Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-12-20 · Administracinė byla Nr. eI3-3383-631/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-12-20
Bylos Nr.
eI3-3383-631/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00830-2022-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Gitana Butrimaitė (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė
Pareiškėjas
UAB "Minsko 7"
Atsakovas
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-3383-631/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00830-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 55.1.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui R. M.,atsakovės atstovei E. B.-B.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Minsko 7” skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akto panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB „Minsko 7” (toliau – ir Pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. sausio 21 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-00-220121-00009; 2) priteisti pareiškėjai UAB „Minsko 7“ iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Paaiškina, jog skundžiamame privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo akte konstatuota, jog privalomasis nurodymas yra įvykdytas, o 2022 m. sausio 21 d. Statybos inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento pranešime taip pat įvardijamas privalomojo įvykdymo patikrinimo akto priėmimo teisinis pagrindas. Privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktas pagal Reglamento STR 1.05.01:2017 144.1.1 punktą yra surašomas tais atvejais, kai asmuo, siekdamas įteisinti savavališką statybą, gauna statybą leidžiantį dokumentą, o Statybos inspekcija, patikrinusi statybą leidžiančio dokumento teisėtumo bei statinio (jo dalies) atitikį projekto, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendiniams, nenustato pažeidimų. Pažymi, jog remiantis minėta nuostata, tiek statybą leidžiančio dokumento gavimas, ir, atitinkamai, jo teisėtumo bei sprendinių įgyvendinimo procedūra yra siejama su savavališkos statybos padarinių šalinimo tikslu. Statybą leidžiančiu dokumentu yra siekiama įteisinti faktiškai esamą savavališką statybą, o ne šalinti jos rezultatą.

Teigia, jog Statybos inspekcija pareiškėjos veiksmus demontuojant lietaus nuotekų vamzdį galimai vertino kaip savavališkos statybos padarinių įteisinimą, o vamzdžių demontavimą – kaip savavališkos statybos padarinių šalinimą. Su tokiu vertinimu pareiškėja nesutinka. Pareiškėja lietaus nuotekų vamzdį demontavo nei vykdydama privalomajame nurodyme nustatytą įpareigojimą šį vamzdį išardyti, nei siekdama įteisinti savavališką statybą. Nors iš tiesų, lietaus nuotekų vamzdžio demontavimo darbai buvo atliekami pagal projektą, kuriam buvo gautas atskiras statybą leidžiantis dokumentas, tačiau šis statybą leidžiantis dokumentas buvo gautas vykdant ne konstatuotos savavališkos statybos įteisinimą, o lietaus nuotekų sistemos rekonstrukciją (modernizavimą). Iki savavališkos statybos akto surašymo ir privalomojo nurodymo priėmimo, ir, juolab, iki privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo akto priėmimo Vilniaus rajono savivaldybės administracija pareiškėjai 2021 m. liepos 22 d. išdavė statybos leidimą rekonstruoti statinį žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektui „Lietaus nuotekų tinklų, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas“ Nr. 2021-04-14, 2021 m. Todėl Statybos inspekcija nepagrįstai šį statybą leidžiantį dokumentą vertino kaip konstatuotos savavališkos statybos (ar jos padarinių) įteisinimo pagrindą, o žemės sklype atliktus vamzdžio demontavimo darbus - kaip savavališkos statybos padarinių šalinimą.

Šalies argumentai

Pareiškėja kategoriškai nesutinka nei su savavališkos statybos aktu, nei su privalomuoju nurodymu, kuriuos yra apskundusi teismui. Pamini, jog lietaus nuotekų vamzdžio atšaka, dėl kurios buvo konstatuota savavališka statyba, buvo įrengti teisėtai, t. y. turint statybą leidžiantį dokumentą. 2018 m. vasario 21 d. pareiškėjai UAB „Minsko 7“ buvo išduotas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Statybos leidimas) projektui „Lauko inžinerinių tinklų (priešgaisrinio vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų) (duomenys neskelbtini) statybos projektas“ Nr. 2009 04, parengtas 2018 m. (toliau – ir projektas), kuriame taip pat buvo numatytas persipylimas iš suprojektuotų talpų į atvirą griovį. Šis lietaus nuotekų tinklas, įskaitant persipylimą iš suprojektuotų talpų į griovį, yra pastatytas (vamzdžio atšaka iki griovio) ir atitinka projektiniams sprendiniams. Savo ruožtu, savavališkos statybos aktas yra surašytas ne dėl to, jog statinio ar jo dalies statyba pažeidžia esminius statinio projekto sprendinius, tačiau dėl techninės klaidos, t. y. dėl to, jog geodezininko atliktoje lietaus kanalizacijos geodezinėje kontrolinėje (išpildomojoje) nuotraukoje ir kadastrinių matavimų byloje, kurie buvo statytojo pateikti kartu su prašymu išduoti statybos užbaigimo aktą, buvo nurodyta ne visa vamzdžio atšaka. Teigia, jog anot Statybų inspekcijos, pagal paties statytojo statybos užbaigimo komisijai pateiktus dokumentus ta statinio projekto dalis, kurioje buvo numatytas lietaus nuotekų atšakos įrengimas, statybos užbaigimo metu nebuvo įgyvendinta, dėl ko, Statybų inspekcijos teigimu, baigus statybos užbaigimo procedūrą ir statybos užbaigimo komisijai išdavus 2018 m. kovo 16 d. statybos užbaigimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėja neteko statybos leidimu, kuris jau buvo realizuotas, suteiktos statytojo teisės įgyvendinti projekto sprendinius, tame tarpe ir vykdyti lietaus nuotekų atšakos įrengimo darbus.

Pareiškėja teigia, jog neturėjo jokio tikslo ir pagrindo vykdyti privalomąjį nurodymą. Pareiškėja iš esmės nesutinka, kad statyba buvo savavališka. Tačiau, pareiškėjos nuomone, išpildomosios dokumentacijos neesminiai trūkumai nepaneigia nei statybos, kuriai buvo išduotas statybos leidimas, fakto, nei jos teisėtumo. Kontrolinius matavimus atlikusio specialisto techninė klaida nepaneigia teisės aktų nustatyta tvarka suprojektuotų ir įrengtų inžinerinių tinklų teisėtumo, o gali būti pagrindu tik tikslinti išpildomąją dokumentaciją ir nekilnojamojo turto kadastro duomenis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka. Faktiškai pagal statinio statybos projektą įgyvendintiems, tačiau neįregistruotiems sprendiniams, nereikia nei naujo statybos leidimo gavimo, nei, juo labiau, atskiros statybos užbaigimo procedūros įgyvendinimo. Būtent dėl šių klausimų ir yra nagrinėjamas ginčas kitoje civilinėje byloje.

Pareiškėja vertina, jog pasinaudodama skundžiamo privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo akto priėmimo galimybe, Statybos inspekcija tokiu būdu siekia išvengti teismo nepalankaus sprendimo panaikinant ginčijamus aktus ir klaidos pripažinimo. Savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas, pareiškėjos nuomone, buvo surašytas gavus daugetą skundų iš kvartalo gyventojų, kurie lietaus vandens užliejimo problemą nepagrįstai sieja būtent su pareiškėjos vykdytomis statybomis. Siekdama įtikti nepatenkintiems gyventojams imituojant efektyvią statybos valstybinę priežiūrą, dėl gretimame žemės sklype pareiškėjos pastatyto kito objekto, Statybos inspekcija taip pat buvo surašiusi dar vieną savavališkos statybos aktą, dėl kurio Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose buvo iškelta kita civilinė byla Nr. e2-484-723/2022. Pažymi, kad po pastarosios bylos iškėlimo Statybos inspekcija priėmė 2021 m. gruodžio 13 d. potvarkį „Dėl 2021-09-17 savavališkos statybos akto Nr. SSA-00-21091-00093 ir 2021-09-17 privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00-210917-00089 pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo“ Nr. P1-99, kuriuo panaikino ginčijamus aktus. Teigia, jog numanydama ir šiuo metu nebaigtos nagrinėti bylos baigtį, Statybos inspekcija, piktnaudžiaudama savo įgalinimais, priėmė visiškai nepagrįstą privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktą, kurį, kaip įrodymą naudoja neišnagrinėtoje civilinėje byloje.

Pareiškėja remdamasi nurodytais argumentais mano, jog skundžiamas privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktas yra neteisėtas – nesant teisinio pagrindo pripažinti savavališkos statybos padarinių šalinimo, taip pat Statybos inspekcijos priimtas skundžiamas privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintų reikalavimų, todėl laikytinas neteisėtu ir naikintinu.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog pareiškėjos nurodytas Reglamento STR 1.05.01:2017 144.1.1 papunktis taikomas tuo atveju, kai asmuo įvykdo privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjai negavus statybą leidžiančio dokumento lietaus nuotekų atšakos įteisinimui ir nepateikus jo Inspekcijai, pareiškėjos teiginiai dėl šio punkto taikymo ir kad šiuo pagrindu buvo surašytas privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktas turėtų būti atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti.

Vertina, jog nagrinėjamu atveju skundžiamas privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus – jame nurodyti tiek objektas, subjektas, teisiniai ir faktiniai priėmimo pagrindai, todėl ginčijamas administracinis aktas yra priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų ir nėra pagrindo jo panaikinti.

Teigia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos skunde nurodytais argumentais, kad lietaus nuotekų atšaka, dėl kurios buvo konstatuota savavališka statyba, „buvo įrengta teisėtai, t. y. turint statybą leidžiantį dokumentą. 2018 m. vasario 21 d. pareiškėjai buvo išduotas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) , taip pat buvo numatytas persipylimas iš suprojektuotų talpų į atvirą griovį. Nagrinėjamu atveju Inspekcija įvertino statybos užbaigimo metu komisijai pateiktus dokumentus ir nustatė, jog tiek kadastrinių duomenų matavimų byloje, tiek 2018 m. sausio 5 d. lietaus kanalizacijos geodezinėje kontrolinėje (išpildomojoje) nuotraukoje lietaus nuotekų atšakos nebuvo. Vadinasi pagal paties statytojo statybos užbaigimo komisijai pateiktus dokumentus statybos užbaigimo metu ta statinio projekto dalis, kurioje buvo numatytas lietaus nuotekų atšakos įrengimas, ir kuria skunde vadovaujasi pareiškėja, statybos užbaigimo metu nebuvo įgyvendintas. Nors kaip teigia pareiškėja, minėtu statybos leidimu buvo numatytas lietaus nuotekų atšakos įrengimas, statybos užbaigimo procedūra užbaigta 2018 m. kovo 16 d. statybos užbaigimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), neįgyvendinus minėto sprendinio. Lietaus nuotekų atšaką pareiškėja įrengė savavališkai, t. y. lietaus nuotekų atšaka įrengta pasibaigus statybos leidimo galiojimui. Lietaus nuotekų atšakai kaip naujo neypatingo statinio statybai pareiškėja privalėjo parengti statybos projektą ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Tačiau pareiškėjai atlikus lietaus nuotekų atšakos įrengimo darbus, neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija surašė savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą.

Atkreipia dėmesį, kad leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nr. 2) išduotas tik rekonstravimo darbams, o ne naujo statinio statybai. Inspekcija nustatė, jog projekte Nr. 2 nurodyta, kad žemės sklype demontuojami esami, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, lietaus vandens (nuotekų) persipylimo tinklai nuo šulinio Nr. (duomenys neskelbtini) iki šulinio Nr. (duomenys neskelbtini) ir faktinių duomenų patikrinimo akte pažymėjo, jog lietaus nuotekų atšaka projekto Nr. 2 sprendiniuose nėra įvertinta, t. y. nėra numatyta nauja statyba – lietaus nuotekų atšakos įrengimas. Teigia, jog atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus nagrinėjamoje byloje turi būti atmestini kaip neįrodyti pareiškėjos skundo teiginiai, kad lietaus nuotekų atšakos demontavimu ji veikė leidimo Nr. 2 pagrindu, o ne įvykdė Inspekcijos privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymas konstatuotas ginčijamu privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktu. Vertina, jog pagrįstai darytina išvada, jog statybos užbaigimo procedūra baigta neįrengus lietaus nuotekų atšakos, todėl Inspekcija pagrįstai nustatė savavališkos statybos faktą, nes priešingai nei teigia pareiškėja, lietaus nuotekų atšakos neužfiksavimas geodezinėje kontrolinėje (išpildomojoje) nuotraukoje ir kadastrinių matavimų byloje nėra jokia klaida, o tik įrodo, kad pareiškėja lietaus nuotekų atšaką faktiškai įrengė jau po statybos užbaigimo procedūros.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skunde nurodytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. sausio 21 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akto Nr. PNSSA-00-220121-00009 teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą vykdanti Inspekcijos pareigūnė 2021 m. rugsėjo 3 d. atlikusi patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini). (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir žemės sklypas) ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1723 (toliau – ir faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas).

Susipažinus su dokumentais, užregistruotais Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ,,Infostatyba“ (toliau – IS „Infostatyba“) buvo nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 11 d. pareiškėjai - statytojai UAB „Minsko 7“ išduotas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir VRSA) leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) statyti naują statinį - ypatingos kategorijos sandėliavimo paskirties (Negyvenamosios paskirties pastato), žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektui „Logistikos centras su administracinėmis patalpomis (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ Nr. 2009 04, 2018 m. 2018-03-20 išduotas statybos užbaigimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, pastatas – logistikos centras su administracinėmis patalpomis (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. įregistruotas 100 proc. baigtumas, įregistravimo pagrindas – statybos užbaigimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini).

Taip pat 2018 m. vasario 21 d. pareiškėjai išduotas VRSA leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir statybos leidimas) projektui „Lauko inžinerinių tinklų (priešgaisrinio vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų) (duomenys neskelbtini) statybos projektas“ Nr. 2009 04, parengtas 2018 m. (toliau – ir projektas). Projekte numatyta, kad liūties metu yra numatytas persipylimas iš suprojektuotų talpų į atvirą griovį. 2018 m. kovo 16 d. išduotas statybos užbaigimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir užbaigimo aktas).

Užbaigimo akto pagrindu, pareiškėjos prašymu valstybės įmonė Registrų centras įregistravo nekilnojamo turto objekto - inžinerinio statinio (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis, tačiau pagal 2018 m. vasario 26 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kadastrinių matavimų byla), lietaus tinklas L įregistruotas nuo šulinio Nr. (duomenys neskelbtini) iki šulinio Nr. (duomenys neskelbtini). 2021-05-18 UAB „Geokada“ topografiniame plane (2021 m. birželio 11 d. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas esamas lietaus tinklas L nuo lietaus kanalizacijos šulinio Nr. 78 išvestas vamzdis (PVC d250) į (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) griovį (toliau – ir lietaus nuotekų atšaka) nėra įregistruotas.

Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, kad užfiksuoto lietaus nuotekų atšakos vamzdžio skersmuo 250 mm bei ilgis apie 8,0 m, vamzdis priskiriamas neypatingų statinių kategorijai, kurio statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas.

Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsniu ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 (toliau – ir Reglamentas STR 1.05.01:2017) nuostatomis, Inspekcija pareiškėjai 2021 m. rugsėjo 6 d. surašė savavališkos statybos aktą SSA-00-210906-00085 (toliau – ir savavališkos statybos aktas), kuriuo konstatuota, jog „savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įrengtas/sumontuotas inžinerinis statinys – lietaus vandens (nuotekų) persipylimo tinklas L nuo šulinio Nr. (duomenys neskelbtini). griovį. Išvesto vamzdžio PVC skersmuo 250 mm, ilgis apie 8,0 metrus, priskiriamas neypatingų statinių kategorijai. Tuo statytojas pažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 22 dalį” ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-210906-00080, (toliau – ir privalomasis nurodymas) kuriuo pareikalavo iš pareiškėjos ne vėliau kaip iki 2022 m. kovo 6 d. „išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę lietaus kanalizacijos atšaką nuo šulinio Nr. (duomenys neskelbtini) (PVC vamzdis, skersmuo 250 mm, ilgis apie 8,0 m) iki Ąžuolyno g. griovio. Lietaus kanalizacijos atšaka įrengta žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). bei išvestas vamzdis baigiasi žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pietvakariniame kampe“.

Inspekcija atliko privalomojo nurodymo vykdymo patikrinimą ir 2022 m. sausio 21 d. surašė Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-00-220121-00009 (toliau – ir privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktas), kuriuo konstatuota, kad ginčijamas privalomasis nurodymas yra įvykdytas, t. y. ginčijama lietaus nuotekų atšaka demontuota/išardyta.

Statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius yra laikoma savavališka statyba (Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis). Statybos darbai – darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo) (Statybos įstatymo 2 dalies 90 punktas). Nauja statinio statyba gali būti konstatuota tik nustačius, kad teisėtai pastatytas statinys anksčiau neegzistavo. Nuosavybės teisės registravimas Nekilnojamojo turto registre yra aplinkybė, patvirtinanti statinio kaip nekilnojamojo turto buvimą (egzistavimą), vis dėlto tokios teisinės registracijos nebuvimas nepaneigia, kad daiktas kaip turto vienetas egzistuoja ir kad jis yra teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-1075/2022 36 punktas).

Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 8 straipsniu, Inspekcija atlieka savavališkos statybos valstybinę priežiūrą, kurią apimą ir statybos užbaigimo procedūrų atlikimas. Reglamento STR 1.05.01:2017 10 punkte nurodyta, kad „statybos užbaigimo procedūros – pagal statybos techninį reglamentą STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens prašymą išduoti ar patvirtinti statybos užbaigimo dokumentą (statybos užbaigimo aktą ar deklaraciją apie statybos užbaigimą) ir priimant dėl to sprendimą. Reglamento STR 1.05.01:2017 (suvestinė redakcija galiojusi nuo 2018-02-06 iki 2018-10-31) 61 punkte išvardinti bendruoju atveju teiktini dokumentai su prašymu išduoti statybos užbaigimo aktą, tarp kurių yra: dokumentų, kurie bus pateikiami komisijai, sąrašas (pagal Reglamento 10 priedą) (61.5 papunktis), statinio (-ių) kadastro duomenų byla (-os) (61.6 papunktis). To paties reglamento 10 priede „Komisijai teiktinų dokumentų sąrašas“ nurodyta, kad Statybos užbaigimo komisijai pateikiami šie dokumentai: <...> 3. Požeminių inžinerinių tinklų geodezinės nuotraukos.“

Asmeniui įvykdžius privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 - 4 punktus ir apie tai raštu informavus Inspekciją, Inspekcija tikrina šio privalomojo nurodymo įvykdymą, vadovaujantis Reglamento STR 1.05.01:2017 145 punktu, kuris numato, kad „kai asmuo per nustatytą nurodymo įvykdymo terminą, raštu pateikia Inspekcijai tiesiogiai arba per IS „Infostatyba“ informaciją apie nurodymo įvykdymą, Inspekcijos įgaliotas pareigūnas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo dienos patikrina statinio statybą ir surašo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktą. Jei patikrinus statybą nustatoma, kad nurodymas: (145.1.) įvykdytas, Inspekcija nurodymo įvykdymo patikrinimo aktu konstatuoja, kad jis yra įvykdytas, ir apie tai informuoja asmenį, kuriam buvo surašytas nurodymas. Asmuo, kuriam surašytas nurodymas, gautą informaciją gali pateikti VĮ Registrų centro teritoriniam padaliniui dėl Nekilnojamojo turto registre registruotos žymos apie savavališką statybą panaikinimo; (145.2.) neįvykdytas, įvykdytas iš dalies, įvykdytas netinkamai, Inspekcija nurodymo įvykdymo patikrinimo akte pažymi, kad nurodymas neįvykdytas, ir jo vykdymo procedūros tęsiamos šio Reglamento nustatyta tvarka. Apie tai informuojamas asmuo, kuriam surašytas nurodymas“.

Reglamento STR 1.05.01:2017 144.1.1 papunktis taikomas tuo atveju, kai asmuo įvykdo privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka (parengus statinio projektą ir gavus statybą leidžiantį dokumentą), todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjai negavus statybą leidžiančio dokumento lietaus nuotekų atšakos įteisinimui ir nepateikus jo Inspekcijai, pareiškėjos teiginiai dėl šio punkto taikymo ir kad šiuo pagrindu buvo surašytas privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktas, atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti.

Sutiktina su atsakovės pozicija, jog leidimas Nr. 2 išduotas tik rekonstravimo darbams, o ne naujo statinio statybai. Inspekcija nustatė, jog projekte Nr. 2 nurodyta, kad žemės sklype demontuojami esami, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, lietaus vandens (nuotekų) persipylimo tinklai L nuo šulinio Nr. (duomenys neskelbtini) iki šulinio Nr. (duomenys neskelbtini) ir faktinių duomenų patikrinimo akte pažymėjo, jog lietaus nuotekų atšaka projekto Nr. 2 sprendiniuose nėra įvertinta, t. y. nėra numatyta nauja statyba – lietaus nuotekų atšakos įrengimas.

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalį, „statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.)“. Leidimas Nr. 2 pareiškėjai suteikė esamų/registruotų statinių rekonstravimo teisę, o iš aukščiau išdėstyto matyti, jog 2018 m. kovo 16 d. statybos užbaigimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo metu lietaus nuotekų atšaka nebuvo pastatyta ir užbaigta. Pažymėtina, kad VRSA – institucijos išdavusios leidimą Nr. 2 2021 m. lapkričio 24 d. raštas Nr. A33(1)-10182 „Dėl išduoto leidimo ir įrengtos uždarosios lietaus kanalizacijos sistemos (duomenys neskelbtini)“ patvirtina Inspekcijos nustatytas aplinkybes – „Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotas 2021 m. liepos 22 d. leidimas Nr. LRS-08-210722-00032 rekonstruoti statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Lietaus nuotekų tinklų, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą Nr. 2021-04-14, parengtą 2021 m., neapima išvesto (esamo) į gretimą žemės sklypą(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), lietaus vandens (nuotekų) persipylimo vamzdžio teisėtumo.“ Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus nagrinėjamoje byloje atmestini kaip neįrodyti pareiškėjos skundo teiginiai, kad lietaus nuotekų atšakos demontavimu ji veikė leidimo Nr. 2 pagrindu, o ne įvykdė Inspekcijos privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymas konstatuotas ginčijamu privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktu. Tai, kad 2021 m. liepos 22 d. buvo išduotas statybos leidimas nuotekų šalinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravimui pagal 2021 m. balandžio 14 d. projektą Nr. 2021 -04-14-TDP, nepaneigia pakankamai pagrįsto manymo, kad ginčo lietaus nuotekų tinklo dalis buvo įrengta po statybos darbų užbaigimo akto surašymo, nes išduodant minėtą leidimą nebuvo vertinama faktinė situacija 2018 m. kovo 16 d., kurią pagrindžia registro duomenys (Nekilnojamo turto registro įstatymo 4 straipsnis, 9 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju Inspekcija nagrinėdama faktines aplinkybes įvertino statybos užbaigimo metu komisijai pateiktus dokumentus ir nustatė, jog tiek kadastrinių duomenų matavimų byloje, tiek 2018 m. sausio 5 d. geodezininko P. T. lietaus kanalizacijos geodezinėje kontrolinėje (išpildomojoje) nuotraukoje lietaus nuotekų atšakos nebuvo. Vadinasi, pagal paties statytojo statybos užbaigimo komisijai pateiktus dokumentus statybos užbaigimo metu ta statinio projekto dalis, kurioje buvo numatytas lietaus nuotekų atšakos įrengimas, ir kuria skunde vadovaujasi pareiškėja, statybos užbaigimo metu nebuvo įgyvendintas.

Iš Inspekcijos į bylą pateikto rangovo UAB „Energokomplektas“, atlikusio lauko inžinerinių tinklų montavimo darbus, paaiškinimo matyti, kad jame įvardijama geodezininko P. T. padaryta techninė klaida 2018 m. sausio 5 d. lietaus kanalizacijos geodezinėje kontrolinėje (išpildomojoje) nuotraukoje, neteisingai nurodant faktiškai įrengtų nuotekų vamzdžių parametrus, tačiau apie pareiškėjos skunde nurodytą/įvardijamą klaidą – lietaus nuotekų atšakos neužfiksavimą, nėra užsimenama. Įvertinus tai, pagrįstai padaryta išvada, jog statybos užbaigimo procedūra baigta neįrengus lietaus nuotekų atšakos, todėl Inspekcija pagrįstai nustatė savavališkos statybos faktą, nes priešingai nei teigia pareiškėja, lietaus nuotekų atšakos neužfiksavimas geodezinėje kontrolinėje (išpildomojoje) nuotraukoje ir kadastrinių matavimų byloje nėra jokia klaida, o tik įrodo, kad pareiškėja lietaus nuotekų atšaką faktiškai įrengė jau po statybos užbaigimo procedūros.

VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje (iki 2020 m. lapkričio 1 d. VAĮ 8 straipsnis) nurodyti individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijai. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) ir administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamą sprendimą, teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad sprendimas yra pakankamai pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir esminėmis teisės aktų nuostatomis, atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus pagrindinius reikalavimus. Taip pat konstatuoja, kad Inspekcija, priimdama sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, tad iš esmės teisingo sprendimo naikinti nėra pagrindo.

Nagrinėjamu atveju skundžiamas privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus – jame nurodyti tiek objektas, subjektas, teisiniai ir faktiniai priėmimo pagrindai, be to, Inspekcijos privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akto rekvizitai yra patvirtinti Inspekcijos viršininko 2015-12-11 įsakymu Nr. 1V-207 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akto rekvizitų patvirtinimo“, pakeistu 2020-09-23 įsakymu Nr. 1V-156 „Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2015-12-11 įsakymo Nr. 1V-207 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akto rekvizitų patvirtinimo“ pakeitimo“, todėl ginčijamas administracinis aktas yra priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų ir nėra pagrindo jo panaikinti.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos skundas netenkintas, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Minsko 7” skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Gitana ButrimaitėJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė