Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-03-17 · Administracinė byla Nr. I3-2268-535/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-17
Bylos Nr.
I3-2268-535/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00417-2020-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.)
Pareiškėjas
N. B.
Atsakovas
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-2268-535/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00417-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 22.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 17 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. B. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja N. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus aps. VPK) viršininko 2019-12-27 sprendimą (rezoliuciją) organizuoti naują atranką; 2) įpareigoti Vilniaus aps. VPK paskirti ją į laimėtas Vilniaus aps. VPK Elektrėnų policijos komisariato reagavimo skyriaus (toliau - Elektrėnų PK RS) viršininko pareigas.

Paaiškina, kad ji dirba Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK Veiklos skyriaus (toliau - VS) vyriausiąja tyrėja, laikinai einanti Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK RS viršininko pareigas. 2019-12-18 dalyvavo atrankoje į Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK RS viršininko pareigas. Atrankoje taip pat dalyvavo dar du pretendentai. Atrankos laimėtoja buvo paskelbta ji, surinkusi 7,86 atrankos komisijos balus. Susipažinusi su atrankos rezultatais, išreiškė sutikimą eiti laimėtas pareigas. Tačiau per 14 darbo dienų, kaip tai nustatyta teisės aktuose, ji nebuvo paskirta į laimėtas pareigas, taip pat neinformuota apie situaciją. Tik 2020-01-09 pranešimu Nr. 10-S-1126(3.55E-10) buvo informuota, kad nebus paskirta į atrankoje laimėtas pareigas, nes Vilniaus aps. VPK viršininko sprendimu (rezoliucija) atranka į šias pareigas bus organizuojama iš naujo, kadangi pastebėta, kad vieno atrankos komisijos nario vertinimas galbūt nėra objektyvus.

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutinka su Vilniaus aps. VPK viršininko sprendimu (rezoliucija). Mano, kad atrankos komisijos pirmininkas peržengė įgaliojimų ribas, kai kitam komisijos nariui uždavė klausimą dėl kitam pretendentui parašyto įvertinimo, t. y. vieno balo. Atrankos procedūra buvo pažeista atrankos komisijos pirmininkui nutraukus balsų skaičiavimo procedūrą, paaiškėjus atrankos laimėtojai. Atrankos komisijos pirmininko elgesys kelia pagrįstų abejonių dėl jo subjektyvumo ir palankumo atrankos nelaimėjusiam pretendentui, įvertintam mažesniu balu nei buvo tikėtasi ir akivaizdų nepalankumą jai. Po pertraukos atrankos komisijos pirmininkas pateikė savo nuomonę, kad atrankos rezultatai turi būti panaikinti, įrašė savo pastabas protokole, nurodydamas, kad atranką reikia organizuoti iš naujo. Jis viršijo savo kompetencijos ribas, ėmėsi veiksmų, kurie priskirtini išimtinai ginčą nagrinėjančio organo kompetencijai. Atrankos komisijos pirmininko šališkumą ir suinteresuotumą tuo, kad atrankos rezultatai nebūtų patvirtinti, byloja tai, jog jis 2019-12-31 Vilniaus aps. VPK vadovui pateikė tarnybinį pranešimą dėl atrankos komisijos nario, parašiusio vieną balą, elgesio, tačiau jame nepagrįstai vertino ne to komisijos nario elgesį, o jos pasisakymus per atranką, juos įvertindamas kaip neišsamius, nors tai nebuvo susiję su to komisijos nario vertinimu kitam pretendentui.

Pareiškėjos teigimu, Vilniaus apskr. VPK vadovo sprendimas (rezoliucija) organizuoti naują atranką, oficialiai nepanaikinus atrankos rezultatų, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 3 straipsnio reikalavimų, nes prieš priimant šią rezoliuciją nebuvo atliktas tarnybinis patikrinimas, neištirta, ar atrankos komisijos pirmininko nuomonė dėl atrankos vertinimo pažeidimo yra teisinga, nenurodyta, kokių teisės aktų pagrindu nuspręsta organizuoti naują atranką, nesilaikyta Atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigūno pareigas tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019-02-12 įsakymu Nr. 1V-142 (toliau - Aprašas) 59 punkto reikalavimų, pagal kurį atranką laimėjęs pretendentas skiriamas į pareigas ne vėliau kaip po 14 d. nuo atrankos komisijos posėdžio dienos. Apie sprendimą dėl naujos atrankos organizavimo sužinojo tik 2020-01-09, todėl, turėdama pagrįstų lūkesčių būti paskirta į laimėtas pareigas, buvo palikta nežinioje, o galutiniame rezultate apskritai nebuvo paskirta į pareigas.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus aps. VPK atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo bylą dalyje nutraukti, kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad pareiškėja skundžia viršininko rezoliuciją, bet faktiškai reikalavimą grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su pirmuoju atrankos etapu, dėl kurio apskundimo jau yra suėjęs 1 mėn. terminas skundui paduoti ir kurio ji neprašo atnaujinti. Kitaip tariant, pareiškėja skundžia antrojo etapo metu vadovo priimtą rezoliuciją, nurodydama motyvus, kurie susiję su pirmojo etapo - atrankos procedūros - ginčijimu, dėl ko ji jau yra praleidusi terminą skundui paduoti ir skunde neprašo jo atnaujinti.

Šalies argumentai

Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad komisijos pirmininkas įrašė neva „savo pastabas Atrankos protokole“, kad atranką reikia organizuoti iš naujo. Atskirų komisijos narių nuomonių ar „pastabų“, kaip tai įvardija pareiškėja, protokole nėra užfiksuota. Atrankos komisijos sprendimas organizuoti naują atranką yra fiksuotas protokole prie grafos „Komisijos sprendimas dėl atrankos laimėtojo“ ir šis sprendimas yra visos komisijos sprendimas, kuris yra pasirašytas visų komisijos narių. Pareiškėja apie atrankos komisijos sprendimą organizuoti naują atranką sužinojo tą pačią atrankos dieną, t. y. 2019-12-18, kai pati pasirašė atrankos protokolą, o ne 2020-01-09, kaip teigia skunde. Būtent nuo šios datos prasidėjo sprendimo organizuoti naują atranką ir komisijos neteisėtų veiksmų dėl šališkumo 1 mėn. apskundimo terminas pagal Aprašo 66 p. Pareiškėja atrankos komisijos priimto sprendimo organizuoti naują atranką bei komisijos narių veiksmų, susijusių su šališkumo principo pažeidimais, neskundė. Ji nei prieš egzaminavimą žodžiu, nei jo metu, nei skaičiuojant ir skelbiant atrankos komisijos sprendimą, nereiškė atrankos komisijos nariams nušalinimų ar pastabų dėl jos sprendimo. Po atrankos posėdžio pareiškėja taip pat neskundė atrankos komisijos protokolo dėl nesąžiningos ir neobjektyvios atrankos, nors tokią teisę turėjo. 2020-02-05 skundo padavimo teismui dieną apskundimo terminą ji buvo praleidusi daugiau nei 1 mėn. Iš to matyti, jog pareiškėja, siekdama realizuoti teisę apskųsti sprendimą dėl naujos atrankos organizavimo ir komisijos šališkumo, neveikė pakankamai operatyviai ir rūpestingai, o duomenų ir įrodymų, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, nepateikta. Atsakovas mano, kad šioje dalyje byla turi būti nutraukta.

Atsiliepimas

Atsakovo teigimu, rezoliucija negali būti ginčijama, nes: nėra nuginčytas atrankos komisijos protokolinis sprendimas, kurio ginčijimui yra suėjęs 1 mėn. apskundimo terminas, neprašoma jo atnaujinti, nėra duomenų, kad jis būtų praleistas dėl svarbių aplinkybių; Vilniaus aps. VPK viršininko 2019-12-27 el. rezoliucija organizuoti naują atranką vidinėje policijos dokumentų valdymo sistemoje nėra individualus administracinis aktas ir negali būti ginčo dalyku administracinėje byloje. Sprendimą organizuoti naują atranką priėmė atrankos komisija, o ne viršininkas. Pagal dispozityvumo principą administracinių bylų teisenoje bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą). Komisijos protokolinis sprendimas yra individualus administracinis aktas, kurio turinys atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, ir kurio forma atitinka Aprašo reikalavimus, tačiau pareiškėja jo neskundžia, o jei ir būtų skundusi, ji būtų praleidusį vieno mėnesio terminą skundui dėl šio protokolinio sprendimo paduoti.

Nurodo, kad pagrindai organizuoti naują atranką yra numatyti Aprašo 39 punkte. Nagrinėjamu atveju aplinkybės, dėl komisijos narių šališkumo paaiškėjo jau pačios atrankos metu, jiems užduodant klausimus pretendentams ir juos vertinant balais. Konkrečiai turėta omenyje atrankos komisijos nario tiesioginio vadovo į organizuojamas pareigas A. L. vertinimą, kuris parašė pareiškėjai 10, o kitam pretendentui (G. K.) - 1, ir tai buvo vienintelis toks balas šiam asmeniui ir apskritai visiems pretendentams, išsiskyręs iš bendro konteksto. Akcentuoja, kad Aprašo priedas - Vertinimo skalė, detalizuoja vertinimo kriterijus ir apibrėžia į ką reikia atsižvelgti vertinant, bei koks vertinimo balas priskiriamas kokiam atsakymui. Garso įrašas patvirtina, kad minėtas pretendentas pateikė su klausimu susijusius atsakymus, tačiau minėto atrankos komisijos nario buvo ne kartą pertrauktas. Tuo tarpu 10 balų pagal Vertinimo skalę rašoma tada, kai pretendentas išsamiai, konkrečiai atsako į visus klausimus.

Atkreipia dėmesį ir į komisijos pirmininko vaidmenį. Komisijos pirmininkas organizuoja posėdį ir užtikrina, kad komisijos posėdis, atrankos procedūra (tiek, kiek ji yra komisijos ir jos pirmininko žinioje) vyktų skaidriai, laikantis nustatytų reikalavimų ir pagrindinių viešojo administravimo ir vidaus tarnybos principų. Komisijos pirmininko funkcija negali būti aiškinama siaurinamai tik kaip komisijos protokolą pasirašančio asmens. Jis privalo garantuoti skiriamų balų objektyvumą. Komisijos pirmininkas, kaip ir bet kuris kitas valstybės tarnautojas, privalo, pastebėjęs esminių teisėtumo, skaidrumo ir objektyvumo pažeidimų, reaguoti. Konkrečiu atveju pirmininkas sustabdė procedūrą ir pateikė pastabas dėl vertinimo neobjektyvumo.

Nors pareiškėja skunde dėsto poziciją, jog atrankos metu buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, atrankos komisijos narių vertinimai buvo subjektyvūs, o jie patys - neobjektyvūs ir šališki, pareiškėja neskundė atrankos komisijos protokolo sprendimo organizuoti naują atranką ir neskundė komisijos narių neteisėtų šališkų veiksmų.

Pareiškėjai negali būti nežinoma aplinkybė, jog atrankos komisijos sprendimas buvo organizuoti atranką iš naujo dėl nustatytų neobjektyvumo ir šališkumo aplinkybių pretendentų vertinime. Pareiškėja, pasirašydama protokolą 2019-12-18, žinojo, kad komisijos sprendimas yra naujos atrankos organizavimas, todėl ji nepagrįstai teigia turėjusi pagrįstų lūkesčių, jog ją paskirs į pareigas. Tokių lūkesčių negalėjo atsirasti jai pasirašytinai susipažinus su atrankos komisijos sprendimu protokole.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos nepaskyrimo į laimėtas Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK RS viršininko pareigas pagrįstumo ir teisėtumo.

Kaip nustatyta iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškėja dalyvavo atrankoje užimti Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK RS viršininko pareigas ir pagal surinktus balus laimėjo, surinkusi 7,86 balo.

Pareiškėja teigia, kad laimėjusi atranką, per 14 dienų turėjo būti paskirta į Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK RS viršininko pareigas. Pareiškėja neginčija atrankos protokolo, nesutinka su Vilniaus aps. VPK viršininko 2019-12-27 rezoliucija organizuoti naują atranką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau - Statutas) 27 straipsniu pareigūnai į aukštesnes pareigas gali būti perkelti tarnybinės veiklos vertinimo arba atrankos būdu. Pagal Statuto 28 straipsnio 3 dalį atrankai vykdyti statutinėje įstaigoje sudaroma atrankos į laisvas pareigūno pareigas komisija, kurios posėdžio metu įvertinamas pretendentų profesionalumas, tarnybinė veikla, tinkamumas eiti pareigas, į kurias pretenduojama, vidaus tarnybos trukmė einant konkrečias pareigas, turima kvalifikacija, būtina naujoms pareigoms eiti (Statuto 28 str. 1 d.).

Taigi, atrankos paskirtis yra atrinkti tinkamiausią asmenį laisvai pareigybei užimti. tačiau atrankos komisijos atrinkto pretendento paskyrimą į pareigas vykdo į pareigas skiriantis asmuo.

Byloje nustatyta, kad atrankos metu pretendentus, vertino Vilniaus aps. VPK viršininko 2019-12-12 įsakymu Nr. 10-V-587 „Dėl atrankų į laisvas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų pareigas komisijos sudarymo“ sudaryta komisija, susidedanti iš: 1) M. S., Vilniaus aps. VPK viršininko pavaduotojo (komisijos pirmininkas), 2) A. K., Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininkės (komisijos pirmininko pavaduotoja), 3) Vilniaus aps. VPK Valdymo organizavimo skyriaus Įstaigos valdymo poskyrio vyriausiojo specialisto (komisijos sekretorius), 4) A. G., Vilniaus aps. VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato viršininko, 5) M. G., Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos viršininko, 6) J. K., Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos patarėjos, 7) A. L., Vilniaus aps. VPK Elektrėnų policijos komisariato viršininko, 8) Vilniaus aps. VPK veikiančių profesinių sąjungų bendru sutarimu deleguoto atstovo.

Byloje pateiktame Vilniaus aps. VPK 2019-12-19 pretendentų į laisvas pareigūno pareigas atrankos protokolo Nr. 10-IL-28662 grafoje „Komisijos sprendimas dėl atrankos laimėtojo“ nurodyta, kad buvo priimtas atrankos komisijos sprendimas - „atranką pagal surinktus balus laimėjo N. B., surinkusi 7,86 balo, tačiau įvertinus vertinimo suvestinę lentelę, siūloma atranką organizuoti iš naujo, atsižvelgiant į neobjektyvų bei šališką vieno komisijos nario vertinimą“. Protokolą pasirašė visi atrankoje dalyvavę pretendentai. Komisijos nariai atskirųjų nuomonių protokole nepateikė.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėja apie atrankos komisijos sprendimą organizuoti naują atranką sužinojo tą pačią atrankos dieną, kai pati pasirašė atrankos protokolą, tačiau protokole užfiksuoto fakto dėl naujai organizuojamos atrankos neskundė. Pareiškėja nepagrįstai vertino, kad aplinkybė, jog atranką pagal surinktus balus laimėjo ji, sudaro pagrindą būti paskirtai į Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK RS viršininko pareigas. Pareiškėja atrankos komisijos priimto sprendimo organizuoti naują atranką bei komisijos narių veiksmų, susijusių su šališkumo principo pažeidimais, žinojo skelbiant atrankos komisijos sprendimą, tačiau šio sprendimo neskundė, nors tokią teisę turėjo.

Byloje nėra įrodymų, galinčių patvirtinti atrankos organizavimui ir vykdymui nustatytų reikalavimų nesilaikymą.

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos įrodymų visumą, teismas daro besąlygišką išvadą, kad atranka į Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK RS viršininko pareigas atlikta laikantis teisės aktų reikalavimų, komisijos sprendimas organizuoti naują atranką dėl komisijos nario veiksmų, susijusių su šališkumo principo pažeidimu, pareiškėjai buvo žinoma, todėl ji neturėjo tikėtis būti paskirta į Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK RS viršininko pareigas.

Teismas nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad teisės aktai nenumato pagrindų organizuoti naują atranką. Aprašo 39 p. numatyta, jog atrankos komisijos nariais negali būti skiriami asmenys, kurie yra pretendentų sutuoktiniai, sugyventiniai (partneriai), artimi giminaičiai ar asmenys, su pretendentais susiję svainystės ryšiais, arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumui, o jei šios aplinkybės paaiškėja vėliau, iki atrankos komisijos posėdžio pradžios, atrankos komisijos narys turi nusišalinti, prireikus vietoj jo atranką organizuojančios įstaigos vadovo įsakymu paskiriamas naujas atrankos komisijos narys.

Vertinat minėtų nuostatų turinį, darytina išvada, kad atrankos komisijoje negali būti šališkų komisijos narių, o jeigu šios aplinkybės paaiškėja vėliau, t. y. iki atrankos komisijos posėdžio pradžios, jis turi nusišalinti. Nagrinėjamu atveju aplinkybės, dėl komisijos narių šališkumo paaiškėjo jau pačios atrankos metu, jiems užduodant klausimus pretendentams ir juos vertinant balais. Atrankos komisijos posėdžio protokolo duomenys patvirtina, kad atrankos narys, tiesioginis vadovas į organizuojamas pareigas A. L. vertino pareiškėją 10 balų, o kitą pretendentą (G. K.) tik 1 balu. Teismo vertinimu, toks balas buvo vienintelis šiam asmeniui ir apskritai visiems pretendentams, išsiskyręs iš bendro konteksto, todėl komisijos pirmininkas turėjo pagrindą sustabdyti procedūrą ir pateikti pastabas dėl vertinimo neobjektyvumo.

Dėl pareiškėjos teiginių apie pretendentų vertinimą savarankiškai, pagal vidinį įsitikinimą, akcentuotina, kad Aprašo priedas Vertinimo skalė, detalizuoja vertinimo kriterijus ir apibrėžia į ką reikia atsižvelgti vertinant, bei koks vertinimo balas priskiriamas kokiam atsakymui. Pagal vertinimo skalę, nuo 1 iki 2 balų yra rašoma tada, kai pretendentas visiškai nepateikia atsakymo (-ų) į klausimą (-us), t. y. tyli, sako, kad nežino atsakymo (-ų), nesugebės atsakyti, arba atsakymas (“ai) yra nesusiję su klausimu (-ais). Garso įrašas patvirtina, kad pretendentas G. K. pateikė su klausimu susijusius atsakymus, todėl teismo vertinimu, jo atsakymas negalėjo būti įvertintas 1 balu.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atrankos komisijos nario A. L. elgesys, susijęs su pretendentų vertinimo aplinkybėmis, buvo svarstomas Vilniaus aps. VPK darbuotojų etikos komisijoje, kuri 2020-01-23 posėdžio metu vienbalsiai priėmė sprendimą, kad Vilniaus apskr. VPK Elektrėnų PK viršininkas A. L. pažeidė Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodeksą, patvirtintą Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018-08-03 įsakymu Nr. 5-V-706.

Teismas, apibendrindamas aptartas aplinkybes, prieina prie išvados, kad Vilniaus aps. VPK viršininkas turėjo teisę vizuoti naujos atrankos organizavimą, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti Vilniaus aps. VPK viršininko 2019-12-27 sprendimą (rezoliuciją) organizuoti naują atranką ir įpareigoti Vilniaus aps. VPK paskirti pareiškėją į laimėtas Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK RS viršininko pareigas.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos N. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič