Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2018-10-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1821-284/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-10-29
Bylos Nr.
1-1821-284/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31933-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rima Volikienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1821-284/2018m.Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31933-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.2.14.1.2.4; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 29 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Volikienė,

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Elonos Korostinos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs,

1) 2006-08-18 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 3 mėnesiams, įpareigojant tuo laiku būti namuose nuo 22 val. iki 7 val. ir tęsti mokslą (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje;

2) 2011-05-04 Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu, 2011-05-09 patvirtintu Pakruojo rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, jam susitaikius su nepilnamečiu nukentėjusiuoju ir jo atstove pagal įstatymą (BK 38 straipsnis);

3) teistas 2007-09-13 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalį, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą, raštu išaiškinant galimas teisines pasekmes, jam padarius naujas nusikalstamas veikas, bei elgesio apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant tuo laiku nuo 22 iki 7 val. būti namuose, tęsti mokslą (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, bei uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą;

4) 2013-01-23 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant visą šį laikotarpį būti namuose nuo 24 val. iki 6 val.,

5) 2014-01-08 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį 4 MGL (520 Lt) bauda, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas (viena para), kas prilyginama 2 MGL dydžio baudai;

6) 2014-03-12 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalį, subendrinus su 2014-01-08 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, 10 MGL (1300 litų) bauda, bauda išieškota;

7) 2014-11-12 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 4 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, įpareigojant per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir tęsti registraciją, per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 2015-02-26 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtos papildomos pareigos – 1 metus nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio) ir neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

8) 2015-12-10 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2014-11-12 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo. 2017 m. sausio 11 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės iš pataisos įstaigos prieš 6 mėnesius ir 22 dienas. 2017 m. gegužės 12 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir M. K. pasiųstas atlikti likusią neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį 6 mėnesius ir 22 dienas;

9) 2017-09-28 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 242 straipsnį galutine bausme – laisvės atėmimu 8 mėnesiams, 2018-02-12 atlikęs bausmę, paleistas iš Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos;

10) 2018-06-11 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį areštu 48 paroms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64-1 straipsnio taisyklėmis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė 32 paros arešto, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis M. K. 2018 m. liepos 3 d., laiko tarpe nuo 15.00 val. iki 19.00 val., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, iš kambaryje miegančio M. G. priekinės kelnių kišenės pagrobė 370 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. G. 370 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. K. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

apklaustas įtariamuoju M. K. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 metų liepos mėnesį, dienos nepamena, girtuokliavo pas M. G.. Alkoholį pirko M. G., pirko (duomenys neskelbtini) miestelyje esančioje parduotuvėje. M. K. parodė, kad jis matė, kad M. G. su savimi turėjo daug pinigų, juos įsidėjo į kombinezono kelnių kišenę, priekyje, ties krūtine. Kiek M. G.tuo metu turėjo pinigų ir kokiomis kupiūromis, nematė, bet parduotuvėje atsiskaitė 50 eurų kupiūra. Kiek laiko prabuvo ir pragėrė pas G., pasakyti negali. Kartu su jais gėrė ir M. G., M. brolis. Išgertuvių metu pritrūkus alkoholio, jam M. G. buvo davęs pinigų, kiek pasakyti, negali, jis ėjo į miestelio parduotuvę, už M. G. pinigus miestelyje nupirko alkoholio ir parnešė į G. namus, jį visi gėrė. Begeriant M. G. užmigo, po to už pečiaus į lovą atsigulė M. G., jis taip pat užsnūdo. M. K. parodė, kad kai suprato, kad sugėrovai miega, jam kilo mintis pavogti M. pinigus. Iš miegančio M. G. kelnių kišenės, kuri buvo užsegta, ištraukė visus popierinius pinigus, jie buvo 50 eurų kupiūromis, lygtai viena buvo dvidešimtinė, jeigu gerai pamena, iš viso buvo 370 eurų. Dalį pinigų išleido, davė savo dėdei E. G. alkoholio nupirkti, pats alkoholio pirko miestelio parduotuvėje, dalį pinigų atidavė M. G., nes jis suprato, kad jis įvykdė vagystę, jo ieškojo. Šiuo metu atlygino visą patirtą žalą, labai gailisi įvykdęs vagystę (123-124, 129-131 b. l.);

nukentėjusiojo M. G. parodymais, kad 2018 m. liepos 3 d. į savo namus pasikvietė M. K., nes abu alkoholį gėrė (duomenys neskelbtini) mstl. esančiame bare. M. K. matė, kad bare jis mokėjo už alų, matė, kad iš kišenės išsitraukė 50 eurų kupiūrą, bet ne visus išleido, grąžą įsidėjo atgal į kišenę. Pinigų kišenėje turėjo ir daugiau, jų visų išsitraukęs nebuvo. Kai namuose gėrė alų ir alaus pritrūko, jis M. K. davė 15 eurų, kad šis nueitų į parduotuvę jo nupirkti. Pinigus taip pat paėmė iš tos pačios kelnių kišenės. Kišenė yra užsegama, todėl pinigų niekaip pamesti negalėjo, o ir iš namų išėjęs niekur nebebuvo. Po nupirkto alkoholio jo kišenėje buvo likę 370 eurų, nes iš viso kišenėje turėjo 400 eurų, visi pinigai buvo po 50 eurų, tačiau bare 50 eurų išsikeitė, su sumokėta suma už alkoholį bare ir 15 eurų, kuriuos jis padavė M. K. alaus nupirkti, iš tų 50 eurų išleido 30 eurų, todėl gerai žino, kad savo kelnių kišenėje turėjo 370 eurų. Išgertuvių metu kartu su juo ir M. K. buvo M. G., daugiau kitų asmenų išgertuvėse nebuvo. M. G. parodė, kad jis užmigo pirmas, po to sakė, kad M. K. užmigo. Brolis sakė, kad jis dar vienas išgėrė alaus, o po to nuėjo ir atsigulė į už pečiaus esančią lovą. M. G. parodė, kad kai jis prabudo, brolis miegojo, o M. K. nebebuvo. Jis pažadino brolį, abu išgėrė alaus, po to pastebėjo, kad kišenėje nebėra pinigų, tuo įsitikino gerai apžiūrėjęs kišenę. Jis nejuto, kaip buvo kraustoma jo kišenė, bet yra įsitikinęs, kad pinigus pavogė M. K., be jo niekas kitas to padaryti negalėjo, nieko daugiau nebuvo. Taip pat gali pasakyti, kad kol laukė policijos, jis susirado M. K., jis turėjo prisipirkęs alaus, kadangi jis niekur nedirba, pinigų neturi, todėl puikiai suprato, kad jis iš jo pinigų perka alkoholį. M. K. prisipažino pavogęs pinigus, atsiprašė jo, prašė policijos nekviesti, sakė, kad eina jam pinigų atnešti, tačiau pabėgo, todėl netrukus atvykusi policija jo nesulaikė, ieškojo, bet jis kažkur pasislėpė. Jis net keletą dienų ieškojo M. K., stebėdavo namus, todėl matė iš jų išeinantį J. D., matė, kad rankoje jis turėjo 20 eurų kupiūrą. Jo paklausus, kas jam davė pinigus, J. D. pasakė, kad M. K., taip pat matė išeinantį E. G., jis ėjo į miestelio parduotuvę, išėjo nešinas alumi ir cigaretėmis. E. G. paklausus, iš kur pinigų gavo, pasakė, kad M. K. davė. Po kelių dienų M. K. surado, jis pripažino jį apvogęs, visą patirtą žalą M. K. atlygino, jam pretenzijų neturi (11-12, 30-32, 45-47, 49-50 b. l.);

liudytojo M. G. parodymais, kad 2018 m. liepos 3 d. namuose vyko išgertuvės, namuose buvo M. G. ir M. K.. Jis žinojo, kad M. turi pinigų, daug pinigų, matė, kad po 50 kupiūromis, dar matė, kad viena 20 kupiūra buvo, nes vienu metu buvo juos išsitraukęs iš kelnių kišenės. Kiek pinigų buvo, neskaičiavo, po vagystės brolis sakė, kad 370 eurų, pagal kupiūras taip galėjo ir būti. Kad brolis turi pinigų, matė ir M. K., nes M. G.pinigus prie M. K. buvo išsitraukęs. Begeriant pamatė, kad M. sėdėdamas fotelyje užmigo, netrukus pamatė, kad ir M. K. atsilošęs fotelyje miega, bent jau galvojo, kad miega, nes jo akys buvo užmerktos. Jis vienas atsigėrė alaus ir taip pat nuėjo į už pečiaus esančią lovą, atsigulė ir užmigo. Jį pažadino brolis, M. K. nebebuvo, su broliu dar atsigėrė alaus ir begeriant M. pasigedo pinigų. Iš karto suprato, kad juos pavogė M. K., nes nieko daugiau namuose nebuvo. Brolis iškvietė policiją. Po kelių dienų girdėjo miestelio žmonių apkalbas, kad M. K. sklaidosi pinigais, perka šampaną, alų ir panašiai, kas konkrečiai taip kalbėjo, pasakyti negali, pats to nematė, M. K. po įvykio nebuvo sutikęs (54-56 b. l.);

įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra, taip pat buvo apžiūrėtos kombinezono kelnės, iš įvykio vietos jokie daiktai nebuvo paimti (17-29 b. l.).

Kaltinamojo M. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, nes jis iš kambaryje miegančio M. G. priekinės kelnių kišenės pagrobė 370 eurų.

Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis M. K. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, kaltinamąjį M. K. siūlė nubausti 90 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 60 parų arešto bausmę.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis M. K. teistas, teistumas neišnykęs (62-81 b. l.), padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta jo atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės, baustas administracine tvarka (82-89 b. l.), niekur nedirba (95 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (96 b. l.), žalą nukentėjusiajam atlygino (49-50 b. l.). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) M. K. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, prokurorės prašomą bausmę – 90 parų arešto bausmę (BK 49 straipsnio 1-3 dalys).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažino, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

M. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytis pasižadėjimas neišvykti (126-128 b. l.) paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais,nuspredžia :

M. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti 90 (devyniasdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. K. galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos.

M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamasis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.

Teisėja Rima Volikienė