Marijampolės apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo atnaujinto proceso civilinę bylą pagal pareiškėjų A. D. ir V. J. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotieji asmenys antstolė N. G., akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3328-670/2021 buvo išnagrinėta civilinė byla pagal pareiškėjų A. J. (dabar D.) ir V. J. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotasis asmuo antstolė N. G.. Teismo sprendimas nebuvo skundžiamas, įsiteisėjo.

Teisme 2022 m. lapkričio 7 d. buvo priimtas akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) prašymas dėl proceso atnaujinimo byloje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 370 straipsnio 1 dalis).

Akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) prašė teismo atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, o atnaujinus procesą byloje pakeisti teismo sprendimu patvirtintos pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, pakeičiant sutarties 2.4 punktą ir išdėstyti tą punktą taip: „Šalys įvertinusios turto balansą, nustatė, kad A. D. (J.), pasidalinus privalomąjį registruoti turtą, yra skolinga V. J. 1950,00 Eur. Šią sumą, kaip piniginę kompensaciją, per 14 dienų nuo nutarties, pakeičiančios sprendimą, įsigaliojimo dienos A. D. (J.) įsipareigoja pervesti į antstolės N. G. sąskaitą (duomenys neskelbtini) skolinių įsipareigojimų dengimui vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).“

Prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo pateiktas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatytų terminų. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimui buvo paskirtas teismo posėdis rašytinio proceso tvarka (CPK 370 straipsnio 2 dalis), pranešus apie tai dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Apie prašymo nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka paskelbta ir CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Prieštaravimų ir prašymų nebuvo gauta.

Procesą buvo prašoma atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, tai yra, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, šiuo atveju kreditoriaus akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini). Civilinėje byloje Nr. 2YT-3328-670/2021 nėra duomenų, kad apie bylos dėl santuokos nutraukimo, kurioje buvo sprendžiama ir dėl turto pasidalijimo, buvo pranešta kreditoriui (CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Prašyme dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, o sutuoktiniai, pareiškę ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.126 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visetą teismas sprendė, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas tenkinti kreditoriaus akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) prašymą, atnaujinti teismo procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-3328-670/2021 (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi buvo nutarta akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti, atnaujintus procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-3328-670/2021 pagal pareiškėjų A. J. (dabar D.) ir V. J. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, suinteresuotasis asmuo antstolė N. G.. Akcinės bendrovė (toliau ir AB) (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje, kurioje atnaujintas procesas įtraukta dalyvauti suinteresuotuoju asmeniu, paskirti civilinės bylos nagrinėjimą teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

Paskyrus teismo posėdį teisme buvo gautas A. D. elektroninis laiškas, kuriame ji nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini), dėl darbo atvykti į teismo posėdį atvykti negali, su (duomenys neskelbtini) reikalavimu nesutinka, ji augina tris vaikus, įsiskolinimas (duomenys neskelbtini) visiškai su ja nesusijęs.

AB (duomenys neskelbtini) atstovė teismo posėdyje palaikė reikalavimą, paaiškino, kad kreditorius nesiekia nekilnojamojo turto perdalijimo, tačiau piniginė kompensacija už atitinkančią didesnę turto dalį V. J. turėtų būti padidinta ir sumokėta taip, kaip nurodyta prašyme dėl proceso atnaujinimo.

V. J. su pareikštu reikalavimu nesutinka, paaiškino, kad kreditoriniai įsipareigojimui (duomenys neskelbtini) yra jo asmeninė prievolė, atsiradusi dar iki jo santuokos su A. D. sudarymo, jis yra įsivaikinęs A. D. dukrą, iš viso A. D. turi tris vaikus, dukra liko gyventi su A. D., gyvendami santuokoje su A. D. jie įgijo tik nedidelę dalį gyvenamųjų patalpų, pertvarkytų iš kitos paskirties, anksčiau A. D. jau buvo įgijusi dalį to nekilnojamojo turto.

Teismas konstatuoja:

prašymas dėl teismo sprendimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo atmestinas.

Teismas 2021 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3328-670/2021 nutraukdamas pareiškėjų A. D. (buvusi J.) ir V. J. santuoką patvirtino jų pasirašytą 2021 m. gegužės 24 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, (toliau sutartis) perkeldamas sutarties tekstą į sprendimą. Dalyvaujantys byloje asmenys, tame tarpe antstolė N. G., neskundė sprendimo. Šalys sutarties 2 punkte susitarė dėl turto ir turtinių įsipareigojimų. Sutarties 2.4 papunktyje nurodoma, kad „šalys, įvertinusios dalijamo turto balansą, nustatė, kad A. J., pasidalinus privalomąjį registruoti turtą, yra skolinga V. J. 900 Eur. Šią sumą, kaip piniginę kompensaciją, per 14 dienų po santuokos nutraukimo įsigaliojimo, A. J. įsipareigoja sumokėti V. J..“ Būtent šį sutarties punktą prašo pakeiti suinteresuotasis asmuo (duomenys neskelbtini). Kreditorius bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikęs nuomonės, ar sutinka su sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.126 straipsnis).

Iš civilinė bylos Nr. 2YT-3328-670/2021(toliau byla) medžiagos nustatyta, kad A. D. ir V. J., gyvendami santuokoje, įgijo turto (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) ir tris transporto priemones, bendra dalytino turto vertė 9 500 eurų. A. D. pagal sutartį asmeninės nuosavybės teise atiteko turto natūra už 6 700 eurų, V. J. – už 2 800 eurų. Pagal sutarties 2.4 papunktį A. D. įsipareigojo sumokėti V. J. 900 eurų dydžio kompensaciją. Tokiu būdu bendra V. J. po santuokos nutraukimo atitekusio turto masę sudaro 3 500 eurų. Ginčo tarp pareiškėjų A. D. ir V. J. dėl kompensacijos išmokėjimo nėra.

Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra dvišalis sandoris, sukeliantis tam tikras teisines pasekmes, dviejų asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kurios prasmė aiškinama, atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.

Sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų. Tai reiškia, kad sutarties šalių laisvė atitinkamu būdu susitarti negali būti varžoma nesant aiškaus įstatyminio pagrindo. Pavyzdžiui, įstatymų normos, kurios reglamentuoja tėvų pareigas vaikams ar vaiko turto tvarkymą, yra imperatyvios, todėl sutuoktiniai sudarydami atitinkamus susitarimus privalo į jas atsižvelgti.

Įstatymai įtvirtinta sutuoktinių lygiateisiškumo principą. Sutuoktiniai turi lygias turtines ir asmenines neturtines teises, turi lygias teises ir vienodą civilinę atsakomybę vienas kitam ir vaikams visais šeimos gyvenimo klausimais. Šis principas reiškia ir tai, kad sutuoktiniai gali sutarimu spręsti santuokoje įgyto turto pasidalijimo klausimus. Įstatymai nedraudžia nukrypti nuo lygių sutuoktinių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje principo. Pavyzdžiui, Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus ir tuo pagrindu skiriant tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, didesnę turto dalį, pateisinamas jam tenkančia didesne našta, auginant ir ugdant šalių nepilnamečius vaikus.

Tačiau toks sutuoktinių susitarimas turi neprieštarauti viešajai tvarkai, nepažeisti sutuoktinių ar vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Turto pasidalijimas, kuriuo sutuoktiniui – skolininkui nepagrįstai atitenka mažesnė bendro turto dalis, kurios nepakaktų jo asmeninėms prievolėms įvykdyti, gali pažeisti kreditoriaus interesus. Įstatymai gina kreditorius nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą, todėl kreditorius tokius turto pasidalijimo sandorius gali ginčyti teisme.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti CK numatytais atvejais. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (CK 123 straipsnio 1 dalis). Formaliai dalijant pareiškėjų A. D. ir V. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį turtą kiekvienam iš jų turėjo atitekti turto už 4 700 eurų.

Dalijant sutuoktinių turtą sudaromas sutuoktinių turto balansas pagal CK 3.118 straipsnyje nustatytas taisykles Pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto. Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus šio kodekso numatytas išimtis.

Ginčo, kad V. J. kreditorinis įsipareigojimas (duomenys neskelbtini) yra jo asmeninė prievolė, atsiradusi dar iki santuokos sudarymo, ginčo nėra. Kredito sutarties sąlygos nebuvo modifikuojamos. Vykdomasis raštas išduotas byloje Nr. 2-1295-74/2010. Antstolė N. G. apie bylos iškėlimą informuota. Duomenų, kad kredito lėšos buvo panaudotos bendro turto įgijimui nėra.

Byloje yra duomenys, kad A. D. turi tris vaikus, nutraukiant santuoką visi trys vaikai buvo nepilnamečiai, pareiškėjų dukra liko gyventi su A. D.. Svarbi aplinkybė yra tai, kad gyvendami santuokoje pareiškėjai A. D. ir V. J. įgijo tik nedidelę dalį gyvenamojo namo, o A. D. dar iki santuokos sudarymo asmeninės nuosavybės teise priklausė kita dalis to paties namo. Nutraukiant santuoką ir dalijantis turtą sutuoktiniai įvertino nepilnamečių vaikų interesus. Vaikų poreikio į gyvenamąjį būstą patenkinimą (CPK 376 straipsnis).

Byloje nėra vienareikšmiškų ir abejonių nekeliančių įrodymų, kad sutuoktiniai A. D. (buvusi J.) ir V. J., sudarydami sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių elgėsi nesąžiningai, taip siekdami sumažinti skolininko V. J. mokumą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atnaujinus procesą byloje ir patikrinus teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, daroma išvada, jog tai, kad suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) nebuvo išklausytas iki sprendimo priėmimo byloje, nenulėmė neteisingo ir nepagrįsto sprendimo priėmimo. Teismas, priimdamas sprendimą įvertino duomenis, pateiktus pareiškime ir sutartyje, apie pareiškėjų santuokos nutrukimo priežastį, V. J. tuo metu turimą įsiskolinimą (duomenys neskelbtini), A. D. (buvusios J.) nuosavybės teise valdomą turtą, išlaikymo nepilnamečiui vaikui būdo parinkimą ir priežastis. Teismas atnaujinus bylą nenustatė neteisėtų pareiškėjų A. D. (buvusios J.) ir V. J. veiksmų nutraukiant santuoką ir susitariant sutartyje dėl turto pasidalijimo, sutarties šalių turtinės padėties ir nepilnamečių vaikų interesų kontekste, sandorio negaliojimo pagrindų, kurie žymiai pažeistų kreditoriaus interesus. Pagrindo keisti sprendimą prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytais pagrindais nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 371 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 290-291 straipsniais,

nutaria:

suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) prašymą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2021 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-3328-670/2021 pakeitimo netenkinti.

Palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-3328-670/2021.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.