Kauno apylinkės teismo sprendimas

2021-10-18 · Civilinė byla Nr. e2YT-18253-986/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-18
Bylos Nr.
e2YT-18253-986/2021
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-01274-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mindaugas Nekrašas
Pareiškėjas
I. V.
Suinteresuotas asmuo
Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-18253-986/2021Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01274-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.6.5; 3.4.5.15.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 18 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja I. V. prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad ji įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą sandėliavimo paskirties arkinį sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 1995 m. sausio 27 d. sutarčių pagrindu iš pardavėjų: S. D., S. J., J. J. ir D. Č. įsigijo pajinius įnašus. Minėti pardavėjai pagal 1993 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos laikiną nuosavybės teisės liudijimą Nr. 23, atsiskaitant už pajų, nuosavybės teise įgijo arkinį sandėlį, kurio tuometinė vertė buvo lygi 69550 talonų (695,50 Lt). Pardavėjai ir pareiškėja, sudarydami minėtas sutartis tikėjo, kad pardavėjai parduoda, o pareiškėja perka 1993 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos laikiname nuosavybės teisės liudijime nurodytą arkinį sandėlį pardavėjams priklausiusių pajų perleidimo pagrindu. Dėl sutarčių sudarymo dalyko ginčo tarp pardavėjų ir pirkėjos niekada nekilo ir šių sutarčių sudarymas visiškai atitiko šalių valią: pardavėjai siekė parduoti arkinį sandėlį, o pareiškėja siekė pirkti arkinį sandėlį. Pardavėjai pretenzijų dėl sudarytų sutarčių niekada nekėlė. Minėtą statinį pareiškėja sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdo iki šios dienos. Dėl teisinio išsilavinimo stokos ir nežinojimo pareiškėja statinio – arkinio sandėlio – nuosavybės dokumentų nesusitvarkė, kadangi tikėjo, jog 1995 m. sausio 27 d. sutartys ir yra nuosavybės teisės perleidimo pareiškėjai dokumentai, kurių pagrindu arkinis sandėlis nuosavybės teise teisėtai priklauso pareiškėjai. 2020 m. vasarą pareiškėja rado pirkėją, kuris buvo suinteresuotas iš jos pirkti arkinį sandėlį, tačiau pasikonsultavus su notaru paaiškėjo, kad pareiškėja negali sudaryti sandėlio pirkimo – pardavimo sandorio, kadangi arkinis sandėlis nėra registruotas VĮ Registrų centre. Atlikus kadastrinius matavimus, pareiškėja kreipėsi į VĮ „Registrų centrą“ dėl nuosavybės teisės į arkinį sandėlį įregistravimo, tačiau šis prašymas buvo atmestas. Susiklosčius aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėja, siekdama įteisinti savo nuosavybės teisę į šį statinį, yra priversta kreiptis į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti, kad ji įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – sandėliavimo paskirties arkinį sandėlį esantį (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. rugsėjo 15 d. pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad teismui nustačius visas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68–4.71 straipsniuose nurodytas sąlygas, neprieštaraus prašomo fakto nustatymui.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas 2021 m. rugsėjo 9 d. atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja įgyjamosios senaties įgijimo fakto nustatymui, bylą prašo nagrinėti VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant. Pažymėjo, kad pareiškėjos pareiškimas galėtų būti patenkintas tuo atveju, jeigu bus nustatyta, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo ir teismų praktikoje nustatytas sąlygas.

Suinteresuotas asmuo Kėdainių rajono savivaldybės administracija 2021 m. rugsėjo 16 d. pateiktame atsiliepime nurodė, kad pareiškėjai įrodžius CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytas aplinkybes, neprieštaraus dėl nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Nurodė, kad byloje minimas sandėliavimo paskirties arkinis sandėlis nėra įrašytas į Kėdainių r. sav. statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašą ir statinių pripažinimo bešeimininkiu procedūra nevykdoma, minėtas pastatas su melžimo aikštele Kėdainių r. sav. administracijos balanse neapskaitomas.

Apie šios civilinės bylos iškėlimą ir nagrinėjimą teisme paskelbta viešai – 2021 m. rugsėjo 17 d. paskelbiant internetiniame tinklapyje www.teismai.lt pranešimą. Per nustatytą terminą prašymų dėl įtraukimo dalyvauti procese ir prieštaravimų dėl pareikšto teisme pareiškimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja I. V. 1995 m. sausio 27 d. Sutarties reg. Nr. 7 pagrindu iš pardavėjos S. D. įsigijo 335,50 Lt dydžio pajinį įnašą, 1995 m. sausio 27 d. Sutarties reg. Nr. 8 pagrindu iš pardavėjos S. J. įsigijo 140,00 Lt pajinį įnašą, 1995 m. sausio 27 d. Sutarties reg. Nr. 9 pagrindu iš pardavėjo J. J. įsigijo 40,00 Lt dydžio pajinį įnašą ir 1995 m. sausio 27 d. Sutarties reg. Nr. 11 pagrindu iš pardavėjos D. Č. įsigijo 180,00 Lt dydžio pajinį įnašą. Minėti pardavėjai pagal 1993 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos laikiną nuosavybės teisės liudijimą Nr. 23 atsiskaitant už pajų nuosavybės teise įgijo arkinį sandėlį, kurio tuometinė vertė buvo lygi 69550 talonų.

2020 m. liepos 21 d. pareiškėja su VĮ Registrų centru sudarė Statinio (patalpos) kadastro duomenų nustatymo sutartį, pagal kurią buvo atlikti kadastriniai matavimai. Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad statiniui – arkiniam sandėliui, pažymėtam plane 1F1g, suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2020 m. rugsėjo 10 d. rašto matyti, kad pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl nuosavybės teisių į arkinį sandėlį įregistravimo, tačiau VĮ Registrų centras sprendimu pareiškėjos prašymą atmetė. VĮ Registrų centras pažymėjo, jog negali įregistruoti nuosavybės teisių į statinį pareiškėjai, kadangi 1995 m. sausio 27 d. Sutartys reg. Nr. 7, 8, 9, 11 buvo sudarytos ne dėl paties nekilnojamojo turto perleidimo, o dėl pajinių įnašų perleidimo, kurie teisiškai nepagrindžia pareiškėjos nuosavybės teisės į arkinį sandėlį.

Iš Kauno regioninio valstybės archyvo ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos pateiktų (duomenys neskelbtini) gamybinio – technologinio komplekto perdavimo aktų kopijų matyti, kad apskaitoje buvo minimi du arkiniai sandėliai, pastatyti 1985 ir 1986 metais. Taip pat kuriamam (duomenys neskelbtini) gyvulininkystės kompleksui reikalingo ir išpirkto turto sąraše minimas arkinis sandėlis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija (2011 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 3K-7-67/2011) pasisakė, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai; 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Be to, nutartyje nurodyta, jog tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę.

Taip pat kasacinis teismas yra pasisakęs, jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Taikant įgyjamosios senaties institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ar sukūrimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2012, 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

Išanalizavus bei įvertinus bylos įrodymų visumą, konstatuotina, kad I. V. nebuvo nekilnojamojo daikto – sandėliavimo paskirties arkinio sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris gali būti privačios nuosavybės teisės objektu, savininkė, bet yra sąžiningai įgijusi minėtą nekilnojamąjį daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą jį valdė nuo 1995 metų, tai yra 26 metus. Šis nekilnojamasis daiktas nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė, jis nėra registruotas viešame registre ir kitų asmenų vardu. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kurį I. V. valdė minėtą arkinį sandėlį, į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnio nustatyta tvarka. I. V. pradėdama valdyti arkinį sandėlį su buvo pagrįstai įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už ją teisių į užvaldomą daiktą, be to, ji buvo sąžininga daikto valdytoja visą įgyjamosios senaties laiką, t. y. daugiau nei dešimt metų (CK 4.70 straipsnio 1 dalis). Jokiais įrodymais nepaneigti pareiškėjos pareiškime nurodyti faktai, kad visą šį laiką I. V. minėtą nekilnojamąjį turtą valdė atvirai ir nesislapstydama. Pažymėtina, kad per visą arkinio sandėlio buvimo laikotarpį, jo statybos teisėtumo klausimas nėra kilęs, nebuvo surašytų savavališkos statybos aktų ar draudimų šį statinį naudoti. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kas nors ginčytų I. V. arkinio sandėlio valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises. Todėl byloje esant įrodytoms visoms CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytoms sąlygoms, suinteresuotiems asmenims nepareiškus prieštaravimų, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, kad I. V., įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – sandėliavimo paskirties arkinį sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (CPK 185, 533 straipsniai).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjos valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios (5,00 Eur dydžio) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265 straipsniais, 268 straipsnio 3 dalimi, 270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėja I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į sandėliavimo paskirties arkinį sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1F1g, esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėjas Mindaugas Nekrašas