- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-29
- Bylos Nr.
- 1S-471-634/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-9-00590-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- D. B.
- Kategorijos
- 2.5.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. birželio 15 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 95-282 netaikyti D. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. B. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį galutine 10 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2016 m. gegužės 9 d., bausmės pabaiga – 2026 m. gegužės 8 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2021 m. gegužės 10 d.) – 5 metai 2 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisija 2021 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 95-282 netaikė nuteistajam D. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, įvertinusi tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų didžiąją dalį sudaro dinaminiai balai, kuriuos savo elgesiu nuteistasis gali ir privalo mažinti. Be to, Komisija pažymėjo, jog nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus, be to pažymėjo ir tai, kad nuteistojo teigiami pokyčiai jau buvo įvertinti kai D. B. buvo perkeltas tęsti bausmę į atvirąją koloniją. Komisijos nutarime konstatuota ir tai, kad nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, neįvykdė Komisijos paskirtų rekomendacijų, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.
3. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai skundžiama 2021 m. birželio 15 d. nutartimi netenkino nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra motyvuojant tuo, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Nuteistasis D. B. skundžia apylinkės teismo nutartį ir prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismui kartu su skundu pateikė ir duomenis, pagrindžiančius, kad savanoriškai dengė kiek yra įmanoma visus vykdomuosius dokumentus, daugiau padengti neturėjo galimybės, per nurodytą laikotarpį padengė daugiau, nei yra gavęs darbo užmokesčio, kas įrodo, jog jis siekia savo skolas sumažinti. Nurodo, kad nutarime klaidingai konstatuota, kad jis savanoriškai vykdomųjų dokumentų nedengia.
4.2. Nuteistojo teigimu, komisija klaidingai konstatavo, kad jis neigia savo atsakomybę, linkęs atsakomybę nukreipti netinkamoms aplinkybėms, draugams. Pažymi, kad neneigia savo atsakomybės, ją pilnai supranta, supranta, kad pats yra atsakingas už savo veiksmus ir juos gali keisti, ką šiuo metu ir stengiasi padaryti. Komisija nepagrįstai vertino, kad jis neprisipažino padaręs nusikaltimą, kadangi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) tokio reikalavimo nenumato. Jo požiūris šiuo metu yra pakitęs, dabar jis supranta ir įvertina savo netinkamus ankstesnio gyvenimo aspektus.
4.3. Skunde nurodoma, kad nuteistasis neturi problemų, susijusių su narkotinių medžiagų bei alkoholio vartojimu. Dalyvavo tiek privalomose, tiek ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, palaiko artimus socialinius ryšius su artimaisiais, draugus renkasi atsargiai, bendrauja tik su asmenimis, kurie nelinkę pažeidinėti nustatytos tvarkos, nurodo visas savybes ir aplinkybes, charakterizuojančias jį teigiamai. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į jas, neatsakė į jo skundo argumentus.
4.4. Skunde pažymima, kad nors ir nurodoma, kad jo pakartotino nusikalstamo elgesio rizika dar gali būti mažinama, tačiau nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog tai padaryti yra įmanoma. Teigia, kad apylinkės teismas išskirtinę reikšmę suteikė padaryto nusikaltimo pobūdžiui, pavojingumui, pervertino aplinkybes, egzistavusias nuosprendžio priėmimo metu, tačiau neįvertino visapusiškai aplinkybių, susijusių su jo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu. Pirmosios instancijos teismo motyvai formalūs ir deklaratyvūs.
4.5. Apelianto teigimu, teigiamai jį apibūdinančių duomenų visuma nusveria neigiamus faktus ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog savo elgesį pakeitė tinkamai. Nurodo, kad praeityje teistas nebuvo, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, savo kaltę pripažįsta, prisiima atsakomybę, mano, kad pagrindini laisvės atėmimo vietų tikslas – tinkamai koreguoti elgesį ir skatinti jų sąmoningumą – yra įgyvendintas. Atkreipia dėmesį, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, kas įrodo, jog pataisos namų administracija taip parodė ypatingą pasitikėjimą juo.
4.6. Skunde nuteistasis taip pat teigia, kad reikia laikytis Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų Rec (2003) 22 dėl lygtinio paleidimo, kuriose nurodyta, jog lygtinis paleidimas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o ne išimtini ar nuteistajam teikiama privilegija. Lakoniškai teigiant, kad rekomendacijos nėra privalomos, būtų neteisingai aiškinama pati rekomendacijų prasmė, nes jos apskritai prarastų prasmę jei jomis niekada niekas nesivadovautų.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. B. skundas atmetamas.
6. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde nesutinka su Komisijos nutarime padaryta išvada, kad jis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių – neįvykdė Komisijos rekomendacijų savanoriškai kas mėnesį dengti vykdomuosius dokumentus. Kaip teisingai nuteistasis nurodė, pirmosios instancijos teismas dėl šių jo skundo argumentų apie dengiamus vykdomuosius dokumentus, nepasisakė, į nuteistojo skundo argumentus neatsakė. Apeliacinės instancijos teismas pritaria D. B., kad Komisijos nutarime padaryta išvada dėl savanoriškai nedengiamų vykdomųjų dokumentų yra nepagrįsta. Bylos medžiagoje yra pateikta Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos Turto valdymo skyriaus pažyma apie vykdomuosius dokumentus, kurioje nurodyta, kad nuteistasis D. B. pagal vykdomuosius dokumentus privalo sumokėti 19 747,57 Eur, išmokėta – 0 Eur. Moka alimentus, pagal 2021 m. balandžio 27 d. pažymą išmokėta – 878,09 Eur, pagal 2021 m. gegužės 5 d. pažymą – išmokėta 991,72 Eur (b. l. 44, 45). Tačiau šiuos duomenis, kad pagal vykdomuosius dokumentus nėra išmokėta jokia pinigų suma, paneigia į bylą nuteistojo pateikti bankinio mokėjimo nurodymai, antstolės I. B. pateiktos informacinės pažymos ir patvarkymai, iš kurių matyti, kad tam tikros išieškojimo bylos buvo užbaigtos jas visiškai įvykdžius 2021 m. kovo–balandžio mėnesiais, būtent tuo laikotarpiu, kuomet nuteistajam D. B. buvo galiojanti Komisijos rekomendacija savanoriškai dengti vykdomuosius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, Komisijos nutarimo išvada, kad D. B. nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių visiškai nepagrįsta.
7. Tačiau net ir konstatavus, kad Komisijos nutarimo išvada, jog D. B. nevykdo Komisijos rekomendacijos, yra nepagrįsta, reikia įvertinti ir kitas lygtinio paleidimo taikymui svarbias aplinkybes.
8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. BVK 157 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.
9. Taigi net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
10. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog D. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atitinkanti 26 balus, yra prilyginama žemai rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, būtina nustatyti akivaizdžius nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius pataisos namuose, kurie turi būti įtikinantys, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas laisvėje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytus rizikos vertinimo balus, bet ir visapusiškai įvertinus nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius.
11. Apeliantas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jo asmenybės ir elgesio bausmės atlikimo metu, todėl nepagrįstai netaikė lygtinio paleidimo. Kaip nurodo nuteistasis, bausmės atlikimo metu jis nebuvo baustas drausmine tvarka, 12 kartų skatintas už stropų darbą, nepriekaištingą elgesį. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nuteistasis eilę kartų yra skatintas už gerą elgesį ir darbą, tačiau tai nelaikytina išskirtine aplinkybe, kadangi nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Kaip nurodoma ir skundžiamoje nutartyje – D. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, įvertinta 26 balais, tačiau nurodoma, kad statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra tik 5 balai, o likę 21 – dinaminiai, kuriuos ir toliau vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, savo teigiamu elgesiu nuteistasis gali ir toliau mažinti. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas yra nepakitęs nuo 2019 m. spalio 10 d. atlikto vertinimo, kas vis tik įrodo, jog per daugiau nei pusantrų metų nuteistasis nepadarė jokios pažangos.
12. Nuteistasis skunde nurodė, kad neatsižvelgiama į aplinkybes, jog jis bausmę atlieka lengvoje grupėje, į tai, kad dirba, turi šeimą, su kuria palaiko ryšius ir kitas teigiamas aplinkybes. Teismas pažymi, kad kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, net ir turėdamas antrą žmoną, po lygtinio paleidimo nuteistasis planuoja grįžti gyventi pas motiną į (duomenys neskelbtini), nors taip pat teigia, kad laisvėje jis turi galimybę įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri registruota ir veiklą vykdo Vilniuje. Pažymėtina, kad ir iki nuteisimo D. B. gyveno su pirmąja žmona ir sūnumi jam priklausančiame bute, dirbo autoservise, tačiau net ir tvirti socialiniai ryšiai ir darbo bei nuosavo būsto turėjimas neatgrasė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo, siekiant finansinio pasipelnymo, todėl šiuo atveju šeiminiai ir darbiniai santykiai negali būti vertinami kaip nusikalstamą riziką mažinantys veiksniai ir sudaryti pagrindą manyti, kad ateityje jis vėl nenusikals.
13. Kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, nors nuteistasis ir dirba, bet finansiškai yra priklausomas nuo artimųjų (žmonos, mamos). Nuteistasis dirba Pataisos įstaigoje Turto valdymo skyriuje valytojo pareigose. Jam bausmę atliekant lengvosios grupės sąlygomis ir esant suteiktai teisei vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, nuteistasis turi galimybę susirasti darbą už pataisos įstaigos ribų, dėl ko akivaizdžiai galėtų pagerėti ir jo finansinė padėtis bei būtų lengviau padengti turimus finansinius įsipareigojimus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Komisijos rekomendacijos savanoriškai dengti vykdomuosius dokumentus buvo nustatytos dar 2020 m. gruodžio 14 d. nutarime, tačiau aktyviai vykdyti šią rekomendaciją ir mokėti nuteistasis pradėjo tik 2021 m. kovo pabaigoje, t. y. artėjant numatytai pakartotino svarstymo lygtinio paleidimo komisijoje datai, kas rodo formalų požiūrį į rekomendacijų vykdymą ir sudaro prielaidas abejoti, ar būdamas laisvėje nuteistasis stengsis ir toliau vykdyti savo turimus finansinius įsipareigojimus.
14. Nuteistojo teigimu aplinkybės apie nusikalstamą veiką ir jos sunkumą, pavojingumą už kurią nuteistasis ir atlieka bausmę, negali būti vertinamos sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vien dėl to, kad šios aplinkybės buvo sprendžiamos skiriant bausmę. Nors nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo bei likusi neatlikta bausmės dalis negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos pobūdis atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, didina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balus bei rodo jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl šių aplinkybių įvertinimas, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nei BVK normoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja, jei jos vertinamos kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste.
15. Aukštesniojo teismo vertinimu, nors Komisijos nutarimo viena iš išvadų buvo nepagrįsta, o pirmosios instancijos teismas neatsakė į nuteistojo skundo argumentus dėl vykdomųjų dokumentų, vis tik kitos lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingos aplinkybės buvo išanalizuotos tinkamai. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.
16. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. birželio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo D. B. skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo D. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. birželio 15 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.