietoje, kur lenkti taisyklės draudžia. Byloje nėra aiškių duomenų apie tai, jog lenkimo vietoje sankryža pažymėta kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“ bei kad priešingų krypčių transporto srautus skiria siaura ištisinė linija, žymima 1.1., tačiau šių aplinkybių niekas neginčija, dėl to papildomai neįrodinėtina. Nukentėjusiosios ir apklaustų liudytojų parodymais nėra pagrindo netikėti, jų parodymai nuoseklūs, nurodo tas pačias aplinkybes tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek bylos nagrinėjimo metu, nėra pagrindo jais netikėti ar abejoti. Policijos pareigūnė, priėmusi nutarimą laikė, kad M. M. davė nesąžiningus paaiškinimus ir jo pateiktą versiją vertino kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės. Su tuo reikia sutikti. Ištyrus visus surinktus įrodymus akivaizdu, kad pareiškėjas pasakoja išsigalvotas aplinkybes, kurių realiai nebuvo. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad priekyje pareiškėjo važiavę Opel Insignia ir autobusiukas kelkraštyje stovėjo ir kad autobusiukas buvo įjungęs avarinius šviesos žibintus. Apie tai kalba tik pareiškėjas. Visų kitų byloje apklaustų asmenų parodymais nustatyta, kad transporto srautas judėjo keliu Šilutė-Rusnė ir Opel Insignia vairuotoja sulėtinusi greitį sankryžoje pradėjo sukimo į kairę manevrą. Visi paskui važiavę vairuotojai taip pat sulėtino greitį leisdami jai netrukdomai manevruoti. O pareiškėjas pažeisdamas KET lenkė automobilius, ko pasėkoje atsitrenkė į nebaigusį pasukti kairėn Opel Insignia.
Pareiškėjo nuomone, šioje nusižengimo byloje nebereikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, viskas jau yra išaiškinta, todėl netikslinga bylą grąžinti institucijai.
Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad skundas visiškai nepagrįstas todėl atmestinas ir nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,
nutaria:
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024-09-04 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-1898-2927-2024, ROIK: 24249171349, kuriuo M. M. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, palikti nepakeistą ir skundo nepatenkinti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.