Kauno apygardos teismo nutartis

2008-04-14 · Civilinė byla Nr. 2A-372-436/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-04-14
Bylos Nr.
2A-372-436/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arūnas Rudzinskas (pirm.), Leonas Jachimavičius, Birutė Bobrel
Ieškovas
E. A.
Atsakovas
AB „VST“
Advokatai
Dalius Baranauskas
Civilinė byla Nr. 2A-372-436/2008
Pirmosios instancijos teismoTeisėjas Vytautas Turauskis
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 30.10; 121.21
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. balandžio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Arūno Rudzinsko,kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Birutės Bobrel,sekretoriaujant Irenai Nikolajenko,dalyvaujant ieškovei E. A. , ieškovės atstovui adv. Vytautui Gustui,atsakovo AB „VST“ atstovui advokatui Daliui Baranauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. A. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-713-787/2007 pagal ieškovės E. A. patikslintą ieškinį atsakovui AB „VST“ dėl pažeistų teisių gynimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė E. A. patikslintu ieškiniu teismo prašė: 1) apginti jos konstitucines teises į sveiką aplinką, sveikatą, gyvybę nuo nuolatinio tęstinio pažeidimo jai priklausančioje namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) . Apginti šios jos namų valdos nuosavybės teises nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu; 2) įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iškelti iš jos namų valdos žemės sklypo jam priklausančią 10 KV elektros perdavimo liniją jo paties lėšomis; 3) priteisti iš atsakovo jos naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad namą ir žemės sklypą ji pirko 1996 m. iš B. M. . Kai prasidėjo teismo procesas, namų valda nuosavybės teise priklausė ieškovei. Prieš keletą mėnesių ji sklypą pardavė B. šeimai. Pagal pirkimo - pardavimo sutartį su ja visiškai atsiskaityta bei sutarta, kad du mėnesius, t. y. iki 2007 m. gruodžio 12 d., ji dar gali gyventi ir po to išsikelti. Raktų naujiems šeimininkams ieškovė dar neperdavė. Nauji savininkai apie pradėtą teismo procesą žino ir žodiniu susitarimu prašo ieškovės jį užbaigti. Pagal LR Konstitucijos 23 str. nuosavybė yra neliečiama, o Elektros tinklų apsaugos taisyklėse nustatyti draudimai apsaugos zonai varžo ieškovės teises: ji negali naudotis ūkiniais pastatais, gyvenamuoju namu ir žemės sklypu. Be to, tai pavojinga jos gyvybei. Nors ieškovė su architektų leidimu pristatė verandą, elektros tinklai nurodė, kad veranda pastatyta neteisėtai ir ji negali jos įteisinti. Ieškovė minėtą verandą su visa namų valda pardavė pirkėjams. Prie jos buvusios namų valdos yra elektros linijos 0,4 KV ir 10 KV. Namų valdos plane yra pažymėta viena elektros linija – 0,4 KV buitinė linija. Namas pastatytas 1894 m., priestatas – 1979 m., ūkinis pastatas kitu laiku. Ūkinio pastato ieškovė nerekonstravo.

Žemesnės instancijos teismas

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė 1996-04-23 sutartimi iš B. M. nupirko 0,1978 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) su jame esančiais pastatais: mediniu gyvenamuoju namu 1A1/m su dviem priestatais, 86,10 kv. m. bendro naudingo ploto, mediniu ūkio pastatu 2J1/m, mediniu ūkio pastatu 3J1/m. Pirkėjas įsipareigojo perimti buvusias specialias žemės naudojimo sąlygas, servitutus, ūkinės veiklos apribojimus ir kitus įsipareigojimus: elektros linijų apsaugos zonas. Iš civilinėje byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovės nurodytą žemės valdą kerta namų valdos planuose nepažymėta 10 KV elektros linija, priklausanti AB „VST“, kuri pastatyta 1968 m. (t. 1, b. l. 51-60, 24, 26-29). Pagal anstolio V. Z. 2006-08-09 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0137/06/17 (t. 1, b. l. 19) nustatyta, kad atstumas tarp nurodytoje vietoje ieškovei priklausančio gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato yra 8,62 m. Žemės sklypo pakraštyje stovi elektros stulpas, kuriuo nutiesta elektros tiekimo linija eina tarp gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato. Iš atsakovo AB „VST“ atstovo 2006-05-12 surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad ieškovė pažeidė Elektros tinklų apsaugos taisykles (8.1 ir 9.1 p.): 2006 m. atliko gyvenamojo namo rekonstrukciją 10 KV įtampos oro linijos apsaugos zonoje, tarp atramų Nr. 204/5 ir Nr. 204/6, atstumas nuo kraštinio laido iki namo konstrukcijos - 0,0 m. Už nurodytą administracinį teisės pažeidimą 2006-05-18 nutarimu ieškovei buvo paskirta 50 Lt bauda, kurią ieškovė sumokėjo (t. 1, b. l. 64-65). Ieškovė jai priklausantį 0,1978 ha žemės sklypą 2007-09-17 pirkimo - pardavimo sutartimi perleido A. ir A. B. (t. 1, b. l. 151-152). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ji B. pardavė ir tame žemės sklype esančius pastatus. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu, t. y. prieš paduodant patikslintą ieškinį, ieškovė neteko reikalavimo teisės, nuo nekilnojamo turto pardavimo datos (2007m rugsėjo 17 d.), dėl ne jai priklausančiame žemės sklype esančios 10 KV elektros perdavimo linijos iškėlimo, teismas ieškovės reikalavimą, įpareigoti atsakovą AB „VST“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iškelti iš jos namų valdos žemės sklypo jam priklausančią 10 KV elektros perdavimo liniją jo paties lėšomis, atmetė (CPK 2 str., 5 str., 45 str.). Teismas sprendė, kad netekus nuosavybės teisės, nuo nuosavybės teisės praradimo momento ieškovė taip pat neteko reikalavimo teisės apginti jos konstitucines teises į sveiką aplinką, sveikatą, gyvybę nuo nuolatinio tęstinio pažeidimo jai priklausančioje namų valdoje, apginti šios jos namų valdos nuosavybės teises nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu ir šį ieškovės reikalavimą atmetė. Teismas taip pat sprendė, kad minėto reikalavimo ieškovė nepagrindė įrodymais. Byloje nustatyta, kad ieškovė nekilnojamąjį turtą įsigijo jau su elektros oro linija 10 KV, einančia per šią žemėvaldą. Ieškovės žemėvaldos valdymo, naudojimo, disponavimo laikotarpiu (nuo įsigijimo iki pardavimo) teisinė padėtis nepablogėjo, tokių įrodymų ieškovė teismui taip pat nepateikė. Ieškovės teismui pateiktus rašytinius įrodymus dėl nurodytos 10 KV elektros perdavimo linijos keliamos grėsmės ieškovės aplinkai, sveikatai ir gyvybei (AB „VST“ raštai: 2006-06-01 Nr. 24000/S-62, 2006-07-25 Nr. 24000/S-76, Valstybinės energetikos inspekcijos prie LR ūkio ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2006-12-18 raštas Nr.13-166, VšĮ „Žaslių pirminės sveikatos priežiūros centro“ 2006-02-23 ir 2007-03-27 medicininiai pažymėjimai Nr. 30 ir Nr. 35) (t. 1, b. l. 175, 15-17, 34-35) teismas vertino kritiškai, kadangi AB „VST“ ir Valstybinės energetikos inspekcijos raštuose ieškovės nurodyti bendro pobūdžio teiginiai neatskleidžia konkrečios žalos ieškovės aplinkai, sveikatai ar jos gyvybei ir yra tiesiogiai susiję su ieškovės padarytais elektros linijų apsaugos zonos pažeidimais, ir sprendė, kad nėra pakankami įrodymai, leidžiantys konstatuoti ieškovės nurodytų teisių pažeidimus. Ieškovės pateiktuose medicininiuose išrašuose (t. 1, b. l. 34-35) taip pat nenurodytos ieškovės susirgimų priežastys, ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, pagrindžiančio priežastinį ryšį tarp jos nurodytų susirgimų ir 10 KV elektros perdavimo linijos. Atmetus ieškinį, vadovaujantis CPK 98 str., atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, surengtų teismo posėdžių skaičių, atsakovo pateiktų procesinių dokumentų ir rašytinių įrodymų gausą, iš ieškovės atsakovo naudai teismas priteisė visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 5015 Lt advokato pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 97, 128-129, t. 2, b. l. 12), taip pat iš ieškovės priteisė 100 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 38) bei 24,30 Lt pašto išlaidų valstybei (CPK 92-93 str.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė E. A. prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-713-787/2007 panaikinti, ieškinį patenkinti pilnai. Apeliacinio skundo nepatenkinus, prašo sumažinti atsakovui priteistas atstovavimo išlaidas. Motyvuose nurodo, kad į teismą su ieškiniu kreipėsi būdama namų valdos savininke. Pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu, ieškovė, pagal 2007-09-17 pirkimo - pardavimo sutartį, namų valdą pardavė A. ir A. B.. Neturėdama teisinių žinių, apie sudarytą sandorį teismo neinformavo, nes negalvojo, kad tai būtina. 2007-11-16 parengiamojo posėdžio metu ieškovės advokatas prašė spręsti klausimą dėl procesinių teisių perėmimo, tačiau teismas tai ignoravo ir paskyrė kitą posėdį (CPK 45 str., 230 str.). 2007-11-23 A. B. teismui įteikė prašymą dėl procesinių teisių perėmimo, įtraukiant ją ieškove, o E. A. paliekant trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų, tačiau teismas 2007-12-05 nutartimi šį prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, jog ieškovė sąmoningai slėpė namų valdos pardavimo faktą bei ieškovės pareikšto asmeninio neturtinio pobūdžio reikalavimo pirkėja negali perimti. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas reikalavimas yra tik vienas iš dviejų ieškinio reikalavimų ir antrąjį reikalavimą turėjo teisę perimti nauja namų valdos savininkė, nes pažeidimas perėjo jai kartu su nupirkta namų valda. Taip pat teismas nutartyje nurodė, kad pasitraukimas iš bylos turi būti priverstinis ir tik tokiu atveju galimas procesinis teisių perėmimas, tuo būdu teismas neteisingai aiškino ir taikė procesinę teisės normą (CPK 48 str.), nes procesinių teisių perėmimas galimas, jeigu yra galimas materialinių teisinių santykių, dėl kurių vyksta ginčas, perėmimas (kaip nagrinėjamu atveju). Todėl spręstina, kad teismas padarė procesinės teisės pažeidimą, laikytiną absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, nes nusprendė dėl neįtraukto į bylą asmens (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Taip pat teismas pažeisdamas CPK 5 str. nuostatas neatskleidė bylos esmės, t. y. teismas privalėjo motyvuoti, kodėl ieškovės nurodyti įrodymai atmetami ir nelaikomi tinkamais bei pakankamais. Pažymėtina, kad ieškinio reikalavimai nesusiję tik su konkrečia žala sveikatai, jie yra žymiai platesni, todėl teismo motyvas, kad ieškovė neįrodė konkrečios žalos dydžio – nepagrįstas, nes teismas, neįsigilindamas į bylą, nepagrįstai susiaurino ieškinio dalyką šioje dalyje. Kaip matyti iš byloje esančių procesinių dokumentų, taip pat šalių ir jų atstovų paaiškinimų, ieškovės kiemą tarp gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų kerta atsakovui priklausanti 10 KV elektros oro perdavimo linija. Be to, už jos gyvenamojo namo - priešingoje ūkiniams pastatams valdos pusėje per jos sklypą taip pat eina skirstomųjų tinklų 0,4 KV elektros linija, nuo kurios elektros energija tiekiama į ieškovės namų valdą. Šiame žemės sklype yra pažymėtos tik specialiosios šio žemės sklypo naudojimo sąlygos - elektros linijų apsaugos zonos ir daugiau jokių apribojimų, servitutų nėra įregistruota. Minėtosios specialiosios žemės sklypo naudojimosi sąlygos skirtos būtent į gyvenamąjį namą įeinančiai 0,4 KV skirstomųjų tinklų elektros linijai apsaugoti. Byloje nėra pateikti dokumentai, patvirtinantys 10 KV elektros perdavimo oro linijos įrengimo datos bei teisėtumo. Atsakovo pateiktame 1968-12-19 priėmimo - perdavimo akte, kuriuo visi buvusio kolūkio elektros tinklai buvo perduoti Kauno elektros tinklams, jokia aukštos įtampos linija nepaminėta ir neperduota, todėl spręstina, kad tokios elektros linijos tais metais visai nebuvo, o 10 KV elektros perdavimo liniją buvo pastatyta vėliau - administracinio įsakymo tvarka, be projekto, be suderinimo, nepaisant žmonių interesų, neklausiant namų valdos šeimininkų sutikimo, neatsižvelgiant į elektros įtampos neigiamą ilgalaikį poveikį sveikatai, o taip pat tokios linijos kasdienį keliamą pavojų. Teismas, esant LR Konstitucijos 53 str. 3 d. ir CK 1.114 str. l d. pažeidimui, privalo apginti asmenines neturtines ieškovės teises, nes 10 KV elektros perdavimo linija kelia nuolatinę grėsmė ir nepatogumus, t. y. dvejopą neigiamą poveikį - tiek ilgalaikį sveikatai - per sukuriamą elektromagnetinį lauką, tiek ir kasdienį - gyvybei, nes bet kada laidai gali nutrūkti, todėl ieškovė kiekvieną dieną po kelis kartus, praeidama po šios linijos laidais, patiria didelį stresą, taip pat negali normaliai naudotis gyvenamuoju namu. Remiantis CK 4.98 str. savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pažeidimas yra nuolatinis ir tęstinio pobūdžio: ieškovė negali naudotis žemės sklypo dalimi, kuri yra po laidais, negali daryti bet kokių tvarkymo darbų - tverti tvorą, apželdinti, dėl perdavimo linijos laidų kyla nuolatinis gaisro pavojus tiek namui, tiek mediniams ūkiniams pastatams, yra iš esmės suvaržyta ieškovės teisė rekonstruoti ir remontuoti jai priklausančius pastatus. Kaip matyti iš valstybinės energetikos inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus 2007-10-08 atsakymo yra techninė galimybė iškelti minėtąją aukštos įtampos liniją iš ieškovės namų valdos, vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 19 str.,21 str., 50 str. 6 d. atsakovas turi pareigą savo lėšomis išsikelti minėtas aukštos įtampos linijas. Teismas pažeidė CK 1.137 str. įtvirtintus bendruosius civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principus, nes besąlygiškai palaikė atsakovo poziciją. Taip pat teismas pažeidė CPK 93 str. l d., kadangi priteisė atsakovo naudai 5015 Lt atstovavimo išlaidų. Atsakovo advokatas pateikė tik 2 sąskaitas su nepagrįstais išlaidų skaičiavimais ir nepateikė nustatytos formos advokato pajamų kvito, taip pat neproporcingai didelės atstovavimo išlaidos nėra pagrįstos ir neatitinka LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 numatytų rekomenduojamų priteistinų atstovavimo išlaidų dydžių, be to pats teismo procesas nebuvo toks ilgas ir tokios didelės apimties, kad būtų galima pateikti tokias sąskaitas. Kita vertus, teismas turėjo atsižvelgti į bylos pobūdį ir šalių padėtį – ieškovė yra bedarbė, ligota, o atsakovas monopolininkas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB „VST“ prašo apeliantės E. A. apeliacinį skundą atmesti. Iš apeliantės E. A. AB „VST“ naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinėje instancijoje. Motyvuose nurodo, kad ieškovės reikalavimai susiję išimtinai su jos asmeniu. Kadangi asmenų, 2007-09-17 iš ieškovės įsigijusių žemės sklypą, teisės į sveikatą ir gyvybę, sveiką aplinką ir t. t. bylos nagrinėjimo metu negalėjo būti pažeistos vien dėl to, kad jie dar nebuvo įsikėlę į namą, teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės asmeninės neturtinės teisės, susijusios išimtinai su ieškovės asmeniu, negali būti niekam perduodamos. Ieškovės reikalavimai buvo susiję su jos asmeninių teisių pažeidimu gyvenamajame name ir žemės sklype, kuris nėra ieškovės nuosavybė. Ieškovė 2007 m. lapkričio 5 d. pateikdama patikslintą ieškinį nebuvo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , savininkė, todėl atmetus jos ieškinį, jokios teisės ir pareigos tikriesiems minėto žemės sklypo savininkams nebuvo sukurtos. Gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) , savininkai turi teisę ne tik inicijuoti proceso atnaujinimą, bet ir reikšti savarankišką ieškinį, todėl apeliantės argumentai dėl absoliutaus skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindo yra nepagrįsti (CPK 366 str. 1 d. 7 p.). Apeliantė ieškinyje patvirtina atsakovo argumentus, kad elektros oro linija buvo pravesta ir pradėta eksploatuoti dar iki to momento, kai žemės sklype buvo pastatyti pastatai bei apeliantė įsigijo žemės sklypą. Apeliantė turėjo suprasti, kad jos nuosavybės teisė į įsigytus nekilnojamojo turto objektus nebus absoliuti, nes ji įgijo jau faktiškai apribotą nuosavybės teisę (apsunkintą Elektros linijų apsaugos zonų reikalavimais) ir tokią pat ji perleido naujiesiems savininkams. Apeliantė nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kuo realiai pasireiškė 10 KV įtampos ginčo elektros oro linijos grėsmė sveikai aplinkai, sveikatai, gyvybei, kokių konkrečiai žmonių sveikatai ir gyvybei kilo grėsmė ir kokie moksliniai tyrimai ar kiti faktiniai įrodymai patvirtina, kad grėsmė žmonių gyvybei galėjo kilti. Apeliantė neįrodė reikalavimų, t. y. nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kas yra saugus gyvenimas, kaip jis pasireiškia, kas gali patvirtinti, kad gyvenimas yra saugus ar nesaugus, kokie faktiniai įrodymai patvirtina kad teisė į saugų gyvenimą neužtikrinama dėl atsakovo veiksmų 1968 m. sumontuojant, nutiesiant ir eksploatuojant ginčo elektros oro liniją, apeliantė nenurodė kaip pasireiškė betarpiškas pavojus jai ir jos paukščiams bei gyvuliams, taip pat nenurodė kaip pasireiškė pavojus namui ir ūkiniams pastatams. (CPK 178 str.). Jeigu apeliantė patyrė žalą dėl to, kad privatūs juridiniai asmenys, atlikdami geodezinius matavimus, ar kiti asmenys braižydami žemės sklypo planus, nepastebėjo ginčo elektros oro linijos ir jos nepažymėjo, ji turi teisę ginti savo interesus pareiškiant ieškinius minėtiems asmenims. Apeliantė, įsigydama žemės sklypą ir pastatus, turėjo matyti, kad virš sklypo eina elektros oro linija ir privalėjo išsiaiškinti kokie apribojimai taikomi įsigyjamam nekilnojamojo turto objektui. Elektros linijų apsaugos zonos yra skirtos būtent elektros linijoms ir kitiems energetikos įrenginiams apsaugoti, o ne tretiesiems asmenims, kad jie būtų saugomi nuo elektros linijų ir kitų elektros energetikos įrenginių poveikio. Apeliantė nenurodė kokius konkrečius aktus pažeidė atsakovas kenkdamas aplinkai ir kuo pasirašė kenkimas aplinkai. Apeliantė ieškiniu gynė asmeninius neturtinius interesus, todėl reikalavimas taikyti LR Konstitucijos 53 str. 3 d., įpareigojantį ginti aplinką, o ne apeliantės interesus, yra nepagrįstas. Apeliantė nepagrįstai remiasi Elektros energetikos įstatymo 19 str. ir 21 str., nes nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl apeliantės teisės į sveiką aplinką, sveikatą, gyvybę gynimo ir elektros oro linijos iškėlimo iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo atsakovo lėšomis. Taip pat teismas neturi pagrindo vadovautis Elektros energetikos įstatymo 50 str. 6 d., kadangi byloje nenagrinėjami naujų tinklų tiesimo, naujų įrenginių įrengimo ar jų aptarnavimo klausimai. Elektros energetikos įstatymas bei CK 4.124 str. 1 d. nustatė ginčo elektros oro linijos servitutą apeliantei nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype, o servituto dydis buvo apibrėžiamas Elektros linijos apsaugos zonos ribose. Kadangi nuo Elektros energetikos įstatymo 50 str. įsigaliojimo (2004 m. liepos 10 d.) AB „VST“ ir E. A. įgijo iš servituto kylančias teises ir pareigas, apeliantės argumentai, dėl servituto ginčo elektros oro linijai nebuvimo, yra nepagrįsti. AB „VST“ pateikė įrodymus, kad nuo 1968 m. realiai buvo naudojama ir eksploatuojama ginčo elektros oro linija, t. y. ji buvo įrengta ir pradėta eksploatuoti nepažeidžiant jokių teisės normų, galiojusių 1968 m., reikalavimų. Energetikos įstatymo 11 str. 4 d. norma kalba apie energetikos objektus esančius kitų savininkų žemėje ar statiniuose Energetikos įstatymo įsigaliojimo dieną, kadangi atsakovui nuosavybės teise priklausantys energetikos objektai - elektros oro linija, 2003 m. liepos 10 d. jau buvo virš žemės sklypo, esančio Vilniaus g. 44, Žasliuose, apeliacinis skundas turi būti atmestas. AB „VST“ nesutinka savo lėšomis iškelti nuo 1968 m. teisėtai naudojamos ir eksploatuojamos elektros oro linijos, todėl minėta ginčo elektros oro linija gali būti iškelta remiantis Energetikos įstatymo 11 str. 4 d. Apeliantės pateikta Valstybinės Energetikos Inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2006 m. gruodžio 18 d. išvada Nr. 13-166 ir atsakovo pateiktas 2006 m. gegužės 18 d. nutarimas skirti administracinę baudą yra oficialūs rašytiniai įrodymai (CPK 197 str.) ir kadangi apeliantė savo skundu nepaneigė oficialiuose rašytiniuose įrodymuose nurodytų argumentų, apeliacinis skundas turi būti atmestas. Apeliantė savo reikalavimus grindžia teisės normomis, ginančiomis savininko teises. Kadangi ji nuo 2007 m. rugsėjo 19 d. nėra žemės sklypo ir gyvenamojo namo savininkė, todėl jos reikalavimai, dėl CK 4.98 str. ir kitų su savininko teisiu gynimu susijusių teisės normų taikymu, yra nepagristi. Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, E. A. ieškinį teismui pateikė 2007 m. birželio 15 d., nors 2007 m. rugsėjo 19 d. ieškovė gyvenamąjį namą ir žemės sklypą pardavė tretiesiems asmenims, tačiau nei 2007 m. rugsėjo 25 d., nei 2007 m. spalio 25 d. parengiamųjų teismo posėdžių metu apie tai teismo neinformavo. Posėdžiuose kaip žiūrovai dalyvavo asmenys, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, yra asmenys, kurie iš apeliantės įsigijo ginčo žemės valdą. 2007 m. lapkričio 5 d. ieškovė teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriame save vadino gyvenamojo namo ir žemės sklypo savininke ir pašė teismą ginti jos asmenines neturtines teises. 2007 m. lapkričio 16 d. teismo posėdyje apie tai, kad žemės sklypas ir namas parduoti, ieškovė taip pat nepranešė ir tik atsakovui atsitiktinai patikrinus Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą buvo išaiškinta, kad ieškovė jau du mėnesius nėra žemės sklypo ir gyvenamojo namo savininkė. Taigi E. A. ilgą laiką sąmoningai klaidino ne tik atsakovą, bet ir pirmosios instancijos teismą (CPK 7 str. 2 d., CK 1.137 str. 3 d.). Teismui buvo pateiktos dvi PVM sąskaitos faktūros ir jų apmokėjimo dokumentai - išrašai iš atstovo sąskaitos banke, kadangi atstovavimo išlaidos buvo apmokėtos pavedimu. Apeliantė tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje nurodė labai daug argumentų, kiekvieną iš kurių reikėjo išanalizuoti, vyko 5 teismo posėdžiai, kurie buvo atidedami išimtinai tik dėl ieškovės prašymų. Teismui pateiktose PVM sąskaitose faktūrose yra detalizuotos suteiktos teisinės paslaugos. Taigi atsižvelgiant į LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 numatytus rekomenduojamus priteistinus atstovavimo išlaidų dydžius, atsiliepimus į E. A. ieškinį ir patikslintą ieškinį, keliones ir atstovavimą teismo posėdžiuose, atstovavimo išlaidos nėra neprotingos.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Taigi, ši norma įpareigoja apeliacinės instancijos teismą absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų buvimą patikrinti ex officio. CPK 327 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu: 1) nustatomi CPK 329 straipsnio 2-3 dalyse nurodyti pagrindai; 2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. CPK 329 straipsnio 2-3 dalyse nurodyti proceso teisės normų pažeidimai sukelia ypatingus procesinius teisinius padarinius – jie reiškia, kad tinkamo teismo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvo.

CPK 266 straipsnis draudžia teismui spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, yra pripažįstamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, ir toks pirmosios instancijos teismo sprendimas besąlygiškai turi būti panaikintas. Nagrinėjamojoje byloje kolegija pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas šią procesinės teisės normą pažeidė.

Šalies argumentai

Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2007-06-15, būdama namų valdos (duomenys neskelbtini) savininke. Pradiniu ieškiniu ieškovė prašė nustatyti, kad per jos namų valdos žemės sklypą einanti 10 KV elektros perdavimo oro linija kelia grėsmę žmonių gyvybei ir turtui, neužtikrina teisės į saugų gyvenimą. Be to prašė įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį savo lėšomis elektros perdavimo liniją iškelti. 2007-11-05 ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: 1) apginti jos konstitucines teises į sveiką aplinką, sveikatą, gyvybę nuo nuolatinio tęstinio pažeidimo jai priklausančioje namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) . Apginti šios jos namų valdos nuosavybės teises nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu; 2) įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iškelti iš jos namų valdos žemės sklypo atsakovui priklausančią 10 KV elektros perdavimo liniją jo paties lėšomis. Byloje yra duomenys, jog ieškovė nurodytą namų valdą 2007-09-17 pardavė A. B. ir A. B. . A. B. 2007-11-23 kreipėsi į bylą nagrinėjusį pirmosios instancijos teismą su prašymu leisti perimti ieškovės E. A. procesines teises. 2007-12-05 nutartimi teismas prašymo netenkino. Nutartyje teismas nurodė, jog nagrinėjamojoje byloje procesinis teisių perėmimas negalimas, nes ieškovė E. A. yra pareiškusi asmeninio pobūdžio reikalavimus. Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas iš dalies nepagrįstai atsisakė pakeisti pradinę bylos ieškovę E. A. jos teisių perėmėja A. B. . CPK 48 straipsnio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Pagal CK 1.115 straipsnio 1 dalį civilinės teisės saugomi objektai yra asmeninės neturtinės teisės, t.y. ekonominio turinio neturinčios ir neatskiriamai susijusios su jų turėtoju teisės. CK 1.114 straipsnio 1 dalyje yra pateikiamas nebaigtinis asmeninių neturtinių teisių ir vertybių sąrašas. Šioje teisės normoje sakoma, kad civilinė teisė saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, t.y. vardą, gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamybę, garbę, orumą, žmogaus privatų gyvenimą, autoriaus vardą, dalykinę reputaciją, juridinio asmens pavadinimą, prekių (paslaugų) ženklus ir kitas vertybes, su kuriomis įstatymai sieja tam tikrų teisinių pasekmių atsiradimą. Pagal CK 1.114 straipsnio 2 dalį asmeninės neturtinės teisės gali būti perduodamos ar paveldimos tik įstatymų numatytais atvejais arba jei tai neprieštarauja šių vertybių prigimčiai bei geros moralės principams ar nėra apribota įstatymų. Iš šių teisės normų analizės akivaizdu, jog ieškovės reikalavimai apginti jos konstitucines teises į sveiką aplinką, sveikatą, gyvybę nuo nuolatinio tęstinio pažeidimo yra susiję su asmeninių neturtinių teisių, kurios negali būti perduodamos, gynimu. Tačiau likusieji reikalavimai - apginti namų valdos savininko teises nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iškelti iš nurodytos namų valdos žemės sklypo 10 KV elektros perdavimo liniją yra susiję su turtinėmis teisėmis, kurios gali būti perduodamos (CK 1.112 straipsnis). Ieškovė pirkimo – pardavimo sutartimi perleisdama namų valdos savininkes teises A. B. ir A. B. kartu perleido ir procesines teises reikalauti apginti namų valdos savininko teises nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iškelti iš nurodytos namų valdos žemės sklypo 10 KV elektros perdavimo liniją. Pažymėtina, kad atmesdamas ieškinį, pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog perleidusi namų valdą, ieškovė neteko teisės reikalauti apginti namų valdos savininko teises nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu ir įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iškelti iš minėtos namų valdos žemės sklypo 10 KV elektros perdavimo liniją, tokiu būdu ir pats pripažindamas, jog šioje ieškinio dalyje galimas procesinis teisių perėmimas. Todėl teismas atsisakydamas pakeisti ieškovą dalyje ieškinio reikalavimų, o būtent reikalavimų apginti namų valdos savininko teises nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu ir įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iškelti iš minėtos namų valdos žemės sklypo 10 KV elektros perdavimo liniją ir neįtraukdamas nurodytą namų įsigijusių asmenų dalyvauti byloje, nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Dėl šių asmenų teisių ir pareigų teismas nusprendė ir kitu aspektu. Ieškovė savo reikalavimus apginti konstitucines teises į sveiką aplinką, sveikatą, gyvybę grindė aplinkybėmis, jog gyvenimas minėtoje namų valdoje dėl joje įrengtos elektros perdavimo oro linijos sukuriamo elektromagnetinio lauko kenkia sveikatai, o galintys nutrūkti elektros linijos laidai kelia pavojų gyvybę. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės nurodytas neigiamas pasekmes galėjo patirti ne tik pati ieškovė, bet gali patirti ir ateityje minėtoje namų valdoje gyvensiantys asmenys, t.y. namų valdą įsigiję A. B. ir A. B. . Teismas, laikydamas neįrodytomis aplinkybes, jog namų valdoje įrengta elektros perdavimo linija kelia grėsmę aplinkos saugumui, ieškovės sveikatai bei gyvybei tuo pačiu pasisakė ir dėl dabartinių namų valdos savininkų, CK 1.114 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų asmeninių neturtinių teisių ir vertybių, t.y. sveikatos, gyvybės, galimo pažeidimo.

Kadangi apeliacinės instancijos teismas įtraukti naujo asmens į procesą negali, todėl teismų praktikoje susiformavo taisyklė, kad tokiais atvejais byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, pakartojant pirmosios instancijos teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-522/2000; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 28 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-1227/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 8 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-5/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-458/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-163/2006).

Pripažinus esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui, kiti apeliacinio skundo argumentai įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi, todėl kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Dėl išdėstyto, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Iš naujo nagrinėjant bylą, pirmoje eilėje pakartotinai svarstytini ieškovo pakeitimo ir trečiųjų asmenų įtraukimo dalyvauti byloje klausimai, o tik po to darytinos išvados apie byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkas Arūnas RudzinskasKolegijos teisėjai: Leonas JachimavičiusBirutė Bobrel