Alytaus apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Veisiejų socialinės globos namų atstovei advokatei Renatai Cibulskienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimą su suinteresuotaisiais asmenimis N. P., K. P., Veisiejų socialinės globos namais dėl sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais. 2006 m. spalio 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu N. P. pripažinta neveiksnia, jos globėju paskirta K. P.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2015 m. balandžio 10 d. pakeitimo įstatymo Nr. 2015-05573 72 straipsnio 2 dalimi, dėl šio įstatymo įsigaliojimo, per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas ir kiti šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyti asmenys dėl pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu. Jei per vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo dienos nurodyti asmenys nesikreipia, dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga. N. P. nustatyta paranoidinė šizofrenija su netinkamu asmenybės defektu. Dėl nustatytos ligos ji yra iš dalies darbinga, jai nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. N. P. geba savarankiškai pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus savitvarkos įgūdžių srityje, padedama geba priimti kasdieninius sprendimus asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, srityje, nes ji orientuojasi aplinkoje, padedama nueina iki parduotuvės, gali nusipirkti reikalingų produktų, suvokia nesudėtingus tekstus ir klausimus. Nors N. P. geba perskaityti tekstą, tačiau nesuvokia sudėtingesnės informacijos apie sutartis, jų esmę, iš sutarčių kylančias teise ir pareigas. Pagal pateiktą išvadą N. P. geba savarankiškai pasirūpinti ir priimti kasdieninius sprendimus savitvarkos įgūdžių srityje, naudodamasi pagalba geba priimti kasdieninius sprendimus asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais srityje, tačiau negeba savarankiškai pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus šiose srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisinių santykių; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje bei šiose asmeninių neturtinių santykių srityse - sveikatos priežiūros; šeimos santykių; asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių; politinių santykių įgyvendinimo.

Suinteresuotas asmuo Veisiejų socialinės globos namai su pareiškimu sutinka.

K. P. su pareiškimu sutinka. Sutikimas grindžiamas šiais argumentais. Motina N. P. susitvarko savo daiktus, apsirengia, pasirenka drabužius, pati gali pasigaminti nesudėtingus patiekalus. Tačiau ji negali tinkamai tvarkytis su pinigais, nes kol nebuvo pripažinta neveiksnia buvo paėmusi įvairių paskolų, kurias vėliau reikėjo grąžinti. Ji negali tinkamai įvertinti savo sveikatos būklės, nustoja gerti vaistus, dėl to paūmėja jos liga, dėl to per metus tekdavo šešis kartus ją gydyti ligoninėje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad N. P. dėl psichinės ligos iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais srityje, taip pat negali visiškai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisinių santykių; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje bei šiose asmeninių neturtinių santykių srityse - sveikatos priežiūros; asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus. Savitvarkos įgūdžių srityje N. P. visiškai supranta savo veiksmų reikšmę ir gali juos valdyti. Šios išvados grindžiamos šiais įrodymais.

Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu N. P. nustatytas psichikos sutrikimas – šizofrenija paranoidinė forma, dėl jo ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (civilinė byla Nr. 2-5381-521/2006, b. l. 22,23). 2006 m. spalio 30 d. sprendimu ji pripažinta neveiksnia. 2006 m. gruodžio 12 d. nutartimi N. P. nustatyta globa, jos globėju paskirta dukra K. P. (t. 1, el. b. l. 12,13). Išvada dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatyta, kad N. P. geba savarankiškai pasirūpinti ir priimti kasdieninius sprendimus savitvarkos įgūdžių srityje, naudodamasi pagalba geba priimti kasdieninius sprendimus asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais srityje, tačiau negeba savarankiškai pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus šiose srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisinių santykių; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje bei šiose asmeninių neturtinių santykių srityse - sveikatos priežiūros; šeimos santykių; asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių; politinių santykių įgyvendinimo (t. 1, el. b. l. 16-20). N. P. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, jos darbingumo lygis – 15 proc., ji neįgali (t. 1. el. b. l. 10,11,15). Medicininių dokumentų išrašas patvirtina, kad N. P. serga psichine liga (t. 1, el. b. l. 14). Liudytojas K. K. patvirtino, kad N. P. geba pati susitvarkyti savo daiktus, pasirinkti tinkamus drabužius, apsirengti, padedama gali apsipirkti parduotuvėje.

Teismas konstatuoja:

iš pareiškėjo, suinteresuotų asmenų paaiškinimų, liudytojo parodymų, ekspertizės akto matyti, kad N. P. diagnozuotas nuolatinis psichikos sutrikimas. Dėl šio sutrikimo ji orientuota laike, vietoje ir savyje, supranta esminius savo poreikius, gali savarankiškai juos patenkinti savitvarkos įgūdžių srityje, padedama gali patenkinti ir poreikius asmeninių pajamų ir išlaidų, susijusių su smulkiais buitiniais santykiais srityje. Tačiau šis sutrikimas jai trukdo suvokti savo sveikatos būklę, spręsti dėl gydymo, ji negali įvertinti sudėtingų sutarčių tekstų, įvairių aplinkybių įtakojančių sprendimą, numatyti galimų sprendimo priėmimo pasekmių. Dėl to ji visiškai nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisinių santykių; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje bei šiose asmeninių neturtinių santykių srityse - savitvarkos įgūdžių; sveikatos priežiūros; šeimos santykių; asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių; politinių santykių įgyvendinimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis siekta įgyvendinti principus, kad asmens veiksnumas turi būti kuo mažiau ribojamas, asmens veiksnumą ribojančios priemonės, kai yra būtinybė jas taikyti, turi būti kuo labiau individualizuotos, pritaikytos konkretaus asmens situacijai ir visapusiškai pagrįstos. Jei kyla abejonių dėl asmens veiksnumo ribojimo tikslingumo ar pagrįstumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, naudai. Taigi, siekiama iš esmės pakeisti asmens veiksnumo ribojimo sampratą ir akcentuoti, kad asmens veiksnumo ribojimas yra kraštutinė priemonė, o siekiamybė yra asmens visiško veiksnumo išlaikymas, sudarant sąlygas asmeniui gauti reikiamą pagalbą savo teisėms įgyvendinti. Atsižvelgus į tai, įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, pripažintina, kad N. P. diagnozuotas psichinis sutrikimas netrukdo jai suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti savitvarkos įgūdžių srityje ir leidžia jai iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais srityje.

Pažymėtina ir tai, kad Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi būti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir būti išrinktiems, t. y. asmenų veiksnumas šiose srityse apskritai neturi būti ribojamas. Taip pat neturi būti ribojama asmenų teisė į šeimą, teisė sudaryti santuoką. Teisė į darbo santykius, teisė būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus dėl savo prigimties negali būti įgyvendinta per atstovą, pati N. P. dėl jos sveikatos būklės jos realizuoti negali, todėl šios jos teisės ribojimas netenka prasmės, nes tokio ribojimo taikymas nebūtų proporcingas nustatytų aplinkybių kontekste. Atsižvelgus į tai, šiose neturtinių santykių srityse N. P. veiksnumas neribotinas.

Įvertinus tai, kad N. P. dėl ligos negali iš dalies suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais srityje, ji šioje srityje pripažintina ribotai veiksnia (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.11 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tai, kad N. P. dėl ligos negali visiškai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, ji pripažintina neveiksnia šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse - asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisinių santykių; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje; sveikatos priežiūros (CK 2.10 straipsnis). Neveiksniu ar ribotai tam tikroje srityje pripažintam asmeniui teisės aktuose nustatytos neveiksnumo pasekmės atsiranda tik toje srityje (CK 2.10 straipsnio 5 dalis, CK 2.11 straipsnio 7 dalis). Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad baigtinis sričių, kuriose asmuo yra neveiksnus ar ribotai veiksnus nustatymas, reiškia, kad visose kitose srityse, kuriose jis nėra pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, jis yra veiksnus, todėl sprendime papildomai jo veiksnumo sritys nenurodytinos.

Bylinėjimosi išlaidos padengiamos iš valstybės lėšų, nes šalys nuo jų atleistos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 468 straipsnio 3 dalis, 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 469 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 259, 268, 282 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Pakeisti peržiūrimą 2006 m. spalio 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5381-521/2006 ir nustatyti naują sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą.

Pripažinti N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ribotai veiksnia asmeninių neturtinių santykių srityje - asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais.

Pripažinti N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksnia šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisinių santykių; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje; sveikatos priežiūros.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.