Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės (pranešėja),

dalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Vilniaus rinktinės atstovui Rišardui Jaščaninui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 3 d. nutarties T. N. administracinėje byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinė 2007 m. liepos 10 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 3 d. nutartį panaikinti ir priimti sprendimą dėl T. N. sulaikymo Užsieniečių registracijos centre, kol bus sprendžiamas klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Apeliaciniame skunde teigiama, jog Baltarusijos Respublikos pilietis T. N. 2005 metais neteisėtai perėjo valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją. Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį baudžiamojoje byloje Nr. 05-1-6051-07. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad T. N. , gyvenantis Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini), 2005 metų rugsėjo mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, Šalčininkų rajone, Girdžiūnų kaimo ribose, neteisėtai perėjo valstybės sieną. T. N. pateikė tik jo vardu išduotą TSRS piliečio pasą (duomenys neskelbtini). Dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo 2007 m. liepos 2 d. nuosprendžiu Šalčininkų rajono apylinkės teismas jam paskyrė 4 MGL dydžio baudą. Į bausmės laiką įskaičiavus dvi dienas sulaikymo nuo 2007 m. gegužės 3 d. iki 2007 m. gegužės 5 d., teismas nutarė jį laikyti visiškai atlikusiu bausmę. Skunde nurodoma, jog vadovaujantis 2004 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. IX-2206 „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 6 straipsnio 1 dalimi, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui jos teritorijoje užsienietis privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą (jeigu Lietuvos Respublikos sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip), o pagal to paties įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 7 dalį užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra Lietuvos Respublikoje be vizos, jeigu ji būtina, ir yra Lietuvos Respublikoje be galiojančio kelionės dokumento, išskyrus prieglobsčio prašytojus. T. N. turimas Baltarusijos Respublikoje išduotas TSRS piliečio pasas negalioja, tai yra jis neturi galiojančio kelionės dokumento, be to, neturi ir Lietuvos Respublikos vizos, kuri būtina Baltarusijos Respublikos piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti jos teritorijoje. Skunde pažymima, jog pagal to paties įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 2 punktą užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu neteisėtai į ją atvyko ar neteisėtai joje yra. Be to, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 206² straipsnis numato atsakomybę už gyvenamojo ploto suteikimą užsieniečiams, neturintiems paso ar jį atitinkančio dokumento, kelionės dokumento, Lietuvos Respublikos vizos, leidimo laikinai apsigyventi ar leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Todėl, kaip teigiama apeliaciniame skunde, priimdama gyventi T. N. jo sesuo M. J. daro administracinės teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 206² straipsnio 1 dalyje. Kadangi be galiojančio kelionės dokumento ir Lietuvos Respublikos vizos T. N. negali būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, negali būti patikėtas prižiūrėti ir rūpintis seseriai M. J. , todėl, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės teigimu, jis turi būti laikomas sulaikytas Užsieniečių registracijos centre.

Teismo posėdyje dalyvavęs apelianto atstovas paaiškino, kad T. N. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimas iki šiol neišspręstas, kadangi teismas jokiai institucijai to nepavedė daryti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnyje pateiktas išsamus užsieniečio sulaikymo pagrindų sąrašas. Vienas iš tokių pagrindų yra užsieniečio neteisėtas atvykimas į Lietuvos Respubliką ar neteisėtas buvimas joje, išskyrus atvejus, kai jis yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Aplinkybės, kad T. N. į Lietuvos Respubliką atvyko ir joje yra neteisėtai patvirtintos įsiteisėjusiu Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 2 d. nuosprendžiu ir kita bylos medžiaga.

Įstatymo 112 straipsnyje nurodyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jei tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Nesant nei vienos iš šiame straipsnyje išvardintų aplinkybių, patvirtintų faktiniais bylos duomenimis, užsieniečio laisvės apribojimas Įstatymo 113 straipsnio kontekste nebūtų pagrįstas.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyrius teikimu kreipdamasis į Šalčininkų rajono apylinkės teismą dėl T. N. sulaikymo kol bus išspręstas klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nepateikė jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad šio asmens sulaikymas yra būtinas dėl galimos grėsmės valstybės saugumui, siekiui užtikrinti viešąją tvarką, norint apsaugoti žmonių sveikatą ar dorovę, kitų asmenų teises ir laisves bei norint užkirsti kelią nusikalstamumui ar siekiant jį sustabdyti. Tokių duomenų nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui. T. N. yra Baltarusijos Respublikos pilietis, nekeliantis grėsmės Lietuvos valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė, numatyta Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 4 punkte, – patikėjimas prižiūrėti T. N. jo seseriai, Lietuvos Respublikos pilietei M. J. , gyvenančiai (duomenys neskelbtini), būtų pažeidinėjama, tad jokios būtinybės apriboti užsieniečio judėjimo laisvę nebuvo ir nėra.

Konstitucinis Teismas 1999 m. vasario 5 d. nutarime yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą netenkinti apelianto teikimo dėl Baltarusijos Respublikos piliečio T. N. sulaikymo Užsieniečių registracijos centre ir paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Alternatyviosios sulaikymui priemonės taikymo terminas teismo nutartyje, kaip to reikalauja Įstatymo 115 straipsnio 4 dalies nuostatos, yra nurodytas – iki bus išspręstas klausimas dėl T. N. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 127 straipsnio 4 dalies nuostatos sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo, kai šis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, priimti įpareigoja Migracijos departamentą, o jį įgyvendinti turi Valstybės sienos apsaugos tarnyba arba policija. Tvarką, reglamentuojančią sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimą ir jų vykdymą nustato vidaus reikalų ministras (Įstatymo 127 str. 6 d.). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 patvirtintų ,,Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo taisyklių“ 36 punkte nurodyta, kad esant įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 126 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam užsieniečio išsiuntimo pagrindui (t. y. kai jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra), teritorinė policijos įstaiga, kurios aptarnaujamoje teritorijoje užsienietis yra ar gyvena <...>, ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos struktūrinis padalinys, kurio aptarnaujamoje teritorijoje užsienietis yra ar gyvena sprendimui dėl užsieniečio išsiuntimo priimti Migracijos departamentui turi pateikti užsieniečio bylą dėl jo išsiuntimo. Taigi, minėtos institucijos privalo vykdyti įstatymo reikalavimus, nelaukdamos atskirų teismo pavedimų, kurių duoti Įstatymas teismo ir neįpareigoja.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės apeliacinį skundą atmesti.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.