Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja Sigita Kazlauskienė, sekretoriaujant Loretai Dosinienei,

nedalyvaujant Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos Ūmios psichiatrijos sektoriaus atstovei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos Ūmios psichiatrijos sektoriaus (toliau - pareiškėjas) prašymą dėl teismo leidimo pratęsti priverstinį A. Č. gydymą psichiatrijos įstaigoje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prašyme nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 6 d. 11.28 val. į LSMUL Kauno klinikų Psichiatrijos kliniką buvo hospitalizuotas A. Č., (duomenys neskelbtini), gyv. G. Kaune, gavus globėjos R. Č. sutikimą. Pacientas A. Č. gydomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. XIII-1906 14 straipsnio pagrindu.

LSMUL Kauno klinikos Psichiatrijos klinikoje vykusio aptarimo (gydytojų konsiliumo) metu konstatuota, kad A. Č. serga sunkia psichikos liga, remiantis Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio mėn. 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-2835-l088/2020, pacientas pripažintas neveiksniu. Šiuo metu dėl pablogėjusios psichikos sveikatos būklės (suintensyvėjus nerimui, baimei, įtampai, dirglumui, esant blogai nuotaikai, užplūdus epizodinėms suicidinėms mintims, suprastėjus miegui ir kt.) pacientui reikalingas tolimesnis stacionarinis gydymas psichiatrijos stacionare: psichiatriniam-psichologiniam ištyrimui, diferencinei diagnostikai, diagnozės patikslinimui, gydymo taktikos parinkimui, bei gydymui.

Teismo posėdžio metu hospitalizuotino asmens A. Č. atstovė advokatė prašė pareiškėjo prašymą tenkinti ir išduoti leidimą pratęsti A. Č. hospitalizavimą ir gydymą LSMUL Kauno klinikų Psichiatrijos klinikoje, nes paciento sveikatos būklė yra bloga ir gydymas jam reikalingas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.26 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmuo gali būti paguldytas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo turi psichikos ir elgesio sutrikimą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu. Jeigu asmuo yra neveiksnus atitinkamoje srityje, sutikimą dėl jo hospitalizacijos, tačiau ne ilgiau kaip tris darbo dienas, gali duoti asmens globėjas. Neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens priverstinė hospitalizacija po to gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu.

Priverstinio hospitalizavimo tvarkos įgyvendinimą numato Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas (toliau- Įstatymas). Pagal Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. 1-924 pakeitimo įstatymo 2019 m. sausio 11 d. Nr. XIII-1906 14 straipsnio 1 dalį, jeigu asmuo yra neveiksnus atitinkamoje srityje, sutikimą dėl jo hospitalizacijos ir gydymo, tačiau ne ilgiau kaip 3 darbo dienas, gali duoti asmens globėjas. Motyvuotą sprendimą dėl neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens hospitalizacijos ir gydymo jo globėjo sutikimu ilgiau kaip 3 darbo dienas priima šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys. Jeigu šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys priima motyvuotą sprendimą, kad reikia hospitalizuoti ir gydyti neveiksnų atitinkamoje srityje asmenį jo globėjo sutikimu ilgiau kaip 3 darbo dienas, psichikos sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje hospitalizuojamas ir gydomas neveiksnus atitinkamoje srityje asmuo jo globėjo sutikimu privalo per šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą kreiptis į teismą dėl neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens jo globėjo sutikimu hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo.

Minėto Įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog Motyvuotą sprendimą dėl neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens jo globėjo sutikimu hospitalizavimo ir gydymo, pasibaigus neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens jo globėjo sutikimu hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo terminui, nurodytam šio straipsnio 2 dalyje, pratęsimo būtinumo priima šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys, įvertinę neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens psichikos sveikatos būklę. Jeigu šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys priima motyvuotą sprendimą, kad neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens jo globėjo sutikimu hospitalizavimą ir gydymą reikia pratęsti, psichikos sveikatos priežiūros įstaiga ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens jo globėjo sutikimu hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo termino, nurodyto šio straipsnio 2 dalyje, pabaigos privalo kreiptis į teismą dėl neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens jo globėjo sutikimu hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo. Teismas, apsvarstęs psichikos sveikatos priežiūros įstaigos kreipimąsi dėl neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens jo globėjo sutikimu hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo, priima sprendimą nepratęsti neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens jo globėjo sutikimu hospitalizavimo ir gydymo arba juos pratęsti, bet kiekvieną kartą ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pacientas A. Č. serga sunkia psichikos liga. Psichikos būklė pablogėjusi apie 4 metus, po subjektyviai reikšmingo stresogeninio įvykio (žmonos mirties). 2017 m. gruodžio 6 d. ambulatoriškai tirtas IQ: bendras IQ - 62, pacientui nustatytas lengvas protinis atsilikimas, 55 procentai darbingumo lygis. Pacientas daug kartų gydytas psichiatrinio profilio stacionare, ambulatoriškai nereguliariai lankosi pas gydytojus psichiatrus, vartojęs įvairių grupių psichotropinius medikamentus. Paskutinį kartą LSMUL KK PK ŪPS gydytas 2023 m. kovo mėnesį.

2020 m. rugpjūčio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu A. Č. pripažintas neveiksniu atitinkamoje srityje, jo globėja paskirta R. Č..

Iš medicininių dokumentų matyti, kad dėl sutrikusios ir paūmėjusios paciento A. Č. psichikos yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo sveikatai ar gyvybei, taip pat kitų asmenų sveikatai ar gyvybei.

Konsiliumo metu konstatuota, jog atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu paciento psichikos būklė yra pablogėjusi, suintensyvėjęs nerimas, dirglumas, bloga nuotaika, epizodinės suicidinės mintys, pacientui indikuotinas tolimesnis stacionarinis gydymas, esant psichikos sutrikimams, todėl būtina neveiksnų atitinkamoje srityje asmenį A. Č. hospitalizuoti ir gydyti jo globėjos sutikimu LSMUL KK Psichiatrijos klinikoje ilgiau kaip 3 darbo dienas.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, apsvarstęs psichiatrų rekomendacijas, sprendžia, jog pareiškėjo prašymas dėl A. Č. hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo yra pagrįstas, todėl prašymas tenkintinas ir išduotinas teismo leidimas dėl A. Č., jo globėjos sutikimu, hospitalizavimo ir gydymo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Psichiatrijos klinikoje vieno mėnesio laikotarpiui, jo pradžią skaičiuojant nuo paciento atvykimo į gydymo įstaigą dienos - 2023 m. gruodžio 6 d. 11.28 val.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.26 straipsnio 3, 4 dalimis, Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. 1-924 pakeitimo įstatymo 2019 m. sausio 11 d. Nr. XIII-1906 14 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo prašymą tenkinti.

Pratęsti A. Č., priverstinį gydymą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Psichiatrijos klinikoje 1 (vieno) mėnesio laikotarpiui nuo 2023 m. gruodžio 6 d. 11.28 val.

Nutartis vykdoma skubiai.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Atskirojo skundo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo.