Vilniaus apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinio teisės pažeidimo nutarimą priėmusios institucijos Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau ir – Valstybinė darbo inspekcija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-19 nutarties, kuria panaikinta Valstybins darbo inspekcijos 2016-03-03 nutarimo Nr. VDIN-53085507-16 dalis, kuria A. K. pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 268 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016-03-03 nutarimu Nr. VDIN-53085507-16 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 41 straipsnio 1 dalį ir 41⁴ straipsnio 1 dalį, subendrinta 600 Eur bauda, už tai, kad jis būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius ir įmonę atstovaujantis asmuo, neužtikrino, kad būtų laikomasi darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų t. y.: 1) įmonės direktorius nėra atestuotas darbų saugos klausimais, nors 2013-04-25 atliekant planinį įmonės patikrinimą buvo surašyta rekomendacija nustatytą pažeidimą pašalinti. Tokiu būdu buvo pažeista DK 268 straipsnio 1 dalis; 2) įmonėje nėra rengiamas ir darbuotojai nėra pasirašytinai supažindinami su sveikatos tikrinimų grafiku, tuo pažeidžiant DK 265 straipsnio 5 dalį; 3) 2015-12-07 atleidus iš darbo L. M. su darbuotoju galutinai buvo atsiskaityta 2015-12-11, tuo pažeidžiant DK 141 straipsnio 1 dalį; 4) įmonėje nebuvo įvertinta profesinė rizika, nors 2013-04-25 atliekant planinį įmonės patikrinimą buvo surašyta rekomendacija nustatytą pažeidimą pašalinti, profesinė rizika buvo įvertinta po atlikto įmonės patikrinimo 2016 m. sausio mėnesį. Tokiu būdu buvo pažeistas DK 264 straipsnio 2 dalies 1 punktas; 5) darbuotojai V. Z. (V. Z.), J. S., J. T. (J. T.), R. T., V. V., A. A. (A. A.), K. S., A. G., R. J., J. M., J. R., V. U. ir J. Z. nustatyta tvarka periodiškai nebuvo privalomai pasitikrinę sveikatos, tuo pažeidžiant DK 265 straipsnio 2 dalį.

Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Valstybinė darbo inspekcija 2016-03-03 nutarimu nubaudė A. K. pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį už eilę pažeidimų, iš kurių vienas yra tai, kad A. K., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, nėra atestuotas darbų saugos klausimais kaip numatyta DK 268 straipsnio 1 dalyje, nors 2013-04-25 atliekant planinį įmonės patikrinimą buvo surašyta rekomendacija nustatytą pažeidimą pašalinti.

Skundžiama nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas panaikino Valstybinės darbo inspekcijos nutarimo dalį, kurioje A. K. pripažintas pažeidęs DK 268 straipsnio 1 dalį. Teismas, atsižvelgęs į bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjo atstovo pateiktą UAB (duomenys neskelbtini) cecho viršininko A. G. darbų saugos pažymėjimą (duomenys neskelbtini), kuris buvo išduotas 2013-04-16 ir kuris galiojo pradėto patikrinimo metu, sprendė, kad yra teisinis pagrindas iš nutarimo pašalinti DK 268 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai aiškino DK 268 straipsnio 1 dalies nuostatas. Apelianto manymu, nagrinėjamu atveju neužtenka, kad darbų saugos klausimais būtų atestuotas tik įgaliotas asmuo (A. G.), nes pagal galiojančią tvarką (sąrašą) A. K., kaip darbdavys (direktorius) nepatenka į asmenų sąrašą, kurie yra atleidžiami nuo pareigos būti atestuoti darbų saugos klausimais.

Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio (Darbdaviui atstovaujančio asmens, darbdavio įgalioto asmens atestavimas) 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d.) darbdaviams atstovaujančių asmenų, taip pat darbdavių fizinių asmenų, individualių (personalinių) įmonių savininkų, darbdavių ūkininkų žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos (darbuotojai atestuojami) Darbo kodekso 268 straipsnyje nustatytu periodiškumu ir Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal DK 268 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d.) kiekvieno darbdavio ar jo įgalioto asmens žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas ir vėliau ne rečiau kaip kas penkeri metai Vyriausybės nustatyta tvarka.

Visų pirma, pagal patikrinimo, įvykusio 2013-04-25, metu galiojusią Darbo kodekso 268 straipsnio 1 dalies redakciją, pasitikrinti žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais privalėjo vienas iš dviejų subjektų: darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2015-01-01) nustatyta, kad darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai – padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje. Bylos medžiagos duomenimis, A. K., būdamas darbdaviu ir direktoriumi, 2013-04-16 įsakymu UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoją - cecho viršininką A. G. paskyrė saugos ir sveikatos specialistu, kuriam 2013-04-16 buvo išduotas įstatymo reikalavimus atitinkantis darbų saugos pažymėjimas, galiojęs Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo metu, 2013-04-25. Tai gi, atsižvelgiant į tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, 2013-04-25 Valstybinės darbo inspekcijos teiktos rekomendacijos dėl darbdavio privalomo pasitikrinimo žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities, buvo nepagrįstos.

Tačiau, nuo 2015-01-01 įsigaliojusi DK 268 straipsnio 1 dalies redakcija numato, kad kiekvieno darbdavio fizinio asmens ar darbdaviui atstovaujančio įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros vadovo žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas Vyriausybės nustatyta tvarka. T. y. aiškiai įvardinta, kad darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais darbdaviui įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose atstovauja jų vadovas (atsisakant nuostatos, kad darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais atestuojamas darbdavio įgaliotas asmuo). Apygardos teismas visiškai pritaria apylinkės teismo išvadai, kad 2006-07-13 A. K. išduotas darbų saugos pažymėjimas (duomenys neskelbtini), Valstybinei darbo inspekcijai atliekant patikrinimą 2015-12-10 – 2016-02-26, negaliojo. A. K. išduotas 2006-07-13 darbų saugos pažymėjimas (duomenys neskelbtini) galiojo 5 m., t. y. iki 2011-07-13. Pasibaigus 2006-07-13 darbų saugos pažymėjimo galiojimo terminui, A. K. žinių pakartotinai, kaip tuo metu numatė galiojanti DK 268 straipsnio redakcija, nepasitikrino. 2013-04-16 A. K. įsakymu UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojui, cecho viršininkui A. G. perdavė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje, paskyrė jį saugos ir sveikatos specialistu, kuriam 2013-04-16 buvo išduotas įstatymo reikalavimus atitinkantis darbų saugos pažymėjimas. Atsižvelgiant į tai, A. K. nuo 2013-04-16 iki 2015-01-01 neturėjo pareigos pasitikrinti žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities. Tačiau 2015-01-01 įsigaliojus naujai DK 268 straipsnio redakcijai, kurioje neliko nuostatos, leidžiančios vietoj darbdavio fizinio asmens, ar darbdaviui atstovaujančios įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros vadovo, darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais atestuoti tik darbdavio įgaliotą asmenį - UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. K. privalėjo savo žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais pasitikrinti teisės aktų nustatyta tvarka. Byloje taip pat neginčytinai nustatyta, kad A. K. vykstant įmonės patikrinimui, buvo atestuotas dėl darbuotojų saugos ir sveikatos ir jam 2016-02-25 buvo išduotas darbų saugos pažymėjimas VL-D-A Nr. 9, kurį Valstybinei darbo inspekcijai jis pateikė 2016-03-03, t. y. jau po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo. Taigi, A. K. žinias iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities pasitikrino tik Valstybinės darbo inspekcijos įmonės patikrinimo metu, nors turėjo pareigą tai padaryti iš karto po 2015-01-01 DK 268 straipsnio 1 dalies redakcijos įsigaliojimo.

Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punktas įtvirtinta, kad Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai, nustatę darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, nustatyta tvarka surašo protokolus, reikalavimus, aktus ir kitokius patvirtintos formos dokumentus. Taigi, Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas pareigūnui, kai yra nustatomas įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas, suteikia tam tikrą diskrecijos laisvę, kuri pasireiškia tuo, jog VDI pareigūnas, atsižvelgęs į padaryto pažeidimo pobūdį ir pan., savarankiškai parenka pažeidėjui taikytiną priemonę, kuri nebūtinai turi būti administracinės atsakomybės formos. Lietuvos Respublikos Seimo 1994-06-23 nutarimu ratifikuotos Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 81 „Dėl darbo inspekcijos pramonėje ir prekyboje“ 17 straipsnio 2 dalyje, įtvirtinanti darbo inspektoriaus teisę savarankiškai ir atsižvelgiant į konkrečią situaciją priimti sprendimą dėl asmens, kuris pažeidė teisės aktų reikalavimus, veiksmų įvertinimo ir jam taikytinos priemonės (žr., 2008 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. N502-277/2008).

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti, būtina atsižvelgti į eilę aplinkybių: visų pirma, į dviprasmiškai suformuluotą kaltinimą: „įmonės direktorius nėra atestuotas darbų saugos klausimais, nors 2013-04-25 atliekant planinį įmonės patikrinimą buvo surašyta rekomendacija nustatytą pažeidimą pašalinti. Tokiu būdu buvo pažeista DK 268 straipsnio 1 dalis“, iš kurio neaišku, ar asmuo baudžiamas dėl to, kad nevykdė Valstybinės darbo inspekcijos 2013-04-25 rekomendacijų, ar dėl to, kad nėra atestuotas darbų saugos klausimais, tuo pažeidžiant 2015-01-01 įsigaliojusią DK 268 straipsnio 1 dalies redakciją; antra, į tai, kad 2013-04-25 rekomendacijos buvo nepagrįstos, nes nuo 2013-04-16 iki 2015-01-01 A. K. neturėjo pareigos pakartotinai pasitikrinti žinias darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, kadangi šias funkcijas 2013-04-16 įsakymu perdavė cecho viršininkui A. G., kuris buvo teisės aktų nustatyta tvarka atestuotas ir turėjo galiojantį darbų saugos pažymėjimą tiek 2013-04-25, tiek įmonės patikrinimo metu 2015-12-10 – 2016-02-26; trečia, įmonės patikrinimo metu A. K. pasitikrino žinias darbuotųjų saugos ir sveikatos srityje, buvo atestuotas ir 2016-02-25 gavo darbų saugos pažymėjimą, kurį pateikė iki nutarimo byloje priėmimo. Apygardos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į visas aukščiau išvardintas aplinkybes, teisingumo bei protingumo principus, nėra pagrindo konstatuoti, kad A. K. piktybiškai nesiekė užtikrinti darbuotojų saugos ir jam būtina taikyti administracinę atsakomybę. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo A. K. dėl DK 268 straipsnio 1 dalies pažeidimo traukti administracinėn atsakomybėn.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktą, teismas

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-19 nutartį nepakeistą ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.