Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. J. patikslintą skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl VSDFV 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. (9.8) I-5008, kuriuo konstatuota, kad VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmai, administruojant VSD įmokas, yra teisėti ir pagrįsti, bei nenustatytas pagrindas grąžinti iš pareiškėjos išieškotą skolos Valstybinio socialinio draudimo fondui (toliau – ir Fondas) sumą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog pareiškėja 2017 m. sausio 24 d. prašymu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, prašydama panaikinti priskaičiuotas VSD įmokas ir delspinigius už 2005–2016 m., teigdama, kad šiuo laikotarpiu gyveno ir dirbo Jungtinėje Karalystėje, kurioje mokėjo visus priklausančius mokėti mokesčius, taip pat ir socialinio draudimo įmokas, Lietuvoje jokios veiklos nevykdė (t. 1, b. l. 188).

VSDFV Vilniaus skyrius, atsakydamas į minėtą pareiškėjos prašymą, 2017 m. vasario 22 d. rašte Nr. (7.2) 3-18828 nurodė, kad vadovaujantis VSD įmokų mokėjimą reglamentuojančiais teisės aktais, Firma turi prievolę mokėti VSD įmokas už įmonės savininką, todėl Firmai buvo apskaičiuotos 1 530,54 Eur VSD įmokos už 2006 m. spalio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. ir 2010 m. sausio 1 d. – 2010 m. birželio 30 d. laikotarpius bei 94,28 Eur delspinigiai. Informavo, jog jei pareiškėja nepateiks dokumentų, įrodančių jai taikytiną kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teisę socialinio draudimo srityje (nepateiks A1 pažymėjimo arba E101 pažymos), VSDFV Vilniaus skyrius neturės pagrindo už 2006 m. spalio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. ir 2010 m. sausio 1 d. – 2010 m. birželio 30 d. laikotarpius perskaičiuoti VSD įmokų ir vykdys nesumokėtų VSD įmokų ir delspinigių priverstinį išieškojimą (t. 1, b. l. 189–190).

VSDFV Vilniaus skyrius, išnagrinėjęs 2017 m. balandžio 19 d. gautą pareiškėjos, kaip Firmos savininkės, elektroninį laišką, 2017 m. gegužės 19 d. raštu Nr. (7.5) 3-52199 informavo, jog informacija, susijusi su individualių įmonių savininkų mokesčių mokėjimu, pareiškėjai buvo pateikta VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. vasario 22 d. rašte Nr. (7.2) 3-18828. Pakartotinai informavo, kad vadovaujantis VSD įmokų mokėjimą reglamentuojančiais teisės aktais Firmai buvo apskaičiuotas 1 530,54 Eur VSD įmokų įsiskolinimas už 2006 m. spalio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. ir 2010 m. sausio 1 d. – 2010 m. birželio 30 d. laikotarpius bei 94,28 Eur delspinigiai. Pažymėjo, jog jei pareiškėja nepateiks dokumentų, įrodančių jai taikytiną kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teisę socialinio draudimo srityje (A1 pažymėjimo arba E101 pažymos), VSDFV Vilniaus skyrius neturės pagrindo už 2006 m. spalio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. ir 2010 m. sausio 1 d. – 2010 m. birželio 30 d. laikotarpius perskaičiuoti VSD įmokų ir vykdys nesumokėtų VSD įmokų ir delspinigių priverstinį išieškojimą. Taip pat nurodė, jog Firmai nesumokėjus priskaičiuotų VSD įmokų ir delspinigių, VSDFV Vilniaus skyrius 2017 m. kovo 7 d. per Piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą pateikė kredito įstaigoms mokėjimo nurodymus, pagal kuriuos iš pareiškėjos sąskaitos 2017 m. kovo 10 d. buvo nurašyta 1 530,54 Eur VSD įmokų ir 91,69 Eur delspinigių (t. 2, b. l. 99–100).

Pareiškėja, nesutikdama su VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. (7.5) 3-52199, 2017 m. gegužės 31 d. su skundu kreipėsi į VSDFV, prašydama panaikinti priskaičiuotas VSD įmokas už laikotarpį nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. ir grąžinti išieškotą sumą į pareiškėjos banko sąskaitą (t. 2, b. l. 93–95).

VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. (9.8) I-5008 pripažino teisėtais ir pagrįstais VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmus, administruojant Firmos VSD įmokas. Nurodė, jog laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. galioję nacionaliniai teisės aktai nenumatė teisės nemokėti VSD įmokų už individualios įmonės savininką tuo pagrindu, kad nėra vykdoma reali ūkinė veikla, arba tuo pagrindu, kad savininkas yra išvykęs iš Lietuvos. Nustatė, kad 2017 m. vasario 22 d. Firma buvo skolinga Fondo biudžetui 1 530,54 Eur VSD įmokų ir 94,28 Eur delspinigių už 2006 m. spalio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. ir 2010 m. sausio 1 d. – 2010 m. birželio 30 d. laikotarpius. Darė išvadą, jog VSDFV Vilniaus skyrius teisėtai ir pagrįstai iš pareiškėjos išieškojo skolą Fondo biudžetui ir nėra teisinio pagrindo grąžinti pareiškėjai iš jos sąskaitos nurašytą išieškotų VSD įmokų lėšų sumą. Paaiškino, kad VSD įmokos galėtų būti perskaičiuotos, jei pareiškėja VSDFV Vilniaus skyriui pateiktų Jungtinės Karalystės kompetentingos įstaigos išduotą A1 pažymėjimą (t. 2, b. l. 89–92).

– pareiškėja ginčo laikotarpiu dirbo tik Jungtinėje Karalystėje, todėl VSDFV reikalavimas pateikti A1 pažymėjimą yra nepagrįstas;

– VSDFV Vilniaus skyrius nepagrįstai apskaičiuotas VSD įmokas privestinai išskaičiavo iš pareiškėjos asmeninėje sąskaitoje esančių lėšų, skirtų banko paskolai dengti, taip pat iš pareiškėjos pensijos.

Įvertinus pareiškėjos skundo teismui motyvus ir reikalavimus, matyti, jog šios bylos nagrinėjimo ribos apibrėžtos dviem laikotarpiais – laikotarpiu nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. ir laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d., dėl kurių atskirai ir pasisakytina šiame teismo sprendime.

Analizuojant, ar pagrįstai ir teisėtai VSDFV skundžiamame 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendime Nr. (9.8) I-5008 konstatavo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmai, apskaičiuojant VSD įmokas ir delspinigius už laikotarpį nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. ir juos išieškant iš pareiškėjos, yra teisėti ir pagrįsti, nurodytina, jog ginčo laikotarpiu galiojusio Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustatė, kad savarankiškai dirbantys asmenys (kuriems priskiriami ir individualių įmonių savininkai (Įstatymo 2 str. 8 d.)), išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, privalomai draudžiami tik pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims. Pagal minėtą dalį, individualių įmonių savininkai papildomai pensijos daliai privalomai draudžiami tuo atveju, jeigu jų pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pelno mokesčio sumą, yra lygi 12 minimalių mėnesinių algų sumai arba didesnė.

Ginčo laikotarpiu aktualaus Įstatymo 8 straipsnio 2 dalis nustatė atvejį, kai individualių įmonių savininkai galėjo nemokėti socialinio draudimo įmokų, t. y. laikotarpiu nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. individualių įmonių savininkai socialinio draudimo įmokų galėjo nemokėti (tas laikotarpis bus neįskaitytas į socialinio draudimo stažą) tik tuo atveju, kai šių asmenų pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pelno mokesčio sumą, yra mažesnė už 12 minimalių mėnesinių algų sumą, ir šie asmenys: 1) gauna socialinio draudimo senatvės ar socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, paskirtą pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą; 2) gauna šalpos pensiją ar kompensaciją, išskyrus šalpos našlaičių pensiją, paskirtą pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą; 3) gauna su socialinio draudimo santykiais susijusią (socialinio draudimo) senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją iš Europos Sąjungos valstybės narės, taip pat iš šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos taikymo; 4) yra laisvės atėmimo vietose arba jiems Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka teismo nuosprendžiu yra paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo medicinos priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 5) yra įregistravę likviduojamos individualios įmonės ar ūkinės bendrijos statusą Juridinių asmenų registre, o visi individualios įmonės ar ūkinės bendrijos darbuotojai atleisti iš darbo; 6) privalomai draudžiami socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus; 7) turi būtinąjį socialinio draudimo stažą socialinio draudimo senatvės pensijai gauti pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą. Pastaroji įstatyminė nuostata perkelta ir į Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – ir Taisyklės) 45 punktą.

VSDFV Vilniaus skyriui papildomai teismui pateikus rašytinius paaiškinimus (t. 3, b. l. 74–75) ir prie jo pridėjus VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 5-27-16716 „Dėl savarankiškai dirbančio asmens R. J., R. J. firmos „R1“ (draudėjo kodas (duomenys neskelbtini)) savininkės, duomenų tikslinimo“ pašalinti iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazės Firmos savininkės pareiškėjos socialinio draudimo laikotarpį nuo 2005 m. lapkričio 29 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. ir įrašytas 4 980,67 Lt VSD įmokas pagrindinei pensijos daliai, nustačius, kad Firma minėtu laikotarpiu galėjo nemokėti VSD įmokų, nes pareiškėjos pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pelno mokesčio sumą, buvo mažesnė už 12 minimalių mėnesinių algų sumą, ir pareiškėja turėjo Būtinąjį stažą, nuorašą (t. 3, b. l. 77–79), 2017 m. lapkričio 7 d. rašto Nr. 3E-30981 „Dėl R. J. firmos „R1“ VSD įmokų perskaičiavimo“, kuriuo pareiškėja ir VSDFV informuotos apie Firmai perskaičiuotas VSD įmokas ir anuliuotus delspinigius už laikotarpį nuo 2005 m. lapkričio 29 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. bei perskaičiuotus delspinigius už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d., Firmai 2017 m. lapkričio 7 d. nustatytą 1 540,60 Eur permoką (1 453,81 Eur VSD įmokų ir 86,79 Eur delspinigių), kuri grąžinta į pareiškėjos asmeninę sąskaitą, nuorašą (t. 3, b. l. 80–82), VSDFV informacinės sistemos išrašo, patvirtinančio Firmos permokos grąžinimą į pareiškėjos asmeninę sąskaitą, nuorašą (t. 3, b. l. 83), kuriuos teismas 2017 m. lapkričio 14 d. išsiuntė pareiškėjai, o ji tą pačią dieną gavo (t. 3, b. l. 84–85), akivaizdžiai tapo žinomos aplinkybės, kad VSDFV Vilniaus skyrius perskaičiavo Firmai už laikotarpį nuo 2005 m. lapkričio 29 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. apskaičiuotas VSD įmokas, anuliavo delspinigius ir susidariusią 1 540,60 Eur permoką grąžino į pareiškėjos asmeninę sąskaitą, nustatęs, jog, vadovaujantis Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 7 punktu, Firma ginčo 2006 m. spalio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu neturėjo prievolės mokėti VSD įmokų.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad, VSDFV Vilniaus skyriui pripažinus, jog, vadovaujantis Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 7 punktu (nustačius, kad pareiškėjos pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pelno mokesčio sumą, buvo mažesnė už 12 minimalių mėnesinių algų sumą, ir pareiškėja turėjo Būtinąjį stažą), Firma ginčo 2006 m. spalio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu neturėjo prievolės mokėti VSD įmokų, VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmai, apskaičiuojant Firmai VSD įmokas ir delspinigius už laikotarpį nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. ir juos išieškant iš Firmos savininkės (pareiškėjos) sąskaitos, negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais. Minėtus VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmus pripažinus neteisėtais ir nepagrįstais, teisėjų kolegija sprendžia, jog VSDFV 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. (9.8) I-5008 dalis, kuria VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmai, apskaičiuojant Firmai VSD įmokas ir delspinigius už laikotarpį nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. ir juos išieškant iš Firmos savininkės pareiškėjos asmeninės sąskaitos, buvo pripažinti teisėtais ir pagrįstais, yra neteisėta ir nepagrįsta todėl naikintina.

Sprendžiant dėl likusio pareiškėjos reikalavimo panaikinti VSDFV 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. (9.8) I-5008 dalį, kuria VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmai, apskaičiuojant Firmai VSD įmokas ir delspinigius už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. ir juos išieškant iš Firmos savininkės pareiškėjos asmeninės sąskaitos, pripažinti teisėtais ir pagrįstais, nurodytina, jog Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. liepos 1 d.) nustatė, kad savarankiškai dirbantys asmenys (taip pat ir individualių įmonių savininkai (Įstatymo 2 str. 8 d.)), išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims (Įstatymo 3 str. 1 p.), ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti (Įstatymo 3 str. 2 p.), ir sveikatos draudimu (Įstatymo 3 str. 5 p.). Pagal Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. liepos 1 d.) individualios įmonės savininko, taip pat ūkinės bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios įmonės ar ūkinės bendrijos VSDFV su VMI nustatyta tvarka deklaruoto ir su VSDFV teritoriniu skyriumi bei teritorine valstybine mokesčių inspekcija suderinto dydžio suma, kuri kalendoriniais metais išsiimama individualios įmonės savininko ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams ir kuri kalendorinių metų mėnesį negali būti mažesnė kaip minimalioji mėnesinė alga. Šios nuostatos netaikomos, jeigu individuali įmonė ar ūkinė bendrija veiklos laikinai nevykdo ir yra tai deklaravusi Mokesčių administravimo įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką reglamentuojančių Taisyklių 48² punkte (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 1d. iki 2010 m. lapkričio 24 d.) nustatyta, jog individualių įmonių savininkai, ūkinių bendrijų tikrieji nariai socialinio draudimo įmokų gali nemokėti, kai individuali įmonė ar ūkinė bendrija veiklos laikinai nevykdo ir yra tai deklaravusi Mokesčių administravimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

Įvertinus 2010 m. sausio 1 d. – 2010 m. birželio 30 d. laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog aktualiuose teisės aktuose buvo imperatyviai įtvirtinta, jog individualių įmonių savininkai socialinio draudimo įmokų gali nemokėti tik tokiu atveju, kai individuali įmonė veiklos laikinai nevykdo ir tai yra deklaravusi Mokesčių administravimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėja skunde teismui pripažino, jog ji nebuvo pranešusi VMI, kad jai 2005 m. lapkričio 26 d. išvykus gyventi ir dirbti į Jungtinę Karalystę, Firma veiklos nevykdys. VSDFV Vilniaus skyriaus duomenimis, Firma laikiną veiklos nevykdymą yra įregistravusi laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Taigi Firmai neįvykdžius privalomos sąlygos deklaruoti veiklos nevykdymą Mokesčių administravimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, ji (Firma) turėjo prievolę už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. mokėti VSD įmokas už pareiškėją (Įstatymo 9 str. 4 ir 5 d., 14 str. 2 d.). Firmai šios prievolės Įstatymo nustatyta tvarka ir terminu neįvykdžius, pradėti skaičiuoti delspinigiai (Įstatymo 16 str. (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), 19 str. (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.)).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog VSDFV Vilniaus skyrius teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad Firma turėjo prievolę už pareiškėją sumokėti 1 368 Lt (396,20 Eur) VSD įmokas, apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d., ir, jai šios prievolės neįvykdžius, apskaičiavo 94,28 Eur delspinigius. Tuo tarpu pareiškėjos skundo teiginys, kad veiklos nevykdančiai ir pajamų negaunančiai individualiai įmonei nekyla prievolė mokėti VSD įmokas už įmonės savininką, remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pasisakant dėl priverstinio nesumokėtų VSD įmokų ir delspinigių išieškojimo iš pareiškėjos asmeninės sąskaitos, o ne iš Firmos sąskaitos, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (individuali įmonė priskiriama šiai kategorijai (Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 2 str. 1 d.)) turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi, VSDFV Vilniaus skyrius, neturėdamas galimybės Firmos nesumokėtas VSD įmokas ir delspinigius išieškoti iš Firmos, turėjo teisėtą pagrindą Firmos nesumokėtų VSD įmokų ir delspinigių išieškojimą nukreipti į pareiškėją – Firmos savininkę, t. y. nesumokėtas sumas priverstinai išieškoti, pateikiant mokėjimo nurodymus per Piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą į pareiškėjos asmeninę sąskaitą. Pažymėtina, jog pareiškėja nepateikė teismui duomenų, kad VSDFV Vilniaus skyrius galėjo ginčijamas sumas išieškoti iš Firmos.

Pareiškėja nesutiko su VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyriaus reikalavimu, siekiant perskaičiuoti VSD įmokas už 2010 m. sausio 1 d. – 2010 m. birželio 30 d. laikotarpį, pateikti A1 pažymėjimą, teigdama, kad minėtu laikotarpiu ji dirbo tik Jungtinėje Karalystėje. Tačiau šiuo aspektu svarbu pažymėti tai, jog Įstatymo prasme pareiškėja priskirtina savarankiškai dirbantiems asmenims. Todėl teisėjų kolegija sutinka su atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens pozicija, jog nagrinėjamu atveju taikytinos Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio 2 dalies ir Reglamento (EB) Nr. 987/2009 16 straipsnio 1 dalies nuostatos. Pagal Reglamento (EB) Nr. 987/2009 19 straipsnio 2 dalį, asmens prašymu valstybės narės, kurios teisės aktai yra taikytini pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 II antraštinės dalies nuostatą, kompetentinga įstaiga išduoda pažymėjimą, liudijantį, kad tokie teisės aktai yra taikytini, ir prireikus nurodo, iki kada ir kokiomis sąlygomis jie taikytini. Taigi pareiškėjos atveju Jungtinės Karalystės socialinės apsaugos teisės aktų taikymą galėtų įrodyti būtent A1 pažymėjimas dėl jo turėtojui taikomų socialinės apsaugos teisės aktų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip atsiliepimuose teismui patvirtino atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo, VSDFV Užsienio išmokų tarnyba yra išsiuntusi į Jungtinės Karalystės kompetentingą įstaigą prašymą pateikti informaciją apie pareiškėjos socialinio draudimo istoriją šioje valstybėje narėje ir kai bus gauta E205 forma („Pažyma dėl draudimo istorijos“), patvirtinanti pareiškėjos socialinį draudimą Jungtinėje Karalystėje, VSDFV Vilniaus skyriui bus pagrindas perskaičiuoti VSD įmokas už laikotarpį nuo 2010 sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjos patikslinto skundo dalyje dėl VSDFV 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. (9.8) I-5008 dalies, kuria VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmai, apskaičiuojant Firmai VSD įmokas ir delspinigius už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. ir juos išieškant iš Firmos savininkės pareiškėjos asmeninės sąskaitos, pripažinti teisėtais ir pagrįstais, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl patikslintas skundas šioje dalyje atmetamas, o skundžiamas VSDFV 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas Nr. (9.8) I-5008 minėtoje dalyje paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos R. J. patikslintą skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. (9.8) I-5008 dalį, kuria Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus veiksmai, apskaičiuojant R. J. firmai „R1“ VSD įmokas ir delspinigius už laikotarpį nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. ir juos išieškant iš pareiškėjos R. J. asmeninės sąskaitos, pripažinti teisėtais ir pagrįstais.

Likusioje dalyje pareiškėjos R. J. patikslintą skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.