Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui K. A. su institucija, teikiančia išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvados nepateikė.

2018 m. gruodžio 3 d. teisme gautas atsakovo K. A. prašymas (b. l. 61), kuriame nurodo, kad šalys sudarė ir pasirašė taikos sutartį (b. l. 62-63), ją teikia teismui bei prašo pavirtinti rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant šalims ir civilinę bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas pagrįstas ir tenkintinas, taikos sutartis tvirtintina, civilinė byla nutrauktina.

Užbaigti bylą taikiai yra šalių teisė. Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad taikos sutartimis šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus šalių pateiktos tvirtinti taikos sutarties sąlygas, daroma išvada, kad pateikta taikos sutartis neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia šalių bei jų nepilnamečio vaiko teisių ar įstatymo saugomų interesų, šalims yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo bei civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės, todėl prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo laikomas pagrįstu ir tenkinamas, taikos sutartis yra tvirtinama, o civilinė byla nutraukiama (CK 6.983–6.986 straipsniai, CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas, 294 straipsnio 2 dalis).

Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas, tačiau dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), nėra absoliutus. Taigi, šalys taikos sutartimi gali išspręsti tik byloje nustatyta tvarka pareikštus reikalavimus, tačiau negali nuspręsti klausimo dėl trečiųjų asmenų – valstybės – teisių, t. y. bylinėjimosi išlaidų, kurios susidarė iškėlus šią bylą teisme. Aplinkybė, kad šalių ginčas buvo išspręstas taikos sutartimi, ir ją patvirtino teismas, nėra kliūtis, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

Patvirtinus taikos sutartį ir ginčą išsprendus iš esmės ieškovės naudai, bylinėjimosi išlaidos valstybei, nuo kurių mokėjimo ieškovė yra atleista, priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje bylinėjimosi išlaidos valstybei sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) bei išlaidos teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Todėl iš atsakovo K. A. valstybei priteistina: 25 procentai žyminio mokesčio už reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, t. y. 18,75 Eur (100 Eur x 75 procentai x 25 procentai), 10,13 Eur – už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo (150 Eur x 12 mėn. x 3 procentai x 75 procentai x 25 procentai) ir 4,50 Eur – už išlaikymo įsiskolinimo priteisimą (800 Eur x 3 procentai x 75 procentai x 25 procentai) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Be to, taikos sutarties 9 punkte šalys numatė, kad teismo turėtas išlaidas (jei tokios būtų) valstybei atlygina atsakovas. Todėl 3,77 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir 33,38 Eur priklausančio mokėti žyminio mokesčio, iš viso 37,15 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei yra priteistinos iš atsakovo K. A.

CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. balandžio 27 d. sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.5.(NTP-2)-18-T-1253-7963 ir 2018 m. rugsėjo 21 d. pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.19) NTP-7-5551 matyti, kad ieškovei L. B. suteikus valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą, ieškovei paskirto advokato išlaidos yra 182 Eur, kurias privalo atlyginti atsakovas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu ir 294 straipsniu,

nutaria:

Prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo tenkinti.

Patvirtinti ieškovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini,), ir atsakovo K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:

„1. Nepilnamečio sūnaus D. A., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove – mama L. B.

2. Atsakovas K. A. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi D. A., gimusiu (duomenys neskelbtini), tokia tvarka:

2.1. Lietuvoje iki vaikui sukaks 3 (treji) metai, atsakovas turi teisę kiekvieną rytą 9 val. pasiimti nepilnametį sūnų ir tos pačios dienos vakare 20 val. grąžinti vaiką ieškovei – mamai L. B. jos gyvenamojoje vietoje;

2.2. Lietuvoje nuo 2020 m. spalio 20 d., t. y. vaikui sulaukus 3 (trejų) metų, atsakovas turi teisę kiekvieną trečiadienį, šeštadienį 10 val. pasiimti nepilnametį sūnų ir kitos dienos (ketvirtadienio, sekmadienio) vakare 20 val. grąžinti vaiką ieškovei – mamai L. B. jos gyvenamojoje vietoje;

2.3. Apie savo ketinimą pasiimti vaiką atsakovas SMS žinute informuoja vaiko mamą L. B. prieš 1 (vieną) dieną;

2.4. Nuo 2025 m. spalio 20 d., t. y. nepilnamečiui D. A. sulaukus 8 (aštuonerių) metų, atsakovas turi teisę per vaiko mokyklines atostogas – žiemos arba pavasario pasirinktinai, 1 (vieną) mėnesį vasaros laikotarpiu, konkretų mėnesį sutarus su vaiko mama L. B., pasiimti nepilnametį sūnų su savimi, su teise išsivežti į savo gyvenamąją vietovę terminuotam laikui, tiek, kiek tęsis mokyklinės žiemos arba pavasario atostogos, vasaros laikotarpiu ne ilgiau kaip 1 (vieno) mėnesio laikotarpiui;

2.5. Esant nepilnamečiui D. A. pagal sutartą bendravimo tvarką pas vieną iš tėvų, tėvai privalo netrukdomai leisti sūnui bendrauti su kitu iš tėvų telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis;

2.6. Ieškovė L. B. įsipareigoja atsakovą K. A. SMS žinute prieš 7 (septynias) dienas informuoti apie savo gyvenamosios vietos keitimą.

3. Ieškovė L. B. sutinka leisti atsakovo K. A. mamai L. A. matytis su nepilnamečiu D. A., gimusiu 2017 m. spalio 20 d.

4. Atsakovas K. A. įsipareigoja nepilnamečiui D. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), teikti išlaikymą po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki sūnus sulauks pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

5. Atsakovas K. A. savo nuožiūra nepilnamečiui D. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), teikia išlaikymą ir natūra (rūbais, avalyne, žaislais, lavinimo priemonėmis, higienos reikmenimis ir pan.).

6. Atsakovas K. A. įsipareigoja iki 2018 m. gruodžio 31 d. sumokėti nepilnamečiui D. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

7. Ieškovė L. B. nepilnamečio sūnaus D. A., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtas lėšas tvarko uzufrukto teise.

8. Šalys neprašo priteisti turėtų bylinėjimosi išlaidų.

9. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų turėtas išlaidas (jei tokios būtų) valstybei atlygina atsakovas K. A.

10. Šalys prašo rašytinio proceso tvarka (t. y. šalims nedalyvaujant) patvirtinti taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti.

11. Šalims žinoma, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsniu kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu bus galima tik iš esmės pasikeitus esamoms faktinėms aplinkybėms (nepilnamečio vaiko poreikiams, šalių turtinei padėčiai ir pan.).

12. Šalims žinoma, kad patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas.

13. Sutartis sudaryta 1 (vienu) egzemplioriumi, skirtu Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams“.

Civilinę bylą Nr. e2-9727-446/2018 pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui K. A. su institucija, teikiančia išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo nutraukti.

Priteisti iš atsakovo K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini, valstybei 182 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630.

Priteisti iš atsakovo K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 37,15 Eur (trisdešimt septynis eurus 15 ct) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.