Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2022-01-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-130-496/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-01-20
Bylos Nr.
1-130-496/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37331-2021-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Valčiukienė
Nukentėjusysis
A. M.
Kaltinamasis
V. M.
Advokatai
Virginija Pluščiauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-130-496/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37331-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.2.4.6.1;2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 20 d.Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė,sekretoriaujant Ritai Valantiejei,dalyvaujant prokurorei Dianai Vileikienei,nukentėjusiajai A. M., jos atstovei, advokatei Virginijai Pluščiauskienei,kaltinamajam V. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla, neteistas,

kaltinamas pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. M. 2021 m. spalio 23 d. apie 05.00 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į kairįjį šoną savo buvusiai sugyventinei A. M., ją stūmė ir ranka spaudė kairę ranką, padarydamas poodines kraujosruvas kairėje plaštakos ir kairėje nugaros pusėje, odos nubrozdinimą dešinėje nugaros pusėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.?

Kaltinamasis V. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad visiškai prisipažįsta kaltę ir paaiškino, kad jo nuomone A. M. įvykio dieną buvo jo sugyventinė. Jie gyvendavo kartu. Jie vis apsipykdavo, vėl taikėsi ir toliau bendraudavo. Jau anksčiau jis pastebėjo, kad A. M. „jam už nugaros“ ieškojo kito draugo. Jis dėl to pyko. Įvykio dieną jis nuvažiavo pas A. M. išsimaudyti. Po to ji leido jam pernakvoti savo namuose. Paryčiais jis sugalvojo surasti A. telefoną, o ji telefoną slėpė. Neradęs jos telefono jis labai susinervino ir, priėjęs prie lovoje gulinčios A., jai vieną kartą kumščiu sudavė į kairįjį šoną. Vėliau jis nestipriai patempė ją už rankos. Ši suklupo šalia lovos. Jis A. dar stūmė ant lovos. Po to ji bėgo į kitą kambarį, norėjo nuo jo užsidaryti, o jis į tarpdurį įkišo savo koją, taip sulaikė duris, kad A. neuždarytų. Tuo metu A. M. norėjo užrakinti duris, laikė ranka raktą, įkištą į durų spyną. Jis savo ranka suėmė jai už kairės rankos, kuria ji laikė raktą, ir stipriai spaudė jos ranką. Jis norėjo, kad ji paleistų durų spynoje buvusį raktą. Jis sutinka, kad padarė visus veiksmus, nurodytus kaltinime, sutinka, kad dėl jo veiksmų atsirado A. M. nustatyti sužalojimai. Po šio karto daugiau jis su A. M. nebendrauja. Jis A. atsiprašė pas tyrėją, tačiau A. jam neatleido. Jis nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Jis sutinka su A. M. civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo, mano, kad ji prašo per daug neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nežino, kokia neturtinės žalos atlyginimo suma būtų teisinga.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. M. kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji A. M. parodė, kad V. M. yra buvęs jos sugyventinis. 2021-10-23 jie nebebuvo sugyventiniai. Kaip pora jie išsiskyrė nuo 2020 m. gruodžio mėnesio. Tada ji pasakė V. M., kad jie gali likti draugais. Tačiau V. jos „nepaleido“. Po išsiskyrimo 2020 m. gruodžio mėnesį jie padėdavo vienas kitam darbuotis prie namų. V. M. sūnaus prašymu ji yra priėmusi V. M. pagyventi jos namuose kelias dienas, kai jo sūnus norėjo pabendrauti su jaunimu. Įvykio dieną 2021-10-23 V. prašė leisti jam išsimaudyti jos namuose. Ji leido. Po to jis paprašė leisti parnakvoti pas ją. Ji nieko blogo nepagalvojusi sutiko, tik apsisaugodama paslėpė savo telefoną. Naktį, 3:45 val. ji pajautė, kad V. M. vaikšto po jos namus. Ji suprato, kad jis ieško jos telefono. Neradęs telefono, jis iš piktumo vožtelėjo jai, gulinčiai lovoje, kumščiu į nugarą. Po to V. tempė ją už rankų, dėl to ji suklupo prie lovos. Po to jis kelis kartus ją vis stumdė į lovą. Ji bandė pabėgti ir užsirakinti kitame kambaryje. Bet tuo metu jis paspyrė duris, sugriebė jos ranką su raktu ir suspaudė. Jai tada labai skaudėjo. Po to jis susirinko visus dovanotus daiktus ir išvažiavo. Ji iš karto nesikreipė į policiją iš baimės. Per tris dienas vaikai ją įkalbėjo ir ji paskambino į policiją, pranešė dėl smurto. Po šio įvykio jai ilgai skaudėjo šoną ir pirštą. Ji važiavo pas med. ekspertą, kuris rado jai ant nugaros nubrozdinimą nuo to, kad V. M. ją stumdė. Įvykio metu ji patyrė stresą, skausmą, pažeminimą. Ji iki šiol jaučia didelę baimę, blogai miega naktimis. Dėl išgyvenimų ji prašo priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat prašo priteisti 51,51 Eur turtinės žalos atlyginimą. Turtinė žala daugiausiai susidarė dėl važinėjimo pas tyrėją, pas ekspertą ir kt. Visa turtinė žala įrodyta kvitais. Ji V. M. neatleidžia dėl smurto. Ji kreipėsi į policiją dėl kitų V. M. prievartos veiksmų prieš ją.

Akistatos tarp V. M. ir A. M. metu V. M. patvirtino nukentėjusiosios A. M. parodymus (b. l. 70-71)

Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad A. M. sutikimu buvo apžiūrėtas jos kūnas. Apžiūros metu ant kairės rankos plaštakos, ties nykščiu matyti kraujosruva (nuotrauka Nr. 2). Nugaroje, kairėje pusėje matyti kraujosruva (nuotraukos Nr. 3-5; b. l. 32-37).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. M. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairėje plaštakos ir kairėje nugaros pusėje, odos nubrozdinimas dešinėje nugaros pusėje. Sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje. A. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 40)

Pranešimų registro duomenyse įrašyta, kad pranešėja A. M. 2021-10-26 11:09 val. pranešė, jog buvęs sugyventinis 22 dieną sumušė pranešėją rankomis. Įvyko konfliktas dėl ankstesnių žinučių. Pranešėjai skauda šoną, ranką (b. l. 6-9).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-31).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. M. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į kairįjį šoną savo buvusiai sugyventinei A. M., ją stūmė ir ranka spaudė kairę ranką, padarydamas poodines kraujosruvas kairėje plaštakos ir kairėje nugaros pusėje, odos nubrozdinimą dešinėje nugaros pusėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl ši kaltinamojo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

Nors kaltinamasis V. M. vertina, kad įvykio dieną jis su A. M. buvo sugyventiniai, tačiau nukentėjusioji A. M. tai neigia. Iš pasisakymų byloje matyti, kad V. M. ir A. M. turi atskirus savo namus, kiekvieną kartą V. M. atskirai prašydavo leidimo užeiti pas A. M., todėl tikėtina, kad jie įvykio dieną jau nebuvo sugyventiniai. Teismas pažymi, kad visos abejonės baudžiamoje byloje yra vertinamos kaltinamojo naudai, todėl nesant neginčijamų įrodymų, kad jie įvykio metu buvo sugyventiniai, šis kvalifikuojantis požymis teisingai nėra inkriminuotas.

A. M. pareiškė civilinį ieškinį (b. l. 177-185), kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 51,51 Eur turtinę žalą, 1 000 Eur neturtinę žalą.

Civilinio ieškinio dalyku pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.

Ieškinyje nurodoma, kad turtinė žala 51,51 Eur susidarė dėl vykimo į (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimui, dėl vykimo į (duomenys neskelbtini), dėl vaistų pirkimo. Prie civilinio ieškinio yra pridėti išlaidas patvirtinantys dokumentai, kaltinamasis sutinka su civiliniu ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas.

Nukentėjusioji A. M. pareiškė 1000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Mano, kad toks žalos atlyginimo dydis būtų teisingas, nes jos atžvilgiu buvo panaudotas smurtas, ji patyrė skausmą, baimę, pažeminimą.

Vertinant neturtinės žalos baudžiamosiose bylose turinį, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, jog neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus: padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus.

Nagrinėjamoje byloje neteisėti kaltinamojo V. M. veiksmai suduodant smūgį nukentėjusiajai į šoną, stūmimas, stiprus rankos suspaudimas turėjo neigiamą poveikį nukentėjusiajai, jos emocinei būsenai, sukėlė skausmą, todėl nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo A. M. dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad vienas po kito sekė keli kaltinamojo smurtiniai veiksmai, be to, jis vydamasis nukentėjusiąją, neleisdamas jai užsirakinti kitame kambaryje, kad taip apsisaugotų nuo tolesnio smurto, primetė jai savo valią, apribojo jos pasirinkimą, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad yra patyrusi ir kitų, jai nepriimtinų veiksmų, iš kaltinamojo, tačiau šioje byloje sprendžiama ne dėl viso nukentėjusiajai nepatikusio kaltinamojo elgesio, o tik dėl neturtinės žalos, kurią sukėlė nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas. Taip pat nukentėjusioji nurodė, kad po kaltinamojo veiksmų jai sušlubavo psichinė sveikata, o vėliau pripažino, kad ji ir anksčiau yra patyrusi sunkių išgyvenimų, dėl kurių jau buvo sutrikusi jos psichinė sveikata, ji jau anksčiau buvo kreipusis į gydytoją psichiatrą. Atsižvelgiant į tai teismas sprendžia, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra per didelio dydžio, jis mažintinas. Teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas nukentėjusiosios A. M. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies, priteisdamas iš kaltinamojo 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiosios naudai.

Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.

Kaltinamasis V. M. yra neteistas (b. l. 91-93), vieną kartą baustas administracine tvarka (b. l. 94), vykdo individualią veiklą. Atsižvelgiant į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – nesunkus nusikaltimas, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bausmės tikslus (BK 41 straipsnio 2 dalis), bei į tai, kad kaltinamasis labai gailisi dėl nusikaltimo padarymo, atsiprašė nukentėjusiosios (nors ši ir neatleido), daugiau nebendrauja su ja, jam skirtina mažesnė, nei vidutinio griežtumo laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus ir draudimus, kurie teismo vertinimu gali padaryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Tai yra tikslinga skirti V. M. draudimus lankytis A. M. gyvenamojoje vietoje ir bendrauti su A. M., įpareigojimus dalyvauti elgesio pataisos programoje, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 3 punktai, 5 dalies 1, 2 punktai).

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 88-90), kaltinamajam V. M. paliktina galioti ir panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalį, priimdamas nuosprendį, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Už nukentėjusiajai A. M. suteiktą advokato pagalbą valstybė patyrė 275,50 Eur išlaidas (b. l. 156). Šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais ir 301-308 straipsniais,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimo bausme 8 (aštuoniems) mėnesiams, uždraudžiant jam lankytis A. M. gyvenamojoje vietoje ir bendrauti su A. M., įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti ir panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Priteisti A. M. iš V. M. 51,51 Eur (penkiasdešimt vieno euro 51 ct.) turtinės žalos atlyginimą ir 600 Eur (šešių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti valstybei iš V. M. 275,50 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt penkių eurų 50ct) išlaidas už nukentėjusiajai A. M. suteiktą advokato pagalbą (įmokos kodas 5630).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Išaiškinama, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, jame turi būti pasisakyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka (BPK 313 straipsnio 1 dalis).

Teisėja Daiva Valčiukienė