- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-19
- Bylos Nr.
- T-22-610/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26509-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijus Brinevičius
- Nuteistasis
- Ž. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam Ž. J. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr.81/04-917 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta nuteistajam Ž. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalį. Komisijos nuomone, tikslinga nuteistajam taikyti šias baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnio 2 dalies 7 punktą – neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punktą – dalyvauti elgesio pataisos programoje prieš smurtą; BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punktą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Bausmės pradžia – 2017-08-01, pabaiga – 2018-03-29. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 3 mėnesiai 8 dienos.
Komisija nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis pokalbio metu pasižymi tarpasmeniniais įgūdžiais, linkęs išsipasakoti, apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes. Supranta, kad turi problemų ir jaučia poreikį jas spręsti. Apie savo tikslus kalba konkrečiai, sugeba suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kitų požiūrį. Pokalbio metu neišryškėja diskriminacinės nuostatos. Darbuotojų atžvilgiu yra tolerantiškas ir pakantus, elgiasi mandagiai. Dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Bausmės atlikimo metu nepažeidė vidus tvarkos taisyklių. Vidutinė nusikalstamo elgesio rizika – 91 balas.
Teismo nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūra atsiliepimo nepateikė.
Komisijos nutarimas netvirtintinas.
Motyvuojamoji dalis
BVK 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Pripažintina, kad Ž. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau pažymėtina, kad formaliųjų įstatymu nustatytų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne lygtinio paleidimo pagrindas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti tiek nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tiek ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių. Teismas taip pat turi įvertinti bausmės paskirtį, jos tikslus konkrečiu svarstomu atveju ir teisingumo principo tinkamą įgyvendinimą.
Kaip matyti iš asmens byloje esančių duomenų, Ž. J. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už tai, kad 2017 m. gegužės 30 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo gyvenamojoje vietoje, asmeninio konflikto metu sugyventinei sukėlė fizinį skausmą. Anksčiau asmuo teistas 4 kartus, teistumai yra už viešosios tvarkos pažeidimą, nesunkius sveikatos sutrikdymus ir fizinio skausmo sukėlimą, vagystę. Ž. J. negali paaiškinti nusikaltimo motyvų, teigia, kad kalta pati draugė, nes išprovokuoja konfliktinę situaciją. Yra duomenų, kad tai ne pirmas smurto prieš sugyventinę. Visa tai rodo, jog nuteistasis linkęs nusikalsti ir nedaro išvadų iš ankstesnių teistumų.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis neturi jokio profesinės specialybės, neturi legalaus darbo stažo, pataisos namuose iki šiol nėra aprūpintas darbu. Teigia, jog dėl dažno alkoholio vartojimo buvo laikinai išbrauktas iš darbo biržos. Pripažino, kad dauguma pajamų buvo gaunamos iš nelegalios veiklos ir jų užtekdavo pragyvenimui. Nuteistasis turi akivaizdžios manipuliacijos patirties, stengiasi save pateikti iš teigiamos pusės. Pripažįsta, kad alkoholio vartojimas dažniausiai sukuria situacijas nusikalsti, 3 kartus bandė „koduotis“, tačiau nesėkmingai. Draugų neigiama įtaka lemia alkoholio vartojimą. Atsižvelgiant į kriminalinę istoriją, galima manyti, kad asmuo linkęs veikti neapgalvotai, būdingas agresijos panaudojimas. Apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes. Yra tikimybė, kad pavartojęs alkoholio, asmuo išreikš savo pyktį. Nuteistojo elgesys asocialus. Priežiūrą vertina teigiamai, tačiau nesuvokia jos naudos sau. Gyvenimo būdas prieštarauja visuomenės vertybių sistemai. Visa tai neigiamai charakterizuoja asmenį ir sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog asmuo dar nėra pasirengęs gyventi neizoliuotas nuo visuomenės ir savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis.
Kaip minėta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atvykęs į įkalinimo įstaigą Ž. J. atsisakė atlikti nusikalstamo elgesio rizikos tyrimą. 2017-09-17 atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei – 91 balas. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog nei Ž. J. nusikalstamo elgesio rizika yra žema, nei yra pažanga ją mažinant. Svarbu ir tai, kad pakartotinio smurtinio elgesio rizika taip pat yra vidutinė.
Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog Ž. J. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti 2017 m. gruodžio 21 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr.81/04-917 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam Ž. J..
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.