Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-01-20 · Civilinė byla Nr. 2A-59-360/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-20
Bylos Nr.
2A-59-360/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Savinijus Katauskas (pirm.), Eugenija Morkūnienė, Bronius Valius
Atsakovas
A. S.
Ieškovas
SB „Šernai“
Trečiasis asmuo
Klaipėdos apskrities VMI, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui
Advokatai
Laimonas Strauka
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas S. KatauskasTeisėjas V. Vainius
Civilinė byla Nr. 2A-59-360/2010Procesinio sprendimo kategorija 121.21; 44.2.4.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. sausio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Laimonui Straukai, atsakovui A. S., apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės SB „Šernai“ ieškinį atsakovui A. S., tretiesiems asmenims Klaipėdos apskrities VMI, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl žalos atlyginimo bei atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-05-12 sprendimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo priteisti iš atsakovo A. S. 11024,88Lt žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005-01-27 sprendimu Nr.69-19 Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos nusprendė iš dalies pakeisti 2004-12-02 inspekcijos sprendimą Nr.(6.5)-450 ir nutarė, kad SB „Šernai“ turi sumokėti 7051,30 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio nuo susijusių su darbo santykiais pajamų ir 3555 Lt šio mokesčio delspinigių, taip pat 7948 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio nuo nesusijusių su darbo santykiais pajamų ir 3412 Lt šio mokesčio delspinigių bei 483 Lt šio mokesčio baudą, taip pat 7140 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 14280 Lt šių įmokų baudą, tai yra iš viso 43869,30 Lt. Šis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimas buvo priimtas dėl nusikalstamų buvusio buhalterio A. S. veiksmų. Atsakovas A. S. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-03-15 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu įvykdęs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 223 str. 1 d. ir 220 str. 1 d. Dėl nusikalstamų atsakovo veiksmų sodininkų bendrijai yra priskaičiuota įvairių mokesčių ir baudų, kurių bendra suma yra 43869,30 Lt, kurių dalį sumos padengė bendrija, tačiau dėl sunkios bendrijos finansinės padėties neturi galimybės sumokėti visų priskaičiuotų mokesčių ir baudų, todėl prašo iš atsakovo priteisti tą piniginę sumą, kurią sodininkų bendrija yra pervedusi Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, tai yra iš viso 11024,88 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009-05-12 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: iš atsakovo priteisė 9353,16 Lt žalos atlyginimo ir 850 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei SB „Šernai“. Kitą ieškinio dalį atmetė. Nurodė, kad atsakovas aplaidžiai tvarkė sodininkų bendrijos „Šernai“ buhalterinę apskaitą, buvo išvengta mokesčių sumokėjimo ir tokiu būdu valstybei buvo padaryta turtinė žala, kurią turi atlyginti dėl šios žalos padarymo kaltas asmuo. Pirmosios instancijos teismas priteisė dalį ieškovo prašomos sumos, nes ieškovė neįrodė, kad ji yra sumokėjusi 1671,72 Lt sumą valstybei ir turi teisę regreso tvarka išieškoti šią sumą iš atsakovo.

Šalies argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-05-12 sprendimą dėl 9353,16 Lt priteisimo ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nesutampa žala ieškovei ir žala valstybei. Pažymi, kad žala ieškovei atsirado tik dėl atsakovo kaltės laiku nesumokėtų mokesčių, t. y. priskaičiuoti delspinigiai ir baudos. Sprendimu yra priteista sumokėti mokesčius – fizinių asmenų pajamų mokestį ir socialinio draudimo mokesčius. Apelianto nuomone, ieškinį patenkinus, sodininkų bendrija nepagrįstai praturtės, nes iš atsakovo gaus lėšas, kurias būtų anksčiau sumokėjusi valstybei. Apelianto nuomone, yra praleistas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-15-12 sprendimą palinkti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovė įvykdžiusi savo prievolės dalį valstybei įgijo teisę regreso tvarka reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo. Ieškovas civilinį ieškinį pareiškė baudžiamojoje byloje, todėl nepraleido trejų metų ieškinio senaties termino.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas A. S. pagal 1997-04-01 darbo sutartį Nr. 1 nuo 1997-04-01 dirbo SB „Šernai“ buhalteriu-iždininku. 2006-03-15 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-43-02/2006 atsakovas buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 223 str. 1 d. ir 220 str. 1 d. Įsiteisėjus 2006-03-15 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiui baudžiamojoje byloje Nr.1-43-02/2006, 2006-09-20 Klaipėdos rajono apylinkės teisme pagal ieškovės SB „Šernai“ ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo buvo iškelta civilinė byla. A. S., būdamas SB „Šernai“ buhalteriu ir atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, laikotarpiu nuo 2000-01-01 iki 2002-12-31 aplaidžiai tvarkė SB „Šernai“ buhalterinę apskaitą ir, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas bei nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas aiškiai neteisėtus duomenis apie šio juridinio asmens pajamų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Pagal LR CK 6.280 str. 1 d. įtvirtintą bendrąją nuostatą asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę, t. y. teisę reikalauti nukentėjusiajam išmokėtos sumos iš žalą padariusio asmens. Asmuo, atlyginęs žalą, turi teisę reikalauti regreso tvarka tokio pat dydžio sumos, kokią išmokėjo nukentėjusiam asmeniui, jeigu įstatymuose nenustatytas kitoks dydis. Tai reiškia, kad regresinio reikalavimo atveju gali būti atlyginta žalai padengti sumokėta suma, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis. Tačiau tik įrodęs reikalaujamo žalos atlyginimo dydžio pagrįstumą, asmuo įgis teisę į tokio pat dydžio sumą, kokią išmokėjo nukentėjusiam asmeniui. Pagal ieškovo, kaip darbdavio, regresinio reikalavimo įgyvendinimui taikytiną LR DK 257 str. 4 d. (LR CK 1.1 str. 3 d.) atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo. Pagal LR DK 255 str. 2 p. darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui visą žalą, jeigu žala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota LR BPK nustatyta tvarka. Tiek LR CK 6.280 str. 1 d., tiek LR DK 255 str. 2 p. ir LR DK 257 str. 4 d. įtvirtintos nuostatos reiškia, kad regresine tvarka priteistinos žalos atlyginimo dydis nustatytinas atsižvelgiant į tai, kiek žalos atlyginimo sumokėjo šią žalą, atsiradusią dėl kito asmens kaltės, atlyginęs asmuo.

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl atlygintinos žalos dydžio. Iš Klaipėdos apskrities VMI Gargždų skyriaus pažymos nustatyta, kad sodininkų bendrija „Šernai“ už 2000–2002 m. laikotarpį Klaipėdos AVMI buvo skolinga 14582 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio ir 7280 Lt delspinigių, 1609 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio ir 730 Lt delspinigių, 24530 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 49060 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų baudos bei 483 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio, iš viso 98274 Lt. Pažymėtina, kad ieškovei prievolė mokėti nustatytus mokesčius buvo nepaisant atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl nesumokėtų mokesčių dalį turi sumokėti pati ieškovė ir ji neturi regreso teisės prašyti priteisti iš atsakovo sumokėtų mokesčių. Darytina išvada, kad atsakovo padarytą žalą sudaro delspinigiai ir bauda. Ieškovė patirtą žalą, atsiradusią dėl priskaičiuotų delspinigių ir baudų, gali prašyti atlyginti tik tuomet, kai sumokės nurodytas sumas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Iš Klaipėdos AVMI pažymos apie iš ieškovės išieškotas sumas pagal 2005-05-11 sprendimą Nr.12-142785 nustatyta, kad yra išieškota 2212,54 Lt mokestinė nepriemoka. Pagal Valstybinio socialinio draudimo valdybos Klaipėdos skyriaus 2009-02-20 raštą Nr. (6.3)SI1-8967 bei 2008-10-06 AB „Hansabankas“ įmokos mokėjimo kvitas patvirtina, kad ieškovė Valstybinio socialinio draudimo valdybos biudžetui yra sumokėjusi 7140 Lt. Darytina išvada, kad iš viso ieškovė yra sumokėjusi 9352,54 Lt socialinio draudimo įmokų skolą. Tačiau nėra pateikta jokių duomenų ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo aiškinamasi, kas buvo sumokėta 9352,54 Lt suma, t. y. ar buvo mokėti mokesčiai, delspinigiai ar baudos ir už kokį laikotarpį. Kadangi iš atsakovo regreso teise galima prašyti priteisti tik tas sumas, kurios sumokėtos už delspinigius ir baudas, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir netyrė pateiktų duomenų, todėl priimtas sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas. Teisėjų kolegija šį argumentą atmesta kaip nepagrįstą. Vadovaujantis LR CK 1. 125 str. 8 p. sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Apeliantas pats nurodo, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo Mokesčių inspekcijos sprendimo Nr. (6.5)-450, kuris priimtas 2004-12-02. Nagrinėjamu atveju prašymas baudžiamojoje byloje pripažinti civiliniu ieškovu pareikštas 2005-05-06, o nutarimas pripažinti civiliniu ieškovu priimtas 2005-05-17. Darytina išvada, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas.

Visuma išdėstytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis dėl atlygintino žalos dydžio, todėl būtina šioje byloje rinkti ir vertinti naujus įrodymus, o apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas ir pagal byloje pateiktus įrodymus negali ieškovės reikalavimo dėl žalos atlyginimo išnagrinėti iš esmės, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-05-12 sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (LR CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325–331 str., teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-05-12 sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkas Savinijus KatauskasKolegijos teisėjai Eugenija MorkūnienėBronius Valius