Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Tarnybiniame pranešime buvo nurodyti Kauno apskr. VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus (toliau - KP NVRS) pareigūnų pažeidimai. Pareiškėjui įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (reg. Nr. 20-PR1-14), tai yra, kad 2015 m. gruodžio 26 d. tarnybos metu jis naudojo tarnybinį automobilį VW CADDY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nešvarus, pareiškėjas neturėjo šaunamojo ginklo, radijo stotelės, specialiųjų priemonių (dujų, antrankių, guminės lazdos), pareiškėjo pateiktame tarnybiniame pažymėjime Nr. P024127 nurodytas nekarinis policijos laipsnis „jaunesnysis policininkas“ neatitiko dėvimos uniformos ženklų (inspektorius), švenčių dieną nevilkėjo išeiginių (baltų) marškinių. Tarnybinio patikrinimo metu dėl tarnybinių nusižengimų pareiškėjas paaiškinimo nepateikė.

Kauno apskr. VPK Vidaus tyrimų skyriaus vyresn. tyrėja R. A. tarnybinio patikrinimo išvadoje teigė, kad 2015 m. gruodžio 26 d. pareiškėjas naudojo tarnybinį automobilį VW CADDY valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra jam priskirtas Kauno apskr. VPK viršininko 2015 m. rugpjūčio 11d. įsakymu Nr. 20-V-988. Tikrinimo metu (už Raudondvario miestelio) tarnybinis automobilis buvo nešvarus, pareiškėjas neturėjo šaunamojo ginklo, radijo stotelės, specialiųjų priemonių (dujų, antrankių, guminės lazdos), švenčių dieną nevilkėjo išeiginių (baltų) marškinių, pareiškėjo pateiktame tarnybiniame pažymėjime P024127 nurodytas nekarinis policijos inspektoriaus laipsnis „jaunesnysis policininkas“ neatitiko jo dėvimos uniformos ženklų - inspektoriaus. Nustatyta, kad 2014 m. balandžio 19 d. pareiškėjui suteiktas specialus nekarinis policijos inspektoriaus laipsnis (Kauno apskr. VPK viršininko 2014 m. balandžio 19 d. įsakymas Nr. 5-TE- 204), tačiau pareiškėjas į Kauno apskr. VPK Personalo skyrių dėl tarnybinio pažymėjimo pateikimo nesikreipė. Pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Kauno apskr. VPK viršininko 2013 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.20-V-268 patvirtintų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato transporto priemonių naudojimo taisyklių 56 punkto, Vidaus tvarkos taisyklių 5 punkto, Instrukcijos 26 punkto, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2006 m. spalio 31d. įsakymu Nr. IV-420 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūno tarnybinio pažymėjimo išdavimo, keitimo, grąžinimo, naikinimo ir paskelbimo negaliojančiu taisyklių 16.1 punkto ir 17 punkto, Taisyklių 63 punkto reikalavimus.

2016 m. sausio 22 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-IS-22 teigiama, kad pareiškėjas tarnybą pradėjo 2013 m. vasario 27 d. Nuo 2015 m. sausio 5 d. ėjo Kauno apskr. VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo pareigas, nuo 2015 m. gruodžio 30 d. eina Kauno apskr. VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo pareigas. Tarnybos metu 1 kartą skatintas, tarnybinių nuobaudų neturi. Vadovų charakterizuojamas teigiamai. Tarnybinio patikrinimo išvada pareiškėjui pateikta 2016 m. sausio 28 d.

2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 20-TE-72 Kauno apskr. VPK viršininkas skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą.

2013 m. kovo 19 d. Kauno apskr. VPK viršininko įsakymo Nr. 20-V-268 56-ame punkte yra teigiama: „transporto priemonę vairuojantis darbuotojas privalo transporto priemonę tinkamai eksploatuoti, saugoti ir tausoti, užtikrinti estetinį vidaus ir išorės vaizdą, užtikrinti, kad transporto priemonėje nebūtų rūkoma. Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra teigiama, kad pareiškėjas naudojo tarnybinį automobilį, kuris buvo „nešvarus“. Informacijos, kad pareiškėjas būtų supažindintas su šiomis taisyklėmis, kurias tariamai, pažeidė, jis neturi. Pareiškėjas 2015 m. gruodžio 26 d. paėmęs jam priskirtą tarnybinį automobilį VW CADDY valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš jį eksploatuodamas įvertino automobilio vidaus ir išorės būklę, kuri buvo gera: automobilio salonas buvo tvarkingas, viduje nebuvo šiukšlių, pašalinių daiktų; automobilio išorė atitiko estetinį vaizdą, automobilis buvo švarus. Tikrinimo metu, kaip teigiama „už Raudondvario miestelio“ (neaiški nei tikrinimo vieta, nei laikas, be to Raudondvaris yra kaimas, o ne miestelis) minėtu tarnybiniu automobiliu pareiškėjas buvo nuvažiavęs apie 85 km atstumą, juo važiavo ir Vilkijos apylinkėse, taip pat ir negrįstais keliais, kuriuose buvo ir purvo. Pareiškėjui kyla klausimas: kokiu būdu jis galėjo tuo metu užtikrinti, kad automobilis būtų švarus? Teigė, kad nėra numatyta jokiuose teisės aktuose, įsakymuose ar nurodymuose (arba jis tokių nežino, nes nebuvo supažindintas ar informuotas), kur būtų nurodyta tarnybinių automobilių plovimo ar salono siurbimo vietos. Paklausus tuo metu pareiškėją tikrinusio pareigūno kur jis galėtų nuplauti automobilį, kad jis būtų švarus, pastarasis atsakė: „Kauno apskr. VPK garaže arba „taip kur“. Kauno apskr. VPK garaže, esančiame (duomenys neskelbtini) , yra įrengta tariama plovykla, kurioje yra vandens žarna, be jokių spec. priemonių ar valiklių (kempinės, šepečio ar kt.), kurių pagalba būtų galima nuplauti automobilį. Be to, įvažiavimas į garažą poilsio ir švenčių dienomis (kaip ir gruodžio 26 d.) yra užrakintas, o darbo dienomis, kai įvažiavimas į garažą yra atviras, tariamos plovyklos patalpa, kur yra vandens žarna, būna užrakinta, kadangi žiemos metu vanduo būna užšalęs ir pasinaudoti vandens žarna bei nuplauti automobilį nėra jokios galimybės. Atsakymo „taip kur“ pareiškėjas visiškai nesuprato, nes jis yra nemotyvuotas, neišsamus ir, jo nuomone, nepagrįstas ir nesąmoningas. Esant šioms priežastims, pareiškėjas neturėjo jokių galimybių nuplauti automobilio, be to, jo pareigybės aprašyme nėra numatyta, kad pareiškėjas pats, savo rankomis turi plauti tarnybinį automobilį. Dėl išvardintų priežasčių Kauno apskr. VPK viršininko 2013 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 20-V-268 patvirtintų Kauno apskr. VPK transporto priemonių naudojimo taisyklių 56 punkto reikalavimų pareiškėjas nepažeidė.

2015 m. birželio 12 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakyme Nr. 5-V-550 „Dėl policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos patvirtinimo“ 26 punkte yra nurodoma, kad „pamainos pareigūnai tarnybos metu dėvi tarnybinę uniformą ir turi būti ginkluoti tarnybiniais ginklais, privalo turėti antrankius ir dujų balionėlius. Kitas specialiąsias priemones pamainos pareigūnas pasirenka savarankiškai, atsižvelgdamas į vykdomas funkcijas arba vadovaudamasis operatyvaus valdymo padalinio vidaus tvarkos taisyklėmis.“ 2015 m. gruodžio 18 d. A. G. rašte Nr. 20-IL-123088 pažymėjo, kad Kauno apskr. VPK KTV NVRS pareigūnai su Instrukcija nėra supažindinti, todėl jos ir nevykdo. Su šia instrukcija pareiškėjas nebuvo supažindintas. Be to, Kauno apskr. VPK KP NVRS yra Kriminalinės policijos padalinys, o ne Operatyvaus valdymo padalinys, todėl ši instrukcija Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriui neturėtų būti taikytina. Dėl išvardintų priežasčių Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 5-V-550, 26 punkto reikalavimų pareiškėjas nepažeidė.

2006 m. spalio 31 d. Lietuvos Respublikos Vidaus Reikalų ministro įsakyme Nr. IV-420 „Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūno tarnybinio pažymėjimo privalomosios formos aprašo ir vidaus tarnybos sistemos pareigūno tarnybinio pažymėjimo išdavimo, keitimo, grąžinimo, naikinimo ir paskelbimo negaliojančiu taisyklių patvirtinimo“ 16. 1 punkte yra teigiama, kad pažymėjimas yra keičiamas, kai „pasikeičia pareigūno vardas, pavardė, specialus pareigūno nekarinis policijos arba vidaus tarnybos laipsnis, einamos pareigos“. 17-ame punkte teigiama, kad „taisyklių 16-ame punkte nustatytais atvejais pareigūnas privalo grąžinti pažymėjimą jį išdavusiai personalo tarnybai. Pareigūnui grąžinus pažymėjimą, taisyklių 15-ame punkte nurodytame Išduodamų vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinių pažymėjimų apskaitos žurnale įrašoma pažymėjimo grąžinimo data.“ Pareiškėjui yra suteiktas specialus pareigūno nekarinis laipsnis „inspektorius“ nuo 2014 m. balandžio 18 dienos. Pareigūno tarnybinio pažymėjimo pakeitimo tvarka pareiškėjui nebuvo išaiškinta, įsakyme Nr. IV-420 nėra numatytas terminas, per kurį pasikeitus pareigoms ar laipsniui jis turi kreiptis į Personalo skyrių dėl naujo pažymėjimo išdavimo, todėl pats, dar 2014 m. balandžio mėn., dirbdamas Kauno apskr. VPK Kauno rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje, kreipėsi į Kauno apskr. VPK Personalo skyrių, kur jam buvo suteikta informacija, kad norint pasikeisti pažymėjimą, reikia į Kauno apskr. VPK Personalo skyrių atnešti pareigūno dokumentinę nuotrauką, kurioje matytųsi pareigūno veidas, uniforma, specialus nekarinis policijos laipsnis. Nuotrauką, atitinkančią reikalavimus, 2014 m. gegužės mėnesį (tikslios dienos neatsimena) pareiškėjas atnešė į Kauno apskr. VPK Personalo skyrių ir pateikė ją tuo metu skyriuje buvusiai darbuotojai, kuri teigė, kad informuos pareiškėją, kai bus pagamintas naujas jo tarnybinis pažymėjimas. Jokios kopijos ar dokumento dėl kreipimosi į Personalo skyrių dėl pažymėjimo pakeitimo pareiškėjas negavo ir iki pat šios dienos negavo atsakymo dėl jo naujo tarnybinio pažymėjimo. O šiuo metu pareiškėjo turimas pažymėjimas Nr. P024127 yra galiojantis iki 2018 m. kovo 7 d. Dėl išvardintų priežasčių Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2006 m. spalio 31d. įsakymu Nr. IV-420 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūno tarnybinio pažymėjimo išdavimo, keitimo, grąžinimo, naikinimo ir paskelbimo negaliojančiu taisyklių 16. 1 ir 17 punktų reikalavimų pareiškėjas nepažeidė.

2015 m. kovo 18 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakyme Nr. 5-V-277 63 punkte nurodyta, kad „išeiginius marškinius ilgomis rankovėmis su skiriamaisiais ženklais ir kaklaraiščiu dėvi administracijos, kriminalinės ir viešosios policijos vidurinės, aukštesniosios, aukščiausiosios grandžių pareigūnai (-ės) prie išeiginės uniformos. Atlikdami tarnybines pareigas švenčių dienomis pareigūnai juos gali dėvėti ir prie kasdieninės uniformos“. Tarnybinio patikrinimo išvadoje teigiama, kad pareiškėjas švenčių dieną nevilkėjo išeiginių (baltų) marškinių ir tai buvo traktuotina kaip drausmės pažeidimas. Tą, 2015 m. gruodžio 26 d., pareiškėjas atlikinėjo tarnybines pareigas, t. y. kartu su Kauno apskr. VPK KTV NVRS tyrėju D. V. reagavo į tris įvykius, buvusius Vilkijoje ir Vilkijos apylinkėse. Pagal 63 punkto aprašymą, atlikdamas tarnybines pareigas švenčių dieną pareiškėjas gali dėvėti išeiginius marškinius, tačiau to daryti neprivalo, juolab tą dieną vilkėjo žieminę uniformą, prie kurios yra dėvimas golfas nesiderinantis su marškinių dėvėjimu. Be to, žiemos metu, vykdant tarnybines pareigas lauko sąlygomis dėvėti marškinius yra neracionalu. Dėl išvardintų priežasčių Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 5-V-277 patvirtintų Lietuvos policijos pareigūnų, (kursantų) tarnybinės uniformos ir skiriamųjų ženklų dėvėjimo taisyklių 63 punkto reikalavimų pareiškėjas nepažeidė.

Esant šioms išvardintoms aplinkybėms, tarnybinis patikrinimas, pagal kurį 2016 m. sausio 22 d. surašyta išvada Nr. 20-IS-22 ir 2016 m. sausio 29 d. pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Prašė skundą tenkinti.

Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjui 2016 m. sausio 14 d. įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, tai yra dėl to, kad 2015 m. gruodžio 29 d. tarnybos metu jis naudojo tarnybinį automobilį VW CADDY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kuris buvo nešvarus, taip pat neturėjo šaunamojo ginklo, radijo stotelės, specialiųjų priemonių (dujų, antrankių, guminės lazdos), jo pateiktame tarnybiniame pažymėjime Nr. P024127 nurodytas nekarinis policijos laipsnis „jaunesnysis policininkas" neatitiko jo dėvimos uniformos ženklų (inspektoriaus), švenčių dieną nevilkėjo išeiginių (baltų) marškinių.

Kauno apskr. VPK viršininko 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 20-TE-72 pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba.

Kauno apskr. VPK viršininko 2015 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 20-V-988 tarnybiniai automobiliai, iš jų ir automobilis VW CADDY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priskirti Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnams, vyresniajam tyrėjui R. M. bei tyrėjams D. V., A. U., E. Ž.. Išvardytiems pareigūnams nurodyta užtikrinti tarnybinių automobilių techninės būklės reikalavimų vykdymą. Iš tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančiame Kauno apskr. VPK imuniteto skyriaus vyresniojo tyrėjo A. B. 2015 m. gruodžio 26 d. tarnybiniame pranešime Nr. 20-PR2-15157 „Dėl darbo drausmės patikrinimo“ nurodyta, jog tarnybinis automobilis patikrinimo metu buvo „purvinas, nešvarus“, taigi pareiškėjas tarnybos metu neužtikrino tarybinio automobilio švaros, tuo pažeidė Kauno apskr. VPK viršininko 2013 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 20-V-268 patvirtintų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato transporto priemonių naudojimo taisyklių 56 punkto reikalavimus. Pareiškėjas teigia, jog nebuvo supažindintas su Kauno apskr. VPK viršininko 2013 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 20-V-268 56 punktu, tačiau Kauno apskr. VPK KPNVRS tyrėjų A. U., E. Ž., D. V. pareigybių aprašyme, su kuriuo jie supažindinti pasirašytinai, 7.11 punkte nurodyta, kad tyrėjas prižiūri ir atsako už jam priskirto tarnybinio transporto techninę būklę ir švarą. Dėl pareiškėjo išdėstytų aplinkybių, jog neturi galimybių tarnybinių automobilių plauti garaže, akcentavo tai, kad Kauno apskr. VPK 2015 m. balandžio 3 d. su asmeniu V. Ž., kuris veikia pagal individualios veiklos pažymą, sudarė sutartį Nr. 20-IL-37607, kurios pagrindu tarnybinį automobilį pareigūnai gali plauti minėto asmens 7 plovyklose, kurios yra Kauno mieste.

Dėl pareiškėjo minimo tarnybinės uniformos dėvėjimo reikalavimo pažeidimo atsakovo atstovė akcentavo tai, kad pats pareiškėjas teigia, kad pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. 5-V-277 63 punktą, „išeiginius marškinius ilgomis rankovėmis su skiriamaisiais ženklais <...> atlikdami tarnybines pareigas švenčių dienomis pareigūnai juos gali dėvėti ir prie kasdieninės uniformos“, tačiau toliau teigia, kad patikrinimo metu dėvėjo žieminę uniformą. Vadovaujantis minėtomis taisyklėmis, pareiškėjas tarnybos metu švenčių dieną galėjo ir turėjo dėvėti išeiginius marškinius, kuriuos galėjo dėvėti ir prie kasdieninės uniformos, taigi pareiškėjas tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 5-V-277 patvirtintų Lietuvos policijos pareigūnų (kursantų) tarnybinės uniformos ir skinamųjų ženklų dėvėjimo taisyklių 63 punkto reikalavimus.

Valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tik tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi, nustatant, ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu.

Dalis pareiškėjo teiginių dėl 2016 m. sausio 22 d. išvados Nr. 20-IS-22 pasireiškia pamąstymais, pasvarstymais, abejonėmis ir pasisakymais apie tai, kad pats pareiškėjas nesupranta savo pareigų, nors šias pareigas jis eina nuo 2015 m. sausio 5 d. ir nė karto nei raštu, nei žodžiu nesikreipė į savo tiesioginius ar aukštesnius įstaigos vadovus, prašydamas išaiškinti, kaip užtikrinti tarnybinių automobilių techninės būklės priežiūrą ir švarą, pareiškėjas teigia nesuprantantis kokią tarnybinę aprangą (uniformą) reikia laikyti tvarkinga ir kokią netvarkinga bei kokia švenčių dienomis turi būti dėvima tvarkinga išeiginė uniforma, kaip tai reglamentuoja Lietuvos policijos pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo taisyklės. Tokie teiginiai neatleidžia jo nuo pareigos vykdyti jam priskirtas funkcijas, numatytas pareigūno pareigybių aprašyme ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KTV NVRS vidaus tvarkos taisyklėse. Darytina išvada, kad pareiškėjui visą tarnybos laiką buvo aišku, kaip vykdyti jam priskirtas funkcijas. Nėra tarnybinių pranešimų apie tai, kad pareiškėjas negalėtų nešiotis ginklo tarnybos metu dėl sveikatos būkles, pareigūnai neaprūpinti uniforma ar priemonėmis, kurios reikalingos jų kasdieninėje darbinėje veikloje, reaguojant gavus pranešimą apie padarytas nusikalstamas veikas. Nustatyta, kad valstybės tarnautojas, einantis pareigas (Kauno apskr. VPK KTV NVRS tyrėjas), turi atitikti specialius reikalavimus, tarp kurių „išmanyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius tarnybinę ir policijos veiklą, mokėtu juos teisingai taikyti tarnybinėje veikloje“, pareigybės aprašymas susipažinti ir pasirašyti pareiškėjui pateiktas 2015 m. balandžio 13 d. Atsižvelgiant į tai, kad pareigūnas atitiko specialius reikalavimus ir buvo paskirtas Kauno apskr. VPK KTVNVRS tyrėju, galima tvirtinti, kad jis puikiai žinojo teisės aktus, reglamentuojančius jo tiesiogines pareigas. Niekur nėra numatyta, kad pareigūnas turi būti pasirašytinai supažindinamas su visais, be išimties, norminiais aktais, kuriais jis privalo vadovautis ir kuriuos privalo išmanyti vykdydamas savo tiesiogines pareigas. Mano, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, jo veiksmai pasireiškė neveikimu, išvada patvirtinta pagrįstai ir teisėtai, todėl ir paskirta nuobauda yra teisėta, jos naikinti bėra jokio pagrindo. Prašė skundą atmesti.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau- Kauno apskr. VPK) viršininko 2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 64-TE-22 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui inspektoriui R. M. ir inspektoriui E. Ž.“, kurio 1.2 punktu inspektoriui E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) , Kauno apskr. VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjui, buvo paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba (už Kauno apskr. VPK viršininko 2013 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 20-V-268 patvirtintų Kauno apskr. VPK transporto priemonių naudojimo taisyklių 56 punkto, Kauno apskr. VPK viršininko 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 20-V-1426 patvirtintų Kauno apskr. VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vidaus tvarkos taisyklių 5 punkto, Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 5-V-550, 26 punkto, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2006 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. IV-420 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūno tarnybinio pažymėjimo išdavimo, keitimo, grąžinimo, naikinimo ir paskelbimo negaliojančiu taisyklių 16.1, 17 punktų, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 5-V-277 patvirtintų Lietuvos policijos pareigūnų (kursantų) tarnybinės uniformos ir skiriamųjų ženklų dėvėjimo taisyklių 63 punkto reikalavimų pažeidimus), teisėtumo ir pagrįstumo (I t., b. l. 28).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (akto redakcija, galiojusi nuo 2016-01- 01 iki 2016-07-01), bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašas (toliau –Tvarkos aprašas)( aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2016-01-01).

Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme (toliau – Korupcijos prevencijos įstatymas) ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą gauta informacija gali būti panaudota skiriant pareigūnui tarnybinę nuobaudą tik tuo atveju, kai ši informacija išslaptinama teisės aktų nustatyta tvarka.

Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad už tarnybinį nusižengimą gali būti skiriama tarnybinė nuobauda- pastaba.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas E. Ž. yra statutinis valstybės tarnautojas – vidaus tarnybos pareigūnas. Atlikus tarnybinį patikrinimą 2016 m. sausio 22 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr.20-IS-22 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnų veiksmų“ (toliau- Išvada), kuria siūloma vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 33 straipsniu Kauno apskr. VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus (toliau- Kauno apskr. VPK KP NVRS) tyrėjui E. Ž. už tarnybinį nusižengimus, t. y. Kauno apskr. VPK viršininko 2013 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 20-V-268 patvirtintų Kauno apskr. VPK transporto priemonių naudojimo taisyklių 56 punkto, Kauno apskr. VPK viršininko 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 20-V-1426 patvirtintų Kauno apskr. VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vidaus tvarkos taisyklių 5 punkto, Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 5-V-550, 26 punkto, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2006 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. IV-420 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūno tarnybinio pažymėjimo išdavimo, keitimo, grąžinimo, naikinimo ir paskelbimo negaliojančiu taisyklių 16.1, 17 punktų, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 5-V-277 patvirtintų Lietuvos policijos pareigūnų (kursantų) tarnybinės uniformos ir skiriamųjų ženklų dėvėjimo taisyklių 63 punkto reikalavimų pažeidimus) reikalavimų nevykdymą skirti tarnybinę nuobaudą - pastabą (I t., b. l. 80-84).

Išvadoje nurodyta, jog Kauno apskr. VPK viršininko pavedimu Kauno apskr. VPK Vidaus tyrimų skyriuje (toliau - VTS) 2015 m. gruodžio 26 d. pradėtas tarnybinis patikrinimas pagal Kauno apskr. VPK Imuniteto skyriaus vyresniojo tyrėjo A. B. 2015 m. gruodžio 26 d. tarnybiniame pranešime nurodytus Kauno apskr. VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnų (iki 2015 m. gruodžio 30 d. ėjusių Kauno apskr. VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnų pareigas) padarytus pažeidimus, Kauno apskr. VPK Kanceliarijoje reg. Nr. 20-PR2-151.

Kauno apskr. VPK Imuniteto skyriaus vyresniojo tyrėjo A. B. tarnybiniame pranešime nurodyti jo ir Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės vado G. G. 2015 m. gruodžio 26 d. nustatyti policijos pareigūnų pažeidimai (patikrinimas atliktas vykdant Kauno apskr. VPK viršininko 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. 20-V-1514 „Dėl darbo grupės alkoholiu, narkotinėmis ir kitomis svaigiosiomis medžiagomis piktnaudžiaujančių darbuotojų elgesiui kontroliuoti sudarymo“). Tarnybiniame pranešime buvo nurodyti Kauno apskr. VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus (toliau - KP NVRS) pareigūnų pažeidimai, taip pat Kauno apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus Panemunės grupės vyriausiojo postinio E. A. darbo drausmės pažeidimas.

Tarnybinio patikrinimo metu Kauno apskr. VPK KP NVRS tyrėjams A. U., E. Ž., D. V. ir Kauno apskr. VPK KP NVRS vyresn. tyrėjui R. M. 2016 m. sausio 14 d. įteikti pranešimai dėl galimų tarnybinių nusižengimų.

Kauno apskr. VPK KP NYRS tyrėjui E. Ž. įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (reg. Nr. 20-PR1-14), tai yra, kad 2015 m. gruodžio 26 d. tarnybos metu jis naudojo tarnybinį automobilį VW CADDY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nešvarus, jis (E. Ž.) neturėjo šaunamojo ginklo, radijo stotelės, specialiųjų priemonių (dujų, antrankių, guminės lazdos), jo pateiktame tarnybiniame pažymėjime P 024127 nurodytas nekarinis policijos laipsnis „jaunesnysis policininkas“ neatitiko jo dėvimos uniformos ženklų (inspektorius), švenčių dieną nevilkėjo išeiginių (baltų) marškinių. Tarnybinio patikrinimo metu pareigūnas paaiškinimų dėl tarnybinių nužengimų nepateikė.

Tarnybinio patikrinimo metu dėl Kauno apskr. VPK KP NVRS tyrėjo E. Ž. nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 26 d. tyrėjas E. Ž. naudojo tarnybinį automobilį VW CADDY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra jam priskirtas Kauno apskr. VPK viršininko 2015 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 20-V-988. Tikrinimo metu (už Raudondvario miestelio) tarnybinis automobilis buvo nešvarus, jis (E. Ž.) neturėjo šaunamojo ginklo, radijo stotelės, specialiųjų priemonių (dujų, antrankių, guminės lazdos), švenčių dieną nevilkėjo išeiginių (baltų) marškinių, jo pateiktame tarnybiniame pažymėjime P 024127 nurodytas nekarinis policijos laipsnis „jaunesnysis policininkas“ neatitiko jo dėvimos uniformos ženklų- inspektorius. Nustatyta, kad 2014 m. balandžio 19 d. jaunesniajam policininkui E. Ž. suteiktas specialus nekarinis policijos inspektoriaus laipsnis (Kauno apskr. VPK viršininko 2014 m. balandžio 19 d. sakymas Nr. 5-TE-204), tačiau jis į Kauno apskr. VPK Personalo skyrių dėl tarnybinio pažymėjimo pakeitimo nesikreipė. Tyrėjas E. Ž. savo veiksmais pažeidė Kauno apskr. VPK viršininko 2013 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 20-V-268 patvirtintų Kauno apskr. VPK komisariato transporto priemonių naudojimo taisyklių 56 punkto, Vidaus tvarkos taisyklių 5 punkto, Instrukcijos 26 punkto, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2006 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. IV-420 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūno tarnybinio pažymėjimo išdavimo, keitimo, grąžinimo, naikinimo ir paskelbimo negaliojančiu taisyklių 16.1, 17 punktų, Taisyklių 63 punkto reikalavimų pažeidimus.

Apibendrinę surinktus duomenis Išvadoje konstatavo, kad E. Ž. tarnybinį nusižengimą padarė dėl aplaidumo. Tarnybinio patikrinimo metu pareigūno atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Pareigūnų padaryti nusižengimai neigiamų pasekmių nesukėlė.

E. Ž. vidaus tarnybą pradėjo 2013 m. vasario 27 d. Nuo 2015 m. sausio 2 d. ėjo Kauno apskr. VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo pareigas, nuo 2015 m. gruodžio 30 d. eina Kauno apskr. VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo pareigas. Tarnybos metu 1 kartą skatintas, tarnybinių nuobaudų neturi. Vadovų charakterizuojamas teigiamai.

Pareiškėjas skunde ir bylos nagrinėjimo metu teigė, kad objektyvus bei išsamus tyrimas nebuvo atliktas, o buvo konstatuotas tik formalus nusižengimas, formaliai konstatuojant pareiškėjo kaltę, be jokių objektyvių pareiškėjo kaltės įrodymų. 2013 m. kovo 19 d. Kauno apskr. VPK viršininko įsakymo Nr. 20-V-268 56-ame punkte yra teigiama, kad transporto priemonę vairuojantis darbuotojas privalo transporto priemonę tinkamai eksploatuoti, saugoti ir tausoti, užtikrinti estetinį vidaus ir išorės vaizdą, užtikrinti, kad transporto priemonėje nebūtų rūkoma. Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra teigiama, kad pareiškėjas naudojo tarnybinį automobilį, kuris buvo „nešvarus“. Informacijos, kad pareiškėjas būtų supažindintas su šiomis taisyklėmis, kurias tariamai, pažeidė, neturi. Pareiškėjui kelia abejonių automobilio švarumo būklės įvertinimas. Tikrinimo metu teigiama „už Raudondvario miestelio“ (neaiški nei tikrinimo vieta, nei laikas, be to Raudondvaris yra kaimas, o ne miestelis) minėtu tarnybiniu automobiliu buvo nuvažiavęs apie 85 km atstumą, juo važiavo ir Vilkijos apylinkėse, tame tarpe ir negrįstais keliais, kuriuose buvo ir purvo. Tokiu būdu pareiškėjas negalėjo užtikrinti, kad automobilis būtų švarus. Taip pat pareiškėjas teigia, kad nėra numatyta jokiuose teisės aktuose, įsakymuose ar nurodymuose (arba jis tokių nežino, nes nebuvo supažindintas ar informuotas), kur būtų nurodyta tarnybinių automobilių plovimo ar salono siurbimo vietos. Dėl išvardintų priežasčių Kauno apskr. VPK viršininko 2013 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 20-V-268 patvirtintų Kauno apskr. VPK transporto priemonių naudojimo taisyklių 56 punkto reikalavimų pareiškėjas nepažeidė.

Kauno apskr. VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vidaus tvarkos taisyklėse parašyta, kad „budėjimo metu pamainos pareigūnai dėvi tvarkingą uniforminę aprangą, turi būti ginkluoti šaunamaisiais ginklais“. Su šiomis taisyklėmis pareiškėjas niekada nebuvo supažindintas, todėl budėjimo metu su savimi neturėjo šaunamojo ginklo. Be to, visąlaik, nuo 2015 m. sausio 5 d. dirbdamas Kauno apskr. VPK KTV NVRS budėjimo metu būdavo apsiginklavęs savo iniciatyva, tačiau 2015 m. vasario 4 d. susirgo itin sunkia liga - Hepatitu B. Dėl šios ligos buvo nedarbingas. Hepatitas B yra itin sunki liga, kurios padariniai išlieka ilgam ir liga prasirgus iki 1 metų yra rekomenduotina vengti fizinio krūvio, ypač svarbu neapkrauti kepenų srities, t. y. pilvo dešinėje pusėje, ties kuria vieta yra nešiojamas ginklas, todėl saugodamas savo sveikatą ginklo darbo metu nuo 2015 m. gegužės 21 d. nenešiojo, kadangi pareiškėjui tai daryti būdavo per sunku ir pavojinga pareiškėjo sveikatai. Apie tai žodžiu yra informavęs viršininkę A. G., tačiau ji atsakė, kad dėl to pareiškėjas turi kreiptis į Personalo skyrių dėl galimo siuntimo į CMEK, kadangi galimai neatitinka pareigūnų fizinio pasirengimo pagal II-ą skiltį, tačiau tarnybą leido tęsti toliau. Esant šioms aplinkybėms Kauno apskr. VPK viršininko 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 20-V-1426 patvirtintų Kauno apskr. VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vidaus tvarkos taisyklių 5 punkto nepažeidė.

Pareiškėjas tvirtina, kad su Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcija, patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 5-V-550, nebuvo supažindintas. Be to, Kauno apskr. VPK KP NVRS yra Kriminalinės policijos padalinys, o ne Operatyvaus valdymo padalinys, todėl ši instrukcija Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriui neturėtų būti taikytina.

Pareiškėjui yra suteiktas specialus pareigūno nekarinis laipsnis „inspektorius“ nuo 2014 m. balandžio 18 dienos. Pareigūno tarnybinio pažymėjimo pakeitimo tvarka pareiškėjui nebuvo išaiškinta, įsakyme Nr. IV-420 nėra numatytas terminas, per kurį pasikeitus pareigoms ar laipsniui pareiškėjas turi kreiptis į Personalo skyrių dėl naujo pažymėjimo išdavimo, todėl pareiškėjas dar 2014 m. balandžio mėn., dirbdamas Kauno apskr. VPK Kauno rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje, kreipėsi į Kauno apskr. VPK Personalo skyrių, kur pareiškėjui buvo suteikta informacija, kad norint pasikeisti pažymėjimą reikia į Kauno apskr. VPK Personalo skyrių atnešti pareigūno dokumentinę nuotrauką, kurioje matytųsi pareigūno veidas, uniforma, specialus nekarinis policijos laipsnis. Nuotrauką, atitinkančią reikalavimus, 2014 m. gegužės mėnesį (tikslios dienos neatsimena) atnešė į Kauno apskr. VPK Personalo skyrių ir pateikė ją tuo metu skyriuje buvusiai darbuotojai, kuri teigė, kad informuos pareiškėją, kai bus pagamintas naujas mano tarnybinis pažymėjimas. Jokios kopijos ar dokumento dėl kreipimosi į Personalo skyrių dėl pažymėjimo pakeitimo negavo ir iki pat šios dienos negavo atsakymo dėl pareiškėjo naujo tarnybinio pažymėjimo.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje teigiama, kad E. Ž. švenčių dieną nevilkėjo išeiginių (baltų) marškinių. 2015 m. gruodžio 26 d. dieną pareiškėjas vykdė tarnybines pareigas, t. y. kartu su Kauno apskr. VPK KTV NVRS tyrėju D. V. reagavo į tris įvykius, buvusius Vilkijoje ir Vilkijos apylinkėse. Pagal Taisyklių 63 punkto aprašymą, atlikdamas tarnybines pareigas švenčių dieną pareiškėjas gali dėvėti išeiginius marškinius, tačiau to daryti neprivalu, juolab tą dieną vilkėjo žieminę uniformą, prie kurios yra dėvimas golfas, nesiderinantis su marškinių dėvėjimu. Be to, žiemos metu, vykdant tarnybines pareigas lauko sąlygomis dėvėti marškinius yra neracionalu. Mano, kad nepažeidė Taisyklių 63 punkto reikalavimo.

Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.

Tais atvejais, kai priešinga vidaus tarnybos interesams (priešinga teisei) veika padaroma neveikimu, pareigūnui neatliekant pareigų (Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalis), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad priešinga vidaus tarnybos interesams (priešinga teisei) veika gali būti padaroma dvejomis formomis: aktyviai, t. y. veikimu, netinkamai atliekant pareigas ir pasyviai, t. y. neveikimu, pareigūnui neatliekant pareigų. Teisės teorijoje laikomasi nuostatos, kad neveikimas turi būti sąmoningas ir valingas asmens poelgis bei kad asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytą veiką, jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti. Šie neveikimo požymiai nulemia ir įrodinėjimo dalyką – ar asmuo padarė priešingą teisei veiką; ar šią veiką, neveikimo forma, padarė dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, ar nesant tokių aplinkybių (žr. pvz. administracines bylas Nr. A-438-776/2010, Nr. A-438-1340/2009, Nr. A-438-1131/2009). Kita vertus, valstybės tarnautojo (taip pat ir vidaus tarnybos pareigūno) atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tik tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi nustatant ar valstybės tarnautojas (pareigūnas) neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A-438-186/2011).

Kauno apskr. VPK Imuniteto skyriaus vyresniojo tyrėjo A. B. 2015 m. gruodžio 26 d. tarnybiniame pranešime, reg. Nr. 20-PR2-15157 „Dėl darbo drausmės patikrinimo“ taip pat nurodyta, kad gavus informacijos, jog kitos grupės pareigūnai yra Vilkijos miestelyje, tikrintojai važiavo ta kryptimi. Už Raudondvario miestelio sutiko tarnybinį automobilį VW CADDY (duomenys neskelbtini) su skiriamaisiais ženklais. Grupėje dirbo policijos pareigūnai E. Ž. ir V. V.. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu nustatyta, kad yra blaivūs. E. Ž. vilkėjo policijos tarnybinę uniformą be baltų marškinių. Neturėjo šaunamojo ginklo, radijo ryšio stotelės, specialiųjų priemonių (dujų, antrankių, guminės lazdos). Pateiktame tarnybiniame pažymėjime P 024127 pareigūno nurodytas nekarinis policijos laipsnis „jaunesnysis policininkas“ neatitiko su dėvimos uniformos ženklais (inspektorius). D. V. vilkėjo policijos tarnybinę uniformą be baltų marškinių. Neturėjo šaunamojo ginklo, radijo ryšio stotelės, specialiųjų priemonių (dujų, antrankių, guminės lazdos). Pažymėjo, kad tarnybiniame automobilyje nėra įrengtos tarnybinės radijo ryšio stotelės. Automobilis purvinas, nešvarus (I t., b.l.30, 31).

Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, esminę reikšmę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymas. Tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės. Tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, nustatoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą tarnybinio patikrinimo metu. Jį baigus, surašoma motyvuota tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Tvarkos 26 p.). Tarnybinį tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamą tarnybinio nusižengimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti tarnautojo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinus motyvuotoje išvadoje suformuluoti atitinkamas išvadas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, teismų praktikoje laikoma tokio akto motyvuojamąja dalimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1444/2013).

Detalios tarnybinio patikrinimo išvados paskirtis - tarnybinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui teisė žinoti, kuo jis kaltinimas ir tinkamai pasiruošti teisei į gynybą. Traukiamas tarnybinėn atsakomybėn ir kitas trečiasis asmuo, net ir neturintis specialių žinių, iš išvados turėtų aiškiai suprasti, dėl kada įvykdytos bei kokios veikos, prieštaraujančios konkrečioms teisės aktuose įtvirtintoms taisyklėms ir kam, yra skiriama tarnybinė nuobauda (2011 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-3024/2011)(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas, II dalis, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2013 m., 592 p.).

Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (2013 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-578/2013) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas, II dalis, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2013 m., 594 p.).

Vyriausiojo administracinio teismo praktika rodo, jog konstatavus, kad tarnybinio patikrinimo išvada iš esmės grindžiama tik prielaidomis, bendro pobūdžio teiginiais, kurie nėra tinkamai individualizuojami, trūksta inkriminuojamų veikų aiškaus ir konkretaus pagrįstumo, daroma išvada, jog tarnybinė atsakomybė vidaus tarnybos pareigūnui taikyta nepagrįstai (šiuo aspektu žr., pvz., 2013 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-437/2013) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas, II dalis, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2013 m., 594 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinime nuosekliai akcentuojama, jog tam, kad valstybės tarnautojas (nagrinėjamu atveju pareigūnas) būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų ar jas atliko netinkamai, konstatavimo. Tam būtinas ir kitas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo (pareigūno) kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas, II dalis, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2013 m., 547 p., 577 p.).

Pareiškėjas inspektorius E. Ž., Kauno apskr. VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjas kaltinamas pažeidęs Kauno apskr. VPK viršininko 2013 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 20-V-268 patvirtintų Kauno apskr. VPK transporto priemonių naudojimo taisyklių 56 punktą, kuris numato, kad transporto priemonę vairuojantis darbuotojas privalo transporto priemonę tinkamai eksploatuoti, saugoti ir tausoti, užtikrinti estetinį vidaus ir išorės vaizdą, užtikrinti, kad transporto priemonėje nebūtų rūkoma (I t., b. l. 170-181).

Analizuojant 2016 m. sausio 22 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 20-IS-22, Kauno apskr. VPK Imuniteto skyriaus vyresniojo tyrėjo A. B. 2015 m. gruodžio 26 d. tarnybinio pranešimo, reg. Nr. 20-PR2-15157 „Dėl darbo drausmės patikrinimo“ turinį matyti, kad, apibrėžiant pareiškėjo 2015 m. gruodžio 26 d. tariamai padaryto tarnybinio nusižengimo objektyviąją pusę, iš esmės vadovautasi vien tik neindividualizuotu apibūdinimu, jog automobilis purvinas, nešvarus (bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklausto Kauno apskr. VPK Imuniteto skyriaus vyresniojo tyrėjo A. B. subjektyvus vertinimas), tačiau netirta ir neanalizuota, kada ir kokius būtent veiksmus šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas turėjo atlikti ir ar galėjo juos atlikti kaip asmuo, kuriam Kauno apskr. VPK viršininko 2015 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 20-V-988 „Dėl tarnybinių automobilių pristyrimo, ridos ir degalų limito jiems nustatymo“ tarnybinis automobilis VW CADDY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paskirtas naudotis, jog tarnybos metu jis būtų švarus (I t., b. l. 78, 79, 112-115). Pažymėtina, kad pagal Kauno apskr. VPK Transporto priemonės perdavimo ir priėmimo 2015 m. rugsėjo 10 d. akto duomenis ši transporto priemonė perduota naudotis ir kitiems Kauno apskr. VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnams, tačiau Išvadoje nėra jokių duomenų apie šio automobilio būklę 2015 m. gruodžio 26 d. 8.30 val. (pareiškėjo tarnybos pradžia) ir nebuvo vertinti pareiškėjo vykimų (reagavimų) į 8.30 val. įvykį Kauno r., Vilkija, (duomenys neskelbtini) , 9.08 val., į įvykį Kauno r., Čekiškė, (duomenys neskelbtini) , aplinkybės, t. y. iki darbo drausmės patikrinimo (tarnybiniame pranešime patikrinimo laikas nurodytas iki 12.18 val.), ir automobilio būklė reagavus į šiuos įvykius, bei gamtinės sąlygos ir kitos aplinkybės (liudytojo A. B. parodymai), turėjusios įtakos transporto priemonės būklei švaros sampratos prasme.

Atsakovas teigia, jog pagal Kauno apskr. VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno apskr. VPK 2014 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 20-V-1362 7.11 punktą pareiškėjas prižiūri ir atsako už jam priskirto transporto techninę būklę ir švarą, ir šiai funkcijai įgyvendinti 2015 m. balandžio 2 d. tarp Kauno apskr. VPK ir V. Ž., vykdančio individualią veiklą, yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr.20-IL-37607, kuria sutartyje nustatytomis sąlygomis, tvarka ir terminais paslaugos teikėjas įsipareigoja teikti Kauno apskr. VPK ir jos struktūrinių padalinių, esančių Kauno mieste ir Kauno rajone tarnybinių automobilių plovimo rankiniu būdu ir cheminio valymo teikėjo plovykloje paslaugas, tačiau Išvadoje duomenų apie šios sutarties (tarnybinių automobilių plovimo rankiniu būdu ir cheminio valymo) įgyvendinimo tvarką ir ar pareiškėjui ji buvo žinoma, ir ar jis turėjo objektyvią galimybę pasinaudoti tarnybinio automobilio plovimo rankiniu būdu ir cheminio valymo paslaugomis (atsakovas tik atsiliepime į skundą nurodė apie galimybę naudotis paslaugomis 7 plovyklose, tačiau Išvadoje tokių duomenų nėra), kada paskutinį kartą buvo valomas automobilis, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo aiškintasi ir nustatyta.

Pareiškėjas kaltinamas Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-553 (2015 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 5-V-550 redakcija) 26 punkto, numatančio, jog pamainos pareigūnai tarnybos metu dėvi tarnybinę uniformą ir turi būti ginkluoti tarnybiniais ginklais, privalo turėti antrankius ir dujų balionėlius. Kitas specialiąsias priemones pamainos pareigūnas pasirenka savarankiškai, atsižvelgdamas į vykdomas funkcijas arba vadovaudamasis operatyvaus valdymo padalinio vidaus tvarkos taisyklėmis (I t., b. l. 141-159), pažeidimu ir Kauno apskr. VPK viršininko 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 20-V-1426 patvirtintų Kauno apskr. VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vidaus tvarkos taisyklių 5 punkto, numatančio, kad budėjimo metu pamainos pareigūnai dėvi tvarkingą uniforminę aprangą, turi būti ginkluoti šaunamaisiais ginklais, pažeidimu, nes darbo drausmės patikrinimo metu neturėjo šaunamojo ginklo, radijo ryšio stotelės, specialiųjų priemonių (dujų, antrankių, guminės lazdos) pažeidimu (I t., b. l. 141-169).

Pareiškėjas E. Ž. savo skunde teigia, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. budėjimo metu būdavo apsiginklavęs savo iniciatyva, tačiau nuo 2015 m. vasario 4 d. dėl ligos - Hepatito B (nedarbingas buvo nuo 2015 m. vasario 4 d. iki 2015 m. gegužės 21 d.) negali tarnybos metu nešioti ginklo (dėl kepenų srities apkrovos), ir apie tai jis informavo savo viršininkę A. G.. Atsakovas gi tiek atsiliepime į skundą, tiek Kauno apskr. VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus viršininkė A. G., apklausta liudytoja, patvirtino, jog jai buvo žinoma apie pareiškėjo ligą, tačiau pareiškėjas nėra pateikęs tarnybinio pranešimo dėl negalimumo tarnybos (budėjimo) metu turėti (nešioti) šaunamąjį ginklą.

Kauno apskr. VPK viršininko 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 20-V-1426 patvirtintų Kauno apskr. VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vidaus tvarkos taisyklių 11 punktas numato, kad Kauno apskr. VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus (toliau- KTV NVRS) pareigūnai aprūpinami ryšio priemonėmis, civilinėmis saugos priemonėmis, kompiuterine technika, ginklais, šaudmenimis, transportu, dokumentacija. Pagal šių taisyklių 30 punktą KTV NVRS viršininkas, o poilsio ir švenčių dienomis - KTV NVRS pamainos vyresnysis tyrėjas įvertina baigiančios pamainos darbą, išnagrinėja nustatytus trūkumus, instruktuoja naują pamainą ir leidžia pamainos pareigūnams pasikeisti.

Kaip matyti iš Išvados turinio, tarnybinio patikrinimo metu aplinkybė dėl pareiškėjo ligos ir galimumo budėjimo metu dirbti be ryšio priemonių, civilinės saugos priemonių, ginklo, nebuvo tirta. Nėra surinka ir duomenų apie pareiškėjo instruktavimą pradedant tarnybą 2015 gruodžio 26 d. 8.30 val. (taip pat ir duomenų apie tarnybą po ligos 2015 m. gegužės 21 d.) ir apie minėtų taisyklių 11 punkte nurodytų priemonių pareiškėjui išdavimą ar jo atsisakymą jas priimti, kurie galėjo būti pagrindu aiškinantis priežastis dėl pareiškėjo negalimumo turėti ginklą, nes pareiškėjas paaiškinimo dėl tarnybinio nusižengimo nepateikė (II t., b. l. 32-53). Taigi nustatant ar valstybės pareigūnas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą) nebuvo įvertinta ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu, o buvo apsiribota tik formaliu nurodymu, kad darbo drausmės patikrinimo metu neturėjo šaunamojo ginklo, radijo ryšio stotelės, specialiųjų priemonių (dujų, antrankių, guminės lazdos).

Pareiškėjas kaltinamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 5-V-277 patvirtintų Lietuvos policijos pareigūnų (kursantų) tarnybinės uniformos ir skiriamųjų ženklų dėvėjimo taisyklių (toliau- Taisyklės) 63 punkto, numatančio, jog išeiginius marškinius ilgomis rankovėmis su skiriamaisiais ženklais ir kaklaraiščiu dėvi administracijos, kriminalinės ir viešosios policijos vidurinės, aukštesniosios, aukščiausiosios grandžių pareigūnai (-ės) prie išeiginės uniformos. Atlikdami tarnybines pareigas švenčių dienomis pareigūnai (-ės) juos gali dėvėti ir prie kasdienės uniformos (I t., b. l. 120-140).

Pareiškėjas E. Ž. bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog švenčių dieną, t. y. 2015 m. gruodžio 26 d. (antroji šv. Kalėdų diena) nevilkėjo išeiginių (baltų) marškinių, nes šią dieną pareiškėjas vykdė tarnybines pareigas kartu su Kauno apskr. VPK KTV NVRS tyrėju D. V. ir reagavo į tris įvykius, buvusius Vilkijoje ir Vilkijos apylinkėse. Teigia, kad pagal Taisyklių 63 punkto aprašymą, atlikdamas tarnybines pareigas švenčių dieną pareiškėjas gali dėvėti išeiginius marškinius, tačiau to daryti neprivalu, juolab tą dieną vilkėjo žieminę uniformą, prie kurios yra dėvimas golfas, nesiderinantis su marškinių dėvėjimu. Be to, žiemos metu, vykdant tarnybines pareigas lauko sąlygomis dėvėti marškinius yra neracionalu. Tokiu būdu nepažeidė Taisyklių 63 punkto reikalavimo.

Pareiškėjas taip pat kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2006 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1V-420 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūno tarnybinio pažymėjimo išdavimo, keitimo, grąžinimo, naikinimo ir paskelbimo negaliojančiu taisyklių (toliau- Taisyklės) 16.1 punktą, numatantį, kad pažymėjimas keičiamas, kai pasikeičia pareigūno vardas, pavardė, specialus pareigūno nekarinis policijos arba vidaus tarnybos laipsnis, einamos pareigos, 17 punkto, numatančio, kad Taisyklių 16 punkte nustatytais atvejais pareigūnas privalo grąžinti pažymėjimą jį išdavusiai personalo tarnybai. Pareigūnui grąžinus pažymėjimą, taisyklių 15 punkte nurodytame Išduodamų vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinių pažymėjimų apskaitos žurnale įrašoma pažymėjimo grąžinimo data ( I t., b. l. 98-104).

Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas pripažino, jog pareiškėjui jaunesniajam policininkui Kauno apskr. VPK viršininko 2014 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 5-TE-204 yra suteiktas specialus nekarinis policijos pareigūno laipsnis- inspektorius, o darbo drausmės patikrinimo metu jo pateiktame tarnybiniame pažymėjime Nr. P 024127 buvo nurodytas nekarinis policijos laipsnis- jaunesnysis policininkas, ir neatitiko jo dėvimos uniformos ženklų- inspektorius.

Teigia, jog pareigūno tarnybinio pažymėjimo pakeitimo tvarka pareiškėjui nebuvo išaiškinta, o įsakyme Nr. IV-420 nėra numatytas terminas, per kurį pasikeitus pareigoms ar laipsniui pareiškėjas turi kreiptis į Personalo skyrių dėl naujo pažymėjimo išdavimo, todėl pats, dar 2014 m. balandžio mėn., dirbdamas Kauno apskr. VPK Kauno rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje, kreipėsi į Kauno apskr. VPK Personalo skyrių. Nuotrauką, atitinkančią reikalavimus (pareigūno veidas, uniforma, specialus nekarinis policijos laipsnis) 2014 m. gegužės mėnesį (tikslios dienos neatsimena) atnešė į Kauno apskr. VPK Personalo skyrių ir pateikė ją tuo metu skyriuje buvusiai darbuotojai, kuri teigė, kad informuos pareiškėją, kai bus pagamintas naujas tarnybinis pažymėjimas. Jokios kopijos ar dokumento dėl kreipimosi į Personalo skyrių dėl pažymėjimo pakeitimo negavo ir iki pat šios dienos negavo atsakymo dėl pareiškėjo naujo tarnybinio pažymėjimo. Šiuo metu pažymėjimas yra pakeistas.

Taisyklių 5 punktas numato, kad pažymėjimas yra dokumentas, patvirtinantis pareigūno statusą ir tapatybę. Pareigūnas pažymėjimą privalo tinkamai saugoti. Taisyklių 4 punktas numato, kad pažymėjimas pareigūnui išduodamas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pareigūno paskyrimo į pareigas arba įtraukimo į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą dienos. Pagal Taisyklių 6 punktą pažymėjimas galioja penkerius metus nuo jo išdavimo dienos. Pagal Taisyklių 16 punktą pažymėjimas yra keičiamas taisyklių 7–15 punktuose nustatyta tvarka, kai: 16.1. pasikeičia pareigūno vardas, pavardė, specialus pareigūno nekarinis policijos arba vidaus tarnybos laipsnis, einamos pareigos.

Taisyklių 7 punktas numato, kad pažymėjimą pagal Vidaus reikalų pareigūnų registro (toliau – registras) duomenis išspausdina ir perduoda vidaus reikalų įstaigai arba išduoda pareigūnui Vidaus reikalų ministerijos Personalo departamentas (toliau – Personalo departamentas). Pagal Taisyklių 8 punktą pažymėjimams išspausdinti vidaus reikalų įstaiga teisės aktų nustatyta tvarka siunčia Personalo departamentui: 8.1. pareigūnų, kuriems reikia išduoti pažymėjimus, sąrašą, kuriame nurodomi pareigūnų asmens kodai, vardai, pavardės, einamos pareigos, specialūs pareigūnų nekariniai policijos ar vidaus tarnybos laipsniai; 8.2. pareigūnų nuotraukas (su uniforma, jei pareigūnams nustatyta tvarka ji yra išduota), kurių antrojoje pusėje užrašomi vardai, pavardės, gimimo metai. Pagal Taisyklių 9 punktą Personalo departamentas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo taisyklių 8 punkte nurodyto sąrašo ir nuotraukų gavimo dienos sutikrina juose įrašytus duomenis su registro duomenų bazėje esančiais duomenimis ir išspausdina pažymėjimą. Nustatęs, kad taisyklių 8.1 punkte nurodytame sąraše pateikti duomenys neatitinka registro duomenų bazėje esančių duomenų arba registro duomenų bazėje nėra pažymėjimui išspausdinti reikalingų duomenų, Personalo departamentas pažymėjimo nespausdina ir grąžina taisyklių 8 punkte nurodytą sąrašą ir nuotraukas juos pateikusiai vidaus reikalų įstaigai. Ši vidaus reikalų įstaiga įrašo į registro duomenų bazę pažymėjimui išspausdinti reikalingus duomenis ir nedelsdama pakartotinai teisės aktų nustatyta tvarka Personalo departamentui siunčia taisyklių 8 punkte nurodytą sąrašą ir nuotraukas (Taisyklių 10 punktas). Personalo departamente pažymėjimas su priklijuota pareigūno nuotrauka registruojamas Perduodamų vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinių pažymėjimų registracijos žurnale ir perduodamas vidaus reikalų įstaigos, kurios vadovas pasirašo pažymėjimą, personalo tarnybai ar valstybės tarnautojui, atliekančiam personalo tvarkymo funkcijas (Taisyklių 11 punktas). Pagal Taisyklių 12 punktą Taisyklių 11 punkte nurodytame Perduodamų vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinių pažymėjimų registracijos žurnale turi būti šios skiltys: 12.1. pažymėjimo numeris; 12.2. pažymėjimą gavusio asmens vardas ir pavardė; 12.3. pažymėjimą gavusio asmens pareigos; 12.4. pažymėjimą gavusio asmens parašas, data; 12.5. pastabos. Pagal taisyklių 13 punktą pažymėjimą pasirašo: 13.1. vidaus reikalų ministras arba jo įgaliotas asmuo -vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams ir jų pavaduotojams, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų vadovams ir taisyklių 3.2 punkte nurodytiems pareigūnams; 13.2. vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo -vidaus reikalų centrinės įstaigos ir jai pavaldžių vidaus reikalų įstaigų pareigūnams; 13.3. vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo – vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos pareigūnams. Pasirašytą pažymėjimą antspaudu su Lietuvos valstybės herbu tvirtina, laminuoja ir pareigūnui išduoda Personalo departamentas, vidaus reikalų įstaigos personalo tarnyba ar valstybės tarnautojas, atliekantis personalo tvarkymo funkcijas (toliau – personalo tarnyba) (taisyklių 14 punktas). Pažymėjimas išduodamas pareigūnui pasirašius Išduodamų vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinių pažymėjimų apskaitos žurnale, kuriame turi būti šios skiltys: 15.1. eilės numeris; 15.2. pažymėjimo numeris; 15.3. pažymėjimą gavusio pareigūno vardas, pavardė; 15.4. pareigūno einamos pareigos; 15.5. pažymėjimo išdavimo data; 15.6. pareigūno, gavusio pažymėjimą, parašas; 15.7. pažymėjimo grąžinimo data; 15.8. pastabos.