Utenos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs UAB „Mokilizingas“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys K. A., J. A., antstolė Nijolė Viešchnickienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš antstolės Nijolės Viešchnickienės gauta ir prie civilinės bylos prijungta vykdomoji byla Nr. 0073/08/01398, kuri susijusi su prašymo nagrinėjimu.

Byla nagrinėjama rašytino proceso tvarka suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (CPK 593 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

LR CPK 667 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0073/08/01398 dokumentų nustatyta, kad antstolė Nijolė Viešchnickienė vykdo Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. DJ-3788 dėl 957,08 EUR skolos ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš K. A. išieškotojos UAB „Mokilizingas“ naudai. Skolininkas nuo 2003-12-30 yra sudaręs santuoką su J. A., jų santuoka nėra nutraukta (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis jo sutuoktinė J. A. dirba AB „Utenos trikotažas“ ir gauna darbo užmokestį. Antstolė 2016-10-03 patvarkymu areštavo 1/2 dalį J. A. priklausančio darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų išmokų sumos kiekvieną mėnesį nuo įstatymo leidžiamos sumos.

Nagrinėjamu atveju taikytinos LR Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį režimą. Piniginės lėšos, gautos iš J. A. darbinių pajamų, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (LR CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis skolininkas K. A. šiuo metu niekur nedirba, tačiau sutuoktinė, kaip minėta, dirba ir gauna darbo užmokestį.

Sprendžiant dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, reikšminga yra tai, kad LR CK 3.117 str. 1 d. įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo šio principo galima nukrypti tik LR CK numatytais atvejais. Tokius atvejus reglamentuojančio LR CK 3.123 str. 1 d. nustatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo minėto principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pažymėta, kad taikant LR CK 3.123 str. 1 d., neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių yra galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, tačiau reikia nustatyti, jog toks nukrypimas yra būtinas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat nurodyta, kad kiekvienu atveju pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių nustatymas, nukrypimo mastas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas ir nenustatyta aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo, nustatytina, jog skolininkui K. A. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės J. A. gaunamo darbo užmokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 290-291 str., 593 str., 667 str., teisėjas

nutaria:

prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad K. A., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ½ dalis jo sutuoktinės J. A., a. k. (duomenys neskelbtini), pajamų, gaunamų iš darbo užmokesčio.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Molėtų rajono apylinkės teismą.