Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-06-01 · Civilinė byla Nr. 2A-230-198/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-01
Bylos Nr.
2A-230-198/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimantas Misiūnas (pirm.), Zina Mickevičiūtė, Birutė Jonaitienė (pran.)
Ieškovas
J. S.
Atsakovas
V. S.
Išvadą teikia
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A – 230 – 198 / 2009

Eigirdas Činka Procesinio sprendimo kategorija:(S)78.2.1; 121.15; 121.21NuorašasPANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. birželio 1 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,

kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės (pranešėja), Zinos Mickevičiūtės

sekretoriaujant Angelei Andrikonienei

dalyvaujant ieškovei J. S., atsakovui V. S.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašė pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003-07-07 sprendimu iš atsakovo priteistą materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Nurodė, kad išlaikymas abiems jų vaikams buvo priteistas 2003 metais po 40 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Duktė E. S. šiuo metu yra jau pilnametė, o sūnui D. S. yra 15 metų. Sūnus mokosi Nevėžio pagrindinėje mokykloje, 9 klasėje. Sūnui maistui ieškovė išleidžia kas mėnesį 250 Lt, rūbams – 100 Lt, batams, sportinei avalynei – apie 80 Lt, komunalinių mokesčių dalis sudaro 100 Lt sumą. Ji perka malkas namo apšildymui, namuose yra kompiuteris, interneto paslaugos kas mėnesį kainuoja 71 Lt. Daugelis išlaidų sūnaus išlaikymui yra nepastovaus pobūdžio, todėl kas mėnesį sūnui išlaikyti ji išleidžia apie 800 Lt. Finansiškai išgyventi padeda sesuo ir suaugusi dukra, kuri gyvena ir dirba užsienyje. Be to, ji (ieškovė) yra bedarbė, registruota darbo biržoje, neturinti pajamų ir turto, kurį galėtų parduoti. 2003 metais ji dirbo pagal verslo liudijimą, gaudavo atlyginimo apie 500 Lt. Šiuo metu pajamos siekia 750 Lt, įskaitant 52 Lt už sūnaus pašalpą ir 40 Lt dydžio atsakovo mokamą išlaikymą.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 26 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino. Pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003 m. liepos 7 d. sprendimu priteisto D. S. išlaikymo dydį ir priteisė iš V. S. išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. S., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo 2008-12-04 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. D. S. priteistų lėšų tvarkytoja paskyrė J. S. uzufrukto teisės pagrindu.

Nustatė, kad šalių santuoka nutraukta 2003-03-19, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003-07-07 sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams E. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. S., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 40 Lt iki jų pilnametystės. Šiuo metu atsakovas vaiko išlaikymui kas mėnesį moka po 40 Lt. Ieškovė yra bedarbė, nuo 2008-10-20 registruota Panevėžio darbo biržoje, jos nedarbo išmokos 2008 metų spalio mėnesį buvo 105,33 Lt, 2008 metų lapkričio mėnesį – 653,02 Lt, 2008 metų gruodžio mėnesį – 653,02 Lt, 2009 metų sausio mėnesį – 628,58 Lt. Nepilnamečiui D. S. mokama 52 Lt dydžio vaiko pašalpa. Ieškovė neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių. Atsakovas dirba S. G. įmonėje „Grožis“, jo darbo užmokestis 2008 metų sausio mėnesį buvo – 864,03 Lt, išmokėti dienpinigiai – 761,20 Lt, 2008 metų vasario mėnesį – 895,55 Lt, išmokėti dienpinigiai – 2 366,80 Lt, 2008 metų kovo mėnesį – 943,41 Lt, išmokėti dienpinigiai – 1 606,80 Lt, 2008 metų balandžio mėnesį – 863,15 Lt, išmokėti dienpinigiai – 895,60 Lt, 2008 metų gegužės mėnesį – 921,62 Lt, išmokėti dienpinigiai – 4 732,40 Lt, 2008 metų birželio mėnesį – 882,29 Lt, išmokėti dienpinigiai – 2 906,80 Lt, 2008 metų liepos mėnesį – 934,07 Lt, išmokėti dienpinigiai 2 292,40 Lt, 2008 metų rugpjūčio mėnesį – 865,44 Lt, išmokėti dienpinigiai – 1 611,20 Lt, 2008 metų rugsėjo mėnesį – 890,14 Lt, išmokėti dienpinigiai – 2 712,40 Lt, 2008 metų spalio mėnesį – 865,65 Lt, išmokėti dienpinigiai – 2 291,20 Lt, 2008 metų lapkričio mėnesį – 859,80 Lt, išmokėti dienpinigiai – 1 362,40 Lt, 2008 metų gruodžio mėnesį – 904,06 Lt, išmokėti dienpinigiai – 3 158 Lt. Atsakovo vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Darbingumo lygio vertinimo aktu 2007-03-27 Nr. 1491 jam nustatytas 50 procentų netektas darbingumas. 2003-07-02 V. S. yra įregistravęs antrą santuoką, augina dar du nepilnamečius vaikus, iš kurių sūnus K. S. turi sveikatos problemų, jam diagnozuota autoimuninė trombocitopeninė purpura, reikalingas gydymas. Sutuoktinė A. S. yra vaiko priežiūros atostogose iki 2010-11-10, jos vardu registruotas nekilnojamas turtas – dalis gyvenamojo namo su žemės sklypu Panevėžio mieste, kuris jai priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, sprendė, kad yra pagrindas pakeisti priteisto išlaikymo dydį, nes šalyje pasikeitė ekonominė padėtis, išlaikymas nepilnamečiui Dominykui buvo priteistas seniai, vaikas auga ir jo poreikiai didėja, kurie šiuo metu siekia apie 800 Lt per mėnesį, be to, atsakovas teismui nepateikė duomenų apie tai, kad neturėtų galimybės teikti išlaikymo savo nepilnamečiui sūnui (CK 3.201 str. 1 d.), priešingai, iš teismo surinktų rašytinių įrodymų turinio matyti, kad atsakovo materialinė padėtis yra ženkliai geresnė nei ieškovės, t. y. jis prisiėmė gana didelius finansinius įsipareigojimus prieš banką, gauna nuolatines nemažas darbines pajamas. Teismo nuomone, atsakovo šiuo metu teikiamas 40 Lt dydžio išlaikymas nebeatitinka minimaliausių nepilnamečio vaiko poreikių ir interesų. Be to, didesnio išlaikymo reikalingumą nepilnamečiui sūnui iš dalies pripažįsta ir pats atsakovas, sutikdamas jam teikti 250 Lt dydžio išlaikymą gera valia. Spręsdamas priteistino išlaikymo dydžio klausimą, teismas atsižvelgė ir į tą aplinkybę, jog ieškovė neturi darbo, jai kol kas mokama apie 650 Lt dydžio nedarbo draudimo išmoka bei 52 Lt vaiko pašalpa, kitokių pajamų ji neturi, jos vardu nėra registruotų transporto priemonių ir nekilnojamojo turto, su sūnumi gyvena pas motiną, pragyventi padeda sesuo ir pilnametė dukra, gyvenanti ir dirbanti užsienyje, į tai, kad atsakovas dirba S. G. įmonėje „Grožis“, teikdamas dokumentus kreditui gauti AB SEB Vilniaus bankui, atsakovas 2006-09-04 pateikė duomenis, jog jo vidutinis darbo užmokestis siekia 2 348 Lt, be to, be darbo užmokesčio, kuris yra 860 – 900 Lt, jam kas mėnesį mokami dienpinigiai 2-3 kartus viršija mokamą darbo užmokestį. Teismas konstatavo, jog vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos pagrindu, darbuotojui mokami dienpinigiai įeina į darbo užmokesčio sąvoką, todėl turi būti vertinami kaip jo gaunamos pajamos ir į jas atsižvelgiama nustatant išlaikymo dydį. Nors atsakovas neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių, tačiau savo paveldėtą žemės bei statinių dalį, esančią (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, 2007 m. neatlygintinai perleido žmonai A. S.. Teismas atsižvelgė ir į tai, jog atsakovas augina dar du nepilnamečius vaikus, kurių poreikius taip pat privalo užtikrinti tinkamai. Vertindamas tai, kad atsakovas turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigai, teismas pažymėjo, kad nepilnamečio vaiko poreikiai turi būti tenkinami pirmiausia ir negali būti pažeidinėjami prisiimtais neįvertintais įsipareigojimais ar neapgalvotomis išlaidomis, nes tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 m.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą pakeisti ir priimti naują sprendimą – priteisti iš jo išlaikymą nepilnamečiui sūnui Dominykui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt nuo 2008-12-04 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nurodo, kad jis gauna apie 865 Lt atlyginimą, dirba krovinių gabenimo įmonėje, kuri esant šiandieninei ekonominei situacijai gali bet kada bankrutuoti, yra tik iš dalies darbingas, papildomo darbo susirasti galimybės neturi. Dienpinigiai nėra skirti atlyginti už darbą, tai tik pragyvenimui komandiruočių metu. Teismo argumentas, kad dienpinigiai 2-3 kartus viršija atlyginimą, neatitinka tikrovės, nes už 2009 m. sausį ir kovą darbdavys jų apskritai nemokėjo, o vasarį sumokėta 1 331,60 Lt dienpinigių. Be to, augina dar du mažamečius vaikus, iš kurių vienas turi didelių sveikatos problemų, žmona nedirba, todėl pragyvenimui lieka tik jo atlyginimas ir vaiko pašalpos. Net patiems pragyvenimui dažnai tenka skolintis pinigų iš artimų giminaičių. Taigi, priteisus sūnui D. S. po 400 Lt išlaikymui, bus nuskriausti kiti vaikai. Teismas visų šių aplinkybių tinkamai neįvertino. Be to, byloje yra duomenys apie ieškovės valdomą nekilnojamąjį turtą, tačiau teismas kažkodėl sprendime nurodė, kad ieškovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Kad anksčiau teikė pakankamą pagal savo galimybes materialinį išlaikymą, galima spręsti iš to, jog ieškovė nesikreipė į teismą dėl išlaikymo perskaičiavimo, nors iš 2003 m. sprendimu priteistos 40 Lt sumos vaiką išlaikyti yra sunku.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, teismo sprendimas skundžiamojoje dalyje teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad atsakovas V. S. yra D. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003-07-07 sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymas sūnui D. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 40 Lt iki jo pilnametystės (b. l. 4-5). Ieškovė J. S. kreipėsi į teismą dėl šio sprendimo pakeitimo ir išlaikymo sūnui padidinimo iki 400 Lt, motyvuodama tuo, kad dėl netekto darbo aiškiai pasikeitė jos turtinė padėtis, sūnus užaugo, pakito jo poreikiai ir pragyvenimo lygis, todėl mokama 40 Lt išlaikymo suma neatitinka net minimalių vaiko poreikių, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Atsakovas sukūrė kitą šeimą, augina dukrą A., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnų K., gim. (duomenys neskelbtini). Jis nesutinka mokėti po 400 Lt išlaikymui, nes gauna nedideles pajamas (apie 865 Lt), yra tik iš dalies darbingas, išlaiko dar du nepilnamečius vaikus – dukrą A. ir sūnų K. Jo turinė padėtis leidžia mokėti sūnaus išlaikymui tik po 150 Lt kas mėnesį.

Teisėjų kolegija su apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir mano, kad teismo išvada ieškinį tenkinti visiškai yra teisėta, atitinka šį klausimą reglamentuojančių teisės normų turinį. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (Konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus reglamentuoja CK 3.192 straipsnis. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Prievolė išlaikyti vaiką, mokant periodines įmokas, dažniausiai yra tęstinio pobūdžio ir vykdoma gan ilgą laikotarpį. Augant vaikui keičiasi jo poreikiai, gali keistis ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.). Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3. 3 str.), t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas, o sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose: 2005-05-11 – Nr. 3K-3-306/2005; 2005-06-08 – Nr. 3K-3-337/2005; 2006-05-17 – Nr. 3K-3-341/2006; 2008-05-26 – Nr. 3K-3-303/2008 ir kt.). Pagal teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi nustatant išlaikymo dydį yra CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai CK 3.201 str. pagrindu nusprendė padidinti priteisto išlaikymo šalių sūnui D. dydį iki 400 Lt kas mėnesį, nes byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad po 2003-07-07 teismo sprendimu priteisto išlaikymo sūnaus būtini poreikiai padidėjo dėl jo amžiaus, atsakovo turtinės padėties ir ekonominių laikmečio pokyčių. Ieškovė pagrindė, kokiems poreikiams tenkinti reikia prašomo dydžio išlaidų (mokymosi, bendro ugdymo, maisto, drabužių ir pan.), ir tai atitinka protingumo kriterijus. 250 Lt, kuriuos sutinka mokėti atsakovas nepilnamečio sūnaus išlaikymui, aiškiai neatitinka nepilnamečių vaikų poreikių, tai neproporcinga tėvų turtinei padėčiai ir neužtikrina būtinų sąlygų vaikams vystytis. Išlaikymui skiriamos lėšos turi užtikrinti būtinų maisto, drabužių, laisvalaikio, sveikatos priežiūros, higienos reikmenų įgijimą, užtikrinti būsto ir jo išlaikymo išlaidų apmokėjimą. Turi būti įvertinama ir tai, kad sūnaus poreikiai kasmet didėja ir didės tiek dėl išaugančio pragyvenimo lygio, tiek dėl jo amžiaus. Atsižvelgdamas į tai, kad, kaip minėta, vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt, bei įvertinęs ir kitas aplinkybes, teismas iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisė pusę reikalingų vaiko išlaikymui išlaidų (400 Lt). Apeliantui sutinkant mokėti tik po 250 Lt per mėnesį, ieškovė turėtų prisiimti didesnę dalį vaiko išlaikymo išlaidų. Tačiau aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog skundžiamo sprendimo priėmimo metu ieškovės turtinė padėtis buvo žymiai geresne nei atsakovo ir kad ji galėtų skirti didesnę pinigų sumą sūnaus išlaikymui, nėra. Teismas, nustatydamas konkretaus išlaikymo dydį iš kiekvieno iš vaiko tėvų, vertino šalių šeimos sudėtį, jų gaunamas pajamas, turtinę padėtį, o taip pat ir būtent tai, jog atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, jog bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ieškovė nurodė, kad nedarbo draudimo išmoką 2009-04-26 ji gavo paskutinį kartą.

Kolegija kritiškai vertina apelianto teiginį, kad teismas netinkamai įvertino, jog jis dirba krovinių gabenimo įmonėje, kadangi esant šiandieninei ekonominei situacijai įmonė gali bet kada bankrutuoti ir tokiu būdu jis neteks darbo. Kaip matyti iš 2009-03-09 S. G. įmonės „Grožis“ pranešimo, atsakovas įspėtas apie galimą atleidimą iš darbo nuo 2009-05-09. Tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas neturėtų darbo, priešingai – jis iš įmonės neatleistas ir dirba iki šiol. Teismas nevertina apelianto argumentų apie artimiausiu metu atleidimą jo iš darbo, kadangi teismo sprendimo išvados negali būti grįstos samprotavimais ir spėliojimais. Atmestinas ir tas apelianto argumentas, kad dienpinigiai nėra skirti atlyginti už darbą. Priešingai, darbuotojui mokami dienpinigiai įeina į darbo užmokesčio sąvoką ir todėl turi būti vertinami kaip jo gaunamos pajamos bei į jas atsižvelgiama nustatant išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007).

Taigi, apylinkės teismo sprendimu padaryta išvada apie atsakovo teiktino išlaikymo dydį atitinka bylos metu buvusią situaciją. Išlaikymo dydį sumažinti iki 250 Lt, kaip to pageidauja apeliantas, būtų neteisinga ir nesąžininga tiek ieškovės, tiek nepilnamečio sūnaus D. atžvilgiu. Kolegija sprendžia, kad priteista iš atsakovo kas mėnesį mokama periodinė išmoka po 400 Lt atitinka sūnaus D., gim. (duomenys neskelbtini), interesus ir nepažeidžia atsakovo, kaip išlaikančio dar du nepilnamečius vaikus, tėvo teisių bei interesų, o tuo pačiu ir atsakovo sūnaus D. interesų. Dėl šių aplinkybių, kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį, gaunamas pajamas, jų reguliarumą, išlaikomų asmenų skaičių ir pagrįstai iš atsakovo priteisė sūnaus D. S. išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-12-04 iki jo pilnametystės. Tai atitinka CK 1.5 str. nuostatas. Įrodymų ir aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nenustatyta. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 320 str.). Todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Birutė JonaitienėLaimantas MisiūnasZina Mickevičiūtė