Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

administracinę nuobaudą paskyrusios Institucijos - LR Aplinkos ministerijos Alytaus regiono Aplinkos apsaugos departamento įgaliotiems atstovams Laimonui Katiliui, Irmai Jestremskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą LR Aplinkos ministerijos Alytaus regiono Aplinkos apsaugos departamento Prienų agentūrai dėl 2009-02-12 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-02-12 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono Aplinkos apsaugos departamento Prienų agentūros vyriausiojo specialisto – vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus Laimono Katiliaus nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. PR-32 D. M. pagal ATPK 87 str. 2 d. buvo paskirta administracinė nuobauda – 400 Lt bauda.

Administracinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už tai, kad 2009-02-06 apie 14 val. Birštono savivaldybės teritorijoje, Kernuvių kaime, prie pareiškėjo gyvenamojo namo, esančio Gojaus g. 32, po namo balkonu buvo rasti 2 neteisėtai laikomi žvejybiniai tinklai, priklausantys pareiškėjui. Šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 9 str. 1 d., Mėgėjiškos žūklės įstatymo 3 skyriaus 12 str. 1 d. 2 p., Mėgėjiškos žūklės taisyklių III skyriaus 11.1 p. reikalavimus.

Pareiškėjas teismo prašė nutarimą skirti administracinę nuobaudą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Pareiškėjas skunde (b.l. 3) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad jis neturi leidimo žvejoti. 2009-02-06 apie 14 val. pas jį į darbą atvyko Prienų agentūros pareigūnai.Kartu su pareigūnais jis grįžo pas save į namus. Pareigūnai jo klausinėjo apie kraujo pėdsakus, rastus jo kieme, taip pat apie neteisėtai sumedžiotą stirną. Vaikščiodami po kiemą pareigūnai po gyvenamojo namo balkonu rado 2 žvejybinius tinklus. Šie tinklai pareiškėjui nepriklausė ir apie tai jis iš karto pasakė pareigūnams. Šiuos tinklus galėjo padėti R. S. , nes netoli teka Nemunas, kuriame jis žvejoja. Be to, sodyboje pareiškėjas gyvena ne vienas. Dėl šių priežasčių pareigūnai nepagrįstai nusprendė, kad tinklai priklauso jam ir todėl nepagrįstai paskyrė administracinę nuobaudą. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad anksčiau su pareigūnais, kurie surado tinklus, jokių konfliktų nebuvo.

Nutarimą priėmusios Institucijos įgalioti atstovai teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o nutarimą skirti administracinę nuobaudą palikti nepakeistą.

Įgalioti atstovai paaiškino, kad administracinė nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai. Jis neturėjo teisės laikyti žvejybinius tinklus. Šie tinklai buvo paruošti žvejybai, kadangi tinklų apačioje buvo pritvirtinti svoriai, o tinklų viršutinėje dalyje buvo prikabinti plūdurai. Įgaliotam atstovui Laimonui Katiliui, kuris buvo įvykio vietoje, kai buvo surasti tinklai, pareiškėjas asmeniškai pasakė, jog paliktų jam priklausančius tinklus ramybėje. Pareigūnui pareiškėjas taip pat paaiškino, kad tinklus laikyti galima, o draudžiama tik jais žvejoti. Pareiškėjas neteigė, kad tinklai priklauso R. S. , kuris taip pat buvo greta, tačiau asmeniškai nepatvirtino, jog tai jo tinklai. Dėl šių aplinkybių pareiškėjui administracinė nuobauda buvo paskirta pagrįstai. Nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat buvo nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Nutarimas skirti administracinę nuobaudą paliktinas nepakeistas ir pareiškėjo skundas nepatenkintinas (ABTĮ 124 str. 1 d. 1 p.).

Liudytojas T. B. (Prienų agentūros pareigūnas) teismo posėdžio metu parodė, kad jis buvo pareiškėjo sodyboje, kai buvo surasti 2 neteisėtai laikomi žvejybiniai tinklai. Pareiškėją liudytojas pažįsta iš anksčiau ir tarp jų jokių konfliktų nėra buvę. Kai buvo surasti 2 tinklai, pareiškėjas ir R. S. buvo šalia. Tinklai buvo tinkami žvejoti – apačioje buvo pritvirtinti svoriai, viršutinėje tinklų dalyje buvo pritvirtinti plūdurai. Suradus tinklus, pareiškėjas prašė jam priklausančius tinklus palikti ramybėje ir nekibti dėl smulkmenų. Pareiškėjas tuo metu neteigė, jog tinklai priklauso R. S. . Tuo metu šalia buvęs R. S. taip pat nesakė, kad tinklai priklauso jam.

Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. PR-32 (b.l. 10-13) dokumentų duomenų visumos matyti, kad 2009-02-06 apie 14 val. Birštono savivaldybės teritorijoje, Kernuvių kaime, prie pareiškėjo gyvenamojo namo, esančio Gojaus g. 32, po namo balkonu buvo rasti 2 neteisėtai laikomi žvejybiniai tinklai. Birštono seniūnijos seniūno pažymos duomenys (b.l. 18) patvirtina, kad minėtoje sodyboje gyvena pareiškėjas, kuris 2008-08-19 ir 2008-08-26 buvo nubaustas pagal ATPK 77-1 str. 1 d. bei 61 str. 4 d. (b.l. 10).

Mėgėjiškos žūklės taisyklių III skyriaus 11.1 punktas numato, kad draudžiama gaminti, realizuoti, įsigyti arba laikyti draudžiamus žvejybos įrankius, išskyrus tinklinius ne mėgėjiškos žūklės įrankius, kurių gaminimo, realizavimo, įsigijimo ir laikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija. ATPK 256 str. 3 d., 284 str. 1 d. įtvirtina nuostatas, kad organas (pareigūnas), spręsdamas asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti bei surinkti tokius faktus patvirtinančius įrodymus. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ginčijamu nutarimu nubaustas už Mėgėjiškos žūklės taisyklių III skyriaus 11.1 punkto pažeidimą - t.y. kaltinamas savo veiksmais padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 87 str. 2 d.

Pareiškėjas nurodė skunde, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad prie jo gyvenamojo namo rasti 2 draudžiami laikyti žvejybiniai tinklai jam nepriklauso ir gali priklausyti R. S. . Dėl šių aplinkybių jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Šie pareiškėjo motyvai atmestini kaip nepagrįsti, nes prieštarauja kitų bylos įrodymų visetui, kuris sudaro nuoseklią įrodymų grandinę. Institucijos įgaliotas atstovas ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas (įvykio vietoje buvę Institucijos pareigūnai) nuosekliai parodė, kad su pareiškėju jokių konfliktų anksčiu nebuvo (šią aplinkybę pripažįsta ir pats pareiškėjas), 2 tinklų suradimo momentu įvykio vietoje buvo pats pareiškėjas ir R. S. . Pareigūnams, suradusiems tinklus, įvykio vietoje pareiškėjas iš karto patvirtino aplinkybę, jog tinklai yra jo, o ne šalia buvusio R. S. , kuris, tuo pačiu, neprisipažino, jog tinklus svetimoje sodyboje paliko būtent jis. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių buvimo, pareigūnai nepagrįstai apkalbėjo pareiškėją. Pareigūnai tik vykdė savo tarnybines pareigas. Šie pareigūnų parodymai, duoti teismo posėdžio metu, iš esmės sutampa su pažeidimo protokolo (įtarimo pareiškėjui), nutarimo skirti administracinę nuobaudą duomenimis. Teismas taip pat konstatuoja, kad šioje situacijoje pareiškėjas siekia išvengti administracinės atsakomybės ir administracinės nuobaudos sukeltų neigiamų pasekmių. Teismas Institucijos pareigūnus laiko nešališkais ir remiasi jų parodymais priimdamas procesinį sprendimą šioje byloje (ABTĮ 13 str., 20 str. 3 d., LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N16-512/2007). Bylos duomenys taip pat duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjas ir R. S. yra kaimynai, pažįstami, bendrauja tarpusavyje. Net R. S. ir pripažinus aplinkybę, jog žvejybiniai tinklai priklauso jam, tai (tik jo parodymai) nebūtų pakankamu pagrindu atmesti nuoseklius bei objektyvius pareigūnų parodymus ir panaikinti skundžiamą nutarimą. Pareiškėjo pateiktas budėjimo grafiko bei šeimos sudėties pažymos (b.l. 17, 18) duomenys taip pat, aukščiau aptartų ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, neduoda jokio pagrindo skundui patenkinti.

Teismas taip pat konstatuoja, kad Institucijos pareigūnas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 87 str. 2 d., sudėtis (neteisėtas draudžiamų žvejybos įrankių laikymas). Administracinė nuobauda buvo paskirta straipsnio sankcijos už padarytą teisės pažeidimą maksimumo ribose. Skiriant administracinę nuobaudą nebuvo nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, taip pat buvo konstatuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ATPK 32 str. 1 d. 5 p. – b.l. 10). Išnagrinėjęs pareiškėjo skundą iš esmės teismas sutinka su tokia Institucijos pareigūno išvada. Pareiškėjas metų bėgyje jau tris kartus nubaustas už ATPK 7 skirsnyje numatytų pažeidimų padarymą, šiuo metu Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjamas dar vienas jo skundas dėl dar vienos administracinės nuobaudos paskyrimo (Medžioklės taisyklių pažeidimas - brakonieriavimas). Iš to seka, kad pareiškėjas linkęs daryti teisės pažeidimus ir daro juos sistemingai. Taigi, nėra jokio pagrindo išvadai, kad paskirtoji administracinė nuobauda nepagrįsta ar neteisėta, neatitinka teisingumo bei protingumo kriterijams. Naikinti skundžiamo nutarimo nėra jokio teisinio pagrindo, nes pažeidimo sudėtis neginčijamai įrodyta, sankcijos dydis pagal ATPK 87 str. 2 d. parinktas iš esmės nepažeidžiant ATPK 9 str., 20 str., 24 str., 30 str., 30-1 str., 30-2 str., 35 str. reikalavimų. Teismas, tuo pačiu, pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat, tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmas, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės sektų, kad nuobauda skiriama, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausiai reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškomis, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Pareiškėjo padarytas teisės pažeidimas laikomas grubiu, be to, nenustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, savo kaltės jis nepripažįsta, duodamas neteisingus paaiškinimus, sąmoningai bando klaidinti teismą, linkęs sistemingai daryti teisės pažeidimus, todėl naikinti arba keisti nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (ATPK 297 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

2009-02-12 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono Aplinkos apsaugos departamento Prienų agentūros vyriausiojo specialisto – vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus Laimono Katiliaus nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. PR-32, kuriuo D. M. pagal ATPK 87 str. 2 d. buvo paskirta administracinė nuobauda – 400 Lt bauda, palikti nepakeistą ir D. M. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.