- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-11
- Bylos Nr.
- 2-524/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Vigintas Višinskis, Egidijus Žironas
- Pareiškėjas
- A. D.
- Ieškovas
- D. J.
- Atsakovas
- A. D.
- Kategorijos
- 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.2.9.124.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Kazio Kailiūno, Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 18 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-981-48/2007 pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovui A. D. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. D. kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-981-48/2007 pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovui A. D. dėl 240000 Lt nuostolių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, jas pradedant skaičiuoti nuo 1999 m. birželio 30 d., bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o, procesą atnaujinus, prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo D. J. ieškinį atmesti. Prašymą grindė LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, t.y. dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio nuostatomis, pagal kurias atnaujinti procesą leidžiama ne tik tuo atveju, kai iškyla naujų faktų ar paaiškėja naujos aplinkybės, bet ir tada, kai išryškėja esminės ankstesnių procesų klaidos. Nurodė, kad proceso atnaujinimo būtinumas šioje byloje grindžiamas aplinkybe dėl esminių ankstesnių procesų klaidų. Toje pačioje byloje buvo priimtos dvi priešingos kasacinės instancijos teismo nutartys, kuriose pateikiamas skirtingas byloje susiklosčiusių civilinių teisinių santykių kvalifikavimas – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis (civ. b. Nr.3K-3-281/2008) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutartis (Civ. b. Nr.3K-3-593/2008). Atsakovui gavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutartį, paaiškėjo nauja esminę reikšmę turinti aplinkybė, kad šia nutartimi teismas perkvalifikavo byloje susiklosčiusius teisinius santykius ir byloje taikė ne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartimi konstatuotą ir byloje taikytiną 3 metų ieškinio senaties terminą, bet bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) Būtent ši aplinkybė patvirtina ankstesnio proceso klaidas, t.y. nei Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo apeliacine tvarką, nei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priimdamas 2008 m. gruodžio 16 d, nutartį, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartyje pateiktu teisiniu byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių vertinimu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 18 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-981-48/2007 pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovui A. D. dėl nuostolių atlyginimo. Teismas sprendė, kad atnaujinti procesą LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu nėra galimybės, nes atsakovas nenurodė jokių naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Teismas pabrėžė, kad nesutampantys argumentai, nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 20 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutartyse, priimtose toje pačioje byloje, nelaikytini naujai paaiškėjusia bylos aplinkybe CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartimi byla nebuvo baigta. Teismas taip pat konstatavo nesant pagrindo atnaujinti proceso ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio pagrindu, nes šio straipsnio 2 punkte pasakyta, kad minėto straipsnio 1 punkto nuostatos nedraudžia atnaujinti proceso pagal tos valstybės įstatymą ar baudžiamąjį procesą tuo atveju, kai iškyla naujų faktų ar naujai išryškėja aplinkybės bei esminės ankstesnių procesų klaidos, galėjusios turėti reikšmės nuosprendžio priėmimui. Tačiau šioje byloje jokių naujų aplinkybių neišryškėjo, o, remiantis LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos procesą leidžiama atnaujinti tik tuo atveju, jei sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. D. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-980-48/2007 pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovui A. D. dėl nuostolių atlyginimo. Mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje priimtų dviejų kasacinės instancijos teismo nutarčių prieštaravimas viena kitai negali būti laikoma naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe. Tai, jog minėtose nutartyse pateikiamas skirtingas byloje susiklosčiusių civilinių teisinių santykių kvalifikavimas, laikytina nauja esminę reikšmę turinčia aplinkybe. Pareiškėjui gavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutartį, paaiškėjo, kad teismas, perkvalifikavęs susiklosčiusios teisinius santykius, taikė ne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 20 d. nutartimi konstatuotą byloje taikytiną 3 metų ieškinio senaties terminą, bet bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą (LR CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Ši aplinkybė patvirtina ankstesnio proceso klaidas – nei Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo apeliacine tvarka, nei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priimdamas 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartyje pateiktu teisiniu byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių vertinimu, tuo pažeisdami LR CPK 362 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą dėl kasacinio teismo nutartyje išdėstytų išaiškinimų privalomumo teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą.
2. Sprendžiant dėl proceso atnaujinimo, nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas turėjo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste ir, esant abejonių dėl priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, procesas turėjo būti atnaujintas. Skundžiama teismo nutartis nebuvo analizuojamos visos bylos aplinkybės ir nebuvo atliktas jų teisinis vertinimas. Nutartyje išdėstyti formalūs, neapibrėžti ir nepagrįsti teismo teiginiai nėra suderinami su LR CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte įstatymų leidėjo keliamais privalomais reikalavimais nutarties turiniui.
3. Teismas nepagrįstai netaikė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 2 punkto nuostatų, pagal kurias atnaujinti procesą leidžiama ne tik tuo atveju, kai iškyla naujų faktų ir paaiškėja naujos aplinkybės, bet ir tada, kai išryškėja esminės ankstesnių procesų klaidos, kadangi, ratifikavus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir jos papildomus protokolus, jie tapo sudėtinės Lietuvos teisės sistemos dalimi. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 2 punkte pasakyta, kad minėto straipsnio 1 punkto nuostatos nedraudžia atnaujinti proceso pagal tos valstybės įstatymą ar baudžiamąjį procesą tuo atveju, kai iškyla naujų faktų ar naujai išryškėja aplinkybės bei esminės ankstesnių procesų klaidos, galėjusios turėti reikšmės nuosprendžio priėmimui.
4. Teismo nutartis prieštarauja LR CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, nes sudaro teisines sąlygas akivaizdžių ankstesnio proceso klaidų įteisinimui.
Ieškovo D. J. atsiliepimas į atskirąjį skundą nebuvo gautas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjas A. D. atskirtuoju skundu skundžia Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 18 d. nutartį, kuria teismas, išnagrinėjęs jo prašymo atnaujinti procesą klausimą, procesą atnaujinti atsisakė. Atskirojo skundo pagrindą sudaro apelianto argumentai dėl netinkamo proceso atnaujinimą LR CPK 366 straipsnio 1 dalyje 2 punkte įtvirtintu pagrindu reglamentuojančios teisės normos taikymu ir aiškinimu, netinkamu proceso atnaujinimo pagrindą sudarančių naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių vertinimu, o taip pat pagrindo nagrinėjamu atveju atnaujinti procesą, remiantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos septintojo Protokolo 4 straipsnio 2 punktu, dėl esminės ankstesnių procesų klaidos buvimu.
Prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo tvarka reglamentuota LR CPK 370 straipsnyje. LR CPK 370 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto LR CPK 358 straipsnyje, ir pagrįstas LR CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje teisės normoje nurodyti trūkumai. Būtent šiame teismo posėdyje sprendžiama, ar pagrindas procesui atnaujinti iš tiesų egzistuoja, tiriami ir vertinami su nurodomu proceso atnaujinimo pagrindu susiję įrodymai, tačiau šio teismo posėdžio metu nenagrinėjama nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo reikšmė visos bylos kontekste, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo ir bylos nagrinėjimo LR CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
Pareiškėjas A. D. prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-981-48/2007 pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovui A. D. dėl nuostolių atlyginimo LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kaip naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę pareiškėjas nurodė tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gruodžio 15 d. nutartimi perkvalifikavo byloje susiklosčiusius teisinius santykius, lyginant su jų teisiniu įvertinimu, konstatuotu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartimi, ir byloje taikė ne sutrumpintą trijų metų, bet dešimties metų ieškinio senaties terminą.
Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, pripažinęs, kad atsakovas A. D. nenurodė jokių naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, jog naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, sudarančiomis galimybę atnaujinti procesą LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Pagal LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog proceso atnaujinimo LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu gali būti naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami šalių reikalavimai bei atsikirtimai, ar įrodymai, kuriais grindžiamos bylos įrodinėtinos faktinės aplinkybės, ir kurie, jeigu būtų žinomi, būtų turėję įtakos bylos baigčiai. Kadangi pareiškėjo nurodomos aplinkybės yra susijusios su teismo atliktu byloje esančių įrodymų teisiniu vertinimu, teisinių santykių kvalifikavimu ir tinkamu teisės normų taikymu ir aiškinimu, jos negali būti pripažįstamos sudarančiomis pagrindą spręsti dėl proceso atnaujinimo LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą, iš esmės remiasi netinkamu materialinės teisės normų taikymu ir aiškinimu, teismui kvalifikuojant tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykiuos ne kaip teisinius santykius dėl nuostolių atlyginimo, o kaip sutartinius santykius, sudarančius pagrindą nagrinėjamoje byloje taikyti restituciją, kadangi nuo teisingo jų kvalifikavimo priklausė tai, ar nagrinėjamu atveju taikytinas bendras, ar sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pareiškėjas nenurodė jokių naujai paaiškėjusių faktinių aplinkybių bei nepateikė naujų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir netinkamai vertino ieškovo D. J. pareikštą reikalavimą dėl pinigų sumos priteisimo. Pažymėtina, jog, vadovaujantis LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, teismo sprendime (nutartyje) padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti proceso atnaujinimo pagrindas tik tuo atveju, jeigu sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 27 d. sprendimas buvo peržiūrėtas tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka.
Apeliantas A. D. atskirtuoju skundu taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas, padarytas sprendžiant dėl galimybės atnaujinti procesą dėl esminės ankstesnių procesų klaidos, remiantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos septintojo Protokolo 4 straipsnio 2 punkte įtvirtintu pagrindu. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus dėl šios normos taikymo nagrinėjamu atveju, kadangi ji pagal savo prigimtį ir pobūdį nėra tiesioginio taikymo norma, įtvirtinanti proceso atnaujinimo pagrindą. Tai blanketinė norma, nukreipianti į valstybių nacionalinėje teisėje įtvirtintus proceso atnaujinimo pagrindus ir tvarką. Be to, ši proceso atnaujinimo dėl esminių proceso klaidų galimybę numatanti norma nėra imperatyvi – joje įtvirtinta galimybė atnaujinti procesą („Aukščiau išdėstyto punkto nuostatos nedraudžia atnaujinti proceso pagal tos valstybės įstatymą ar baudžiamąjį procesą <...>“), o ne imperatyvus įpareigojimas. Galiausiai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos septintojo Protokolo ir 4 straipsnio normų sisteminės analizės pagrindu darytina išvada, jog minėta norma taikytina sprendžiant dėl proceso baudžiamosiose, o ne civilinėse bylose atnaujinimo.
Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota ir neatitinkanti LR CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų. Apelianto argumentai, jog teismas turėjo proceso atnaujinimo pagrindą analizuoti visų bylos aplinkybių kontekste, neatitinka prašymo atnaujinimo klausimo nagrinėjimo kaip proceso atnaujinimo stadijos tikslų ir keliamų uždavinių, kadangi, kaip minėta, šio teismo posėdžio metu nenagrinėjama nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo reikšmė visos bylos kontekste, nes, priešingu atveju, tai reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo ir bylos nagrinėjimo LR CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, tinkamai, visapusiškai ir pilnutinai ištyrė įrodymus, turinčius reikšmės teisingam šio klausimo išsprendimui. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 18 d. nutartis paliekama nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.