- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-10
- Bylos Nr.
- eI3-259-872/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-0100315-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Linas Baublys, Fausta Vitkienė, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rimi Lietuva“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Baublio, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rimi Lietuva“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Rimi Lietuva“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir AAD, Departamentas) 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Paaiškina, kad pagrindinė pareiškėjos veikla - mažmeninė prekyba. Šiai veiklai vykdyti pareiškėja importuoja / parduoda produkciją, supakuotą inter alia metalinėse pakuotėse ir PET pakuotėse. Pareiškėja pagal Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą (toliau – ir PPATĮ) yra laikoma gamintoju - importuotoju ir turi pareigą dalyvauti organizuojant pakuočių atliekų, kurios susidarė pareiškėjai Lietuvos vidaus rinkai tiekiant supakuotus gaminius, tvarkymą ir finansuoti šių atliekų tvarkymą. Ši pareiga pagal valstybės sukurtą teisinį reguliavimą gali būti vykdoma tik per licencijuotas gamintojų ir importuotojų organizacijas, sutarčių pagrindu pavedant joms vykdyti PPATĮ gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas. Pareiškėja, vykdydama įstatymines pareigas, sudarė sutartis su VšĮ „Žaliasis taškas“ (toliau – ir ŽT) ir VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – ir PTO) ir joms pavedė pakuočių atliekų tvarkymo organizavimą bei kitų PPATĮ ir kitais teisės aktais nustatytų pareigų gamintojams ir importuotojams vykdymą 2013-2015 metais. ŽT organizavo pakuočių atliekų sutvarkymą 2013 - 2014 m., o PTO - 2015 m. bei vykdydamos sutartinius Įsipareigojimus išdavė pareiškėjai metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus (toliau – ir Patvirtinimai), grindžiamus juose nurodytais perdirbimą įrodančiais dokumentais. Remiantis Mokesčio už aplinkos teršimą Įstatymo (toliau – ir MUATĮ) 5 straipsnio 6 dalimi, gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis (toliau – ir Mokestis) už tą pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos pakuotės atliekų perdirbimo užduoties daliai, jei pateikia tokį perdirbimą pagrindžiančius dokumentus. Pareiškėja Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktose deklaracijose nurodė minėtus Patvirtinimus, pagrindžiančius, kad pareiškėja sutvarkė / perdirbo 54 proc. / 32 proc. apmokestinamųjų gaminių / pakuotės kiekio, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-12-28 nutarimu Nr. 1546 patvirtintoje Pakuotės atliekų sutvarkymo-perdirbimo užduotyje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja buvo atleista nuo Mokesčio mokėjimo. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Vilniaus RAAD), atlikęs ŽT patikrinimą, 2018-02-22 sprendimu Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) (toliau - ir Vilniaus RAAD sprendimasl) panaikino ŽT išduotus pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus už, be kita ko, 2013 - 2014 metus, o, atlikęs PTO patikrinimą, 2017-12-18 sprendimu Nr.(DUOMENYS NESKELBTINI) (toliau - Vilniaus RAAD sprendimas2) panaikino PTO išduotus atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus už, be kita ko, 2015 metus. Patvirtinimai panaikinti tuo pagrindu, kad Vilniaus RAAD 2015-05-12, 2015-09-16 ir 2016-08-22 sprendimais panaikino UAB „Metrail“ išduotus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. Vilniaus RAAD 2018-02-23 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017-12-19 raštu Nr.(duomenys neskelbtini)informavo pareiškėją apie atitinkamai ŽT ir PTO Patvirtinimų panaikinimą ir, atsižvelgiant į tai, nurodė, kad pareiškėja privalo atitinkamai patikslinti savo 2013 - 2015 m. deklaracijas ir sumokėti papildomą Mokestį. Pareiškėja, laikydamasi pozicijos, kad yra įvykdžiusi visus teisės aktų reikalavimus Mokesčio lengvatai taikyti bei į tai, kad dėl ŽT ir PTO Patvirtinimų panaikinimo vis dar vyksta teisminis ginčas, deklaracijų netikslino ir papildomo mokesčio nemokėjo. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas atliko pareiškėjos mokestinį patikrinimą ir surašė Patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad nesant galiojančių Patvirtinimų apie visą Patvirtinimuose nurodytą atliekų sutvarkymą / perdirbimą, pareiškėjai nebegali būti taikoma Mokesčio lengvata. Atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėja nepagrįstai neapskaičiavo ir nesumokėjo 260 505,12 Eur Mokesčio už į vidaus rinką 2013 - 2015 m. išleistą pakuočių kiekį. Atsakovas skundžiamu Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjai sumokėti papildomai apskaičiuotą 260 505,12 Eur Mokestį. Savo Sprendimą Atsakovas grindė tuo, kad pareiškėja neįvertino panaikintų Patvirtinimų ir nepatikslino Mokesčio deklaracijų už 2013 - 2015 m. Atsakovas rėmėsi PPATĮ 7 str. 3 d., nustatančiu pareigą mokėti Mokestį tuo atveju, jeigu nevykdoma Vyriausybės nustatyta užduotis, MUATĮ 6 str. 9 d., nustatančiu apmokestinimo Mokesčiu ir Mokesčio tarifų nustatymo tvarką bei Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtino Aplinkos ir Finansų ministro 2008-07-09 įsakymu Nr. D1-370/1K-230 (toliau - Mokėjimo tvarkos aprašas) 4 - 7 p. nuostatomis, reglamentuojančiomis Mokesčio apskaičiavimo tvarką.
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėjos nuomone, nurodyti faktinis ir teisiniai skundžiamo Sprendimo pagrindai nėra pakankami apskaičiuoti pareiškėjai papildomai mokėtiną Mokestį dėl šių motyvų.
2.2. Pareiškėja elgėsi sąžiningai, rūpestingai ir įvykdė visus su Mokesčio lengvatos taikymu (MUATĮ 5 straipsnio 6 dalis) susijusius reikalavimus. Atitinkamai, pareiškėja negali būti įpareigota sumokėti Mokestį dėl galimai neteisėtų kitų asmenų veiksmų, kurių pareiškėja negalėjo kontroliuoti ir apie kuriuos pareiškėja nežinojo ir negalėjo žinoti. Tai prieštarautų bendriesiems sąžiningumo, teisėtų lūkesčių apsaugos bei teisinio tikrumo principams. Tuo labiau, kad atliekos galimai nebuvo tinkamai sutvarkytos dėl aplaidžių valstybės institucijų veiksmų, t. y. nevykdant tinkamos už atliekų tvarkymą atsakingų asmenų kontrolės, o Patvirtinimai panaikinti nesant tam teisinio pagrindo. Atitinkamai, vien pats Patvirtinimų panaikinimo faktas negali būti pagrindu Mokesčiui skaičiuoti.
2.3. Mokestis pareiškėjai apskaičiuotas ne dėl to, kad objektyviai nebuvo sutvarkytos pareiškėjos pakuotės atliekos, tačiau dėl to, kad panaikinti UAB „Metrail“ įrodantys dokumentai, „loterijos“ būdu susieti su pareiškėjai išduotais Patvirtinimais. Mokesčio skaičiavimas grindžiamas įrodančių dokumentų, kurie nesusiję su pareiškėja, panaikinimu. Tokiu būdu Mokestis pareiškėjai skaičiuojamas nesant jokių objektyvių įrodymų, kad buvo nesutvarkytos būtent pareiškėjos atliekos. Tokia situacija pažeidžia viešojo administravimo reikalavimus, nes tampa neaiškus skundžiamo Sprendimo faktinis pagrindas, todėl Skundžiamas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu.
2.4. Skundžiamame sprendime nurodytos tik abstrakčios (bendrosios) taikytinos teisės aktų nuostatos dėl to, kad Gamintojai ir eksportuotojai turi pareigą mokėti Mokestį nustatyta tvarka, nenurodant jokios konkrečios šios tvarkos nuostatos, kurią pareiškėja būtų pažeidusi. Todėl atsakovo nurodytas skundžiamo Sprendimo teisinis pagrindas nesudaro pagrindo Mokesčiui skaičiuoti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti.
3.1. Nurodo, kad pagal Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktus pareiškėjai galioja teisė ir pareiga organizuoti pakuočių atliekų, kurios susidaro tiekiant vidaus rinkai supakuotus gaminius, surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti ir finansuoti jų tvarkymo išlaidas. Pagal to paties įstatymo 7 straipsnio 3, 4, 5 dalių nuostatas pareiškėjai suteikta teisė ir pasirinkimas organizuoti ir finansuoti pakuočių atliekų tvarkymą: individualiai arba kolektyviai. Pareiškėja pasirinko nustatytas pareigas vykdyti kolektyviai ir sutartiniais pagrindais pavedė jas vykdyti Organizacijai (trečiasis suinteresuotas asmuo) - tačiau, pasirinkdamas kolektyvų pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo bei finansavimo būdą, pareiškėja gerai žinojo apie būtent jai išliekančią pareigą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymu nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jei neįvykdys Vyriausybės nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių (7 straipsnio 3 dalis), t y., pareiškėja žinojo ir privalėjo žinoti būtent jai, teisės aktais pavestas užduotis, pareiga įvertinti rizikas bei žinojo, kad mokestį mokėti privalėtų būtent ji, jei 2006-11-24 Vyriausybės nutarimu Nr. 1168 nustatytos užduotys nebūtų tinkamai įvykdytos. Visos pakuočių atliekos privalo būti sutvarkytos faktiškai ir pagal Atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimus, o ne išrašinėjami sutvarkymą liudijantys dokumentai, neįsitikinant ir neužtikrinant faktinio 2006-11-24 Vyriausybės nutarimu Nr. 1168 nustatytos užduoties įvykdymo.
3.2. Dėl pakuočių eksporto per trečiuosius asmenis patvirtinančių dokumentų nurodo, kad pareiškėja patikrinimo metu jų nepateikė, nors mokesčio lengvatą suteikiančius dokumentus pati pareiškėja turėtų saugoti 5 m. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 str. 3 d.¹³ numatyta, kad būtent gamintojai ir (ar) importuotojai (toliau - GI), o ne kas nors kitas, privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jei nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 str. 6 d. taip pat nustato, kad GI atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis tik už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas faktiškai įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai ir, norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, GI Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi turėti dokumentus, realiai patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.
3.3. Teigia, kad mokesčio lengvatą suteikia tik tokie dokumentai, kurie įrodo faktinį atliekų sutvarkymą (Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 str. 7 d.) - tačiau šiuo atveju, kai yra panaikinti dokumentai, kurių pagrindu pareiškėjas grindė savo teisę į mokesčio lengvatą, kai tie dokumentai pripažinti išrašytais neteisėtai ir nepagrįstai, ir kai visiškai aišku, kad pareiškėjos tiektos pakuotės atliekos faktiškai sutvarkytos nebuvo, mokesčio lengvata netaikytina. Pareiškėjos tiektos rinkai pakuotės atliekos realiai nebuvo sutvarkytos, tik neteisėtai išrašomų dokumentų lygmeniu buvo mėginama įrodyti priešingai. Nesant galiojančių pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų, pareiškėja privalo perskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Be to, jei pareiškėja laiko, kad tretieji suinteresuotieji asmenys VšĮ „Žaliasis taškas“ bei VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ netinkamai atliko su pareiškėju pasirašytos paslaugų sutarties sąlygas - pareiškėja turi teisę kreiptis regreso tvarka dėl išlaidų (kai sumokėtų Departamento nurodytąjį mokestį) išsiieškojimo iš trečiojo asmens.
3.4. Atkreipia dėmesį, jog skundžiamas Departamento Sprendimas nėra jokia sankcija pareiškėjai. Jai netaikytas mokestis padidintu tarifu už nuslėptą taršą ar paskaičiuoti kokie nors delspinigiai, o tiesiog nurodyta įvykdyti įstatymų nustatytą prievolę - sumokėti mokestinę prievolę už 2013-2015 m. laikotarpį. T.y., nesant galiojančių pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų, pareiškėja privalo perskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Todėl pareiškėja neteisi teigdama, kad tai sankcija, o juo labiau antrą kartą reikalaujamas mokėti tas pats mokestis.
3.5. Nurodo, jog mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos (Mokesčių administravimo įstatymo 67 str. 2 d.) - tačiau tokio realaus pagrindimo pareiškėja nepateikė. Nepateikė jokio duomens, kad faktiškai metalinių ir PET pakuočių atliekos būtų buvę sutvarkytos tinkamai ir tinkamai būtų buvusi įvykdyta Vyriausybės nustatyta užduotis. Mano, kad pareiškėja yra Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 str. 3 d. adresatas ir jai galioja mokestinė prievolė už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį suma - 260 505,12 Eur už 2013-2015 metus. Nurodo, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalį, mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir 5 praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Šis principas nebuvo pažeistas.
3.6. Papildomuose paaiškinimuose nurodo, kad atlikus perskaičiavimą už 2013 m. pareiškėjos sutvarkytas galioti atliekų kiekis yra 25,060, todėl perskaičiavus ir 2013 m. mokėtiną mokestį už aplinkos teršimą, jis yra – 79 143,70 Eur. Taigi, pareiškėjai išlieka pareiga mokėti mokestį už pakuočių sutvarkymą, apskaičiuotas 260 505,12 Eur nesumokėtas mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumažintas (perskaičiuotas) iki 257 910 Eur sumos.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“ atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Byloje ginčas kilęs dėl Departamento 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Byloje nustatyta, kad skundžiamu Sprendimu Departamentas patvirtino 2018 m. lapkričio 19 d. patikrinimo aktą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) ir apskaičiavo pareiškėjai papildomai mokėtiną 260 505,12 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą.
6.1. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus RAAD pripažino negaliojančiais UAB „Metrail“ išrašytus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2013–2015 metus, jų pagrindu 2018 m. vasario 22 d. Vilniaus RAAD direktoriaus sprendimu Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) buvo panaikinti licencijuotos organizacijos VšĮ „Žaliasis taškas“ gamintojams ir importuotojams išrašyti Patvirtinimai.
7. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2025 m. liepos 2 d. nutartimi, Departamentui atlikus perskaičiavimus, pareiškėjai Sprendimu patvirtinta 260 505,12 Eur mokesčio suma už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis suma už 2013-2015 mokestinį laikotarpį yra 257 910 Eur.
8. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.
9. Ginčo teisinius santykius reguliuoja skundžiamo Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos MAĮ, ATĮ, PPATĮ ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas, taip pat kiti minėtų įstatymų įgyvendinamieji (poįstatyminiai) teisės aktai.
MAĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis. Pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (MAĮ 66 straipsnio 2 dalis).
Pagal MAĮ 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – AAD), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestinį patikrinimą atlieka Aplinkos ministerijos įgaliota institucija šios institucijos nustatyta tvarka, vadovaudamasi šio įstatymo ir MAĮ nuostatomis tiek, kiek tai nenumatyta šiame ir kituose įstatymuose. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu. Patikrinimo aktu įforminti mokestinio patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo arba patikrinimo pažyma (MAĮ 128 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Pagal ATĮ 32 straipsnio 1 dalį ir 38 dalį, PPATĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 3 dalį, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, gamintojui ar importuotojui taikomas principas „teršėjas moka“, jam kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas.
Aktualios ginčui PPATĮ redakcijos 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos numato, kad gamintojų ir importuotojų pareigos yra organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių vienkartinę pakuotę pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje.
PPATĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad gamintojų ir importuotojų pareigos, susiję su atliekų tvarkymo organizavimu gali būti vykdomos individualiai (organizuodami savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, ATĮ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka šias atliekas tvarkydami patys arba perduodami jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui) (1 punktas), kolektyviai (steigdami šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytą gamintojų ir importuotojų organizaciją ir (ar) tapdami tokios organizacijos dalyviais ir, kaip numatyta šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, jai pavesdami vykdyti šiame straipsnyje nustatytas pareigas arba, kaip numatyta šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami vykdyti šio įstatymo 7straipsnyje nustatytas pareigas netapdami organizacijos dalyviais) (2 punktas) ir 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių vienkartinę pakuotę pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, tik pavesdami šio įstatymo 112 straipsnyje nurodytam užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui organizuoti užstato už vienkartines pakuotes sistemą (3 punktas).
Pagal PPATĮ 7 straipsnio 3 dalį gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.
Aktualios ginčui Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.
Apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 (Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1546 redakcija), 11 punkte nustatyta užduotis (toliau – ir Užduotis) – Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, 4 priede (Aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-368 redakcija) nurodytu R4 būdu perdirbti tokį kiekį metalinių pakuočių atliekų, kuris būtų ne mažesnis kaip 54 proc. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai patiektų šių pakuočių kiekio.
ATĮ 34²⁵ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Ministerijos įgaliota institucija. O Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 56 punkte numatyta, kad sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 55 punktu, priima regiono AAD.
10. Taigi, iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog lengvatos taikymas yra siejamas su objektyvia faktine aplinkybe, kad mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas (gamintojas ar importuotojas) atitinkamu mokestiniu laikotarpiu įvykdė Užduotį, t. y. kad jis perdirbo atitinkamą metalinių pakuočių atliekų kiekį Užduotyje nurodytu būdu. Tai, be kita ko, reiškia, jog Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies taikymas yra siejamas su realiu (faktišku) Užduoties įvykdymu, o ne šioje mokesčio įstatymo nuostatoje minimo patvirtinimo turėjimu. Kitaip tariant, atveju, kai Užduotis realiai nėra įvykdyta (įvykdyta netinkamai), vien šis patvirtinimas, inter alia (be kita ko) atsižvelgiant į tai, jog mokestiniuose teisiniuose santykiuose pirmenybė teikiama šių santykių turiniui, o ne jų formaliai išraiškai (MAĮ 10 straipsnis), nesudaro pagrindo pripažinti, jog yra tenkinamos materialiosios aptariamos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos.
11. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga įrodyti (pagrįsti), kad yra tenkinamos mokesčio įstatyme numatytos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos, tenka šia išimtimi (lengvata) siekiančiam pasinaudoti mokesčio mokėtojui. Todėl Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies taikymo tikslais būtent Bendrovė nagrinėjamu atveju ir turi įrodyti, kad Užduotis ar jos dalis buvo įvykdyta, be kita ko, šiuo tikslu pateikiant duomenis (įrodymus) apie perdirbtą pakuotės atliekų kiekį.
12. Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus regiono AAD pripažino negaliojančiais UAB „Metrail“ išrašytus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2013–2015 metus, jų pagrindu 2018 m. vasario 22 d. sprendimu buvo panaikinti Organizacijos Bendrovei išrašyti Patvirtinimai.
13. Gamintojams ir importuotojams buvo išsiųsti pranešimai su prašymu apskaičiuoti ir sumokėti Mokestį (šiuo atveju Bendrovei iki 2018 m. balandžio 20 d.). Todėl AAD pradėjo gamintojų ir importuotojų, kuriems buvo panaikinti patvirtinimai, patikrinimus. Pareiga mokėti mokesčius už pakuočių sutvarkymą yra reglamentuota teisės aktais, t. y. PPATĮ 7 straipsnio 3 dalyje aiškiai nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Tvarkos aprašo 17 punktas, reglamentuojantis pranešimo apie pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimą turinį, taip pat numato tik mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą ir sumokėjimą, kai dėl įrodančių dokumentų panaikinimo lieka neįvykdytos pakuočių atliekų tvarkymo užduotys.
14. Ginčas dėl Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo buvo baigtas nagrinėti LVAT 2025 m. liepos 2 d. priėmus nutartį, administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025, kuria panaikinta Vilniaus regiono AAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. rugpjūčio 22 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. rugsėjo 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. rugsėjo 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. spalio 5 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. spalio 17 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. spalio 22 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. spalio 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu – tarp jų ir dėl Bendrovei išduoto Organizacijos patvirtinančio dokumento. Kita VAAT 2023 m. spalio 5 d. sprendimo dalis dėl AAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) palikta nepakeista.
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad LVAT administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025 Bendrovė buvo įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu, todėl minėtoje byloje nustatyti faktai iš naujo šioje tikrinamoje administracinėje byloje neįrodinėjami (ABTĮ 57 straipsnio 2 dalis). LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartyje konstatavo, kad Vilniaus regiono AAD turėjo kompetenciją pripažinti neteisėtais Organizacijos už 2013–2015 metus gamintojams ir (ar) importuotojams išrašytus pavirtinimus apie atliekų sutvarkymą, tačiau LVAT pažymėjo, jog patvirtinimai, grindžiami UAB „Metrail“ išrašytais metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą už 2013 metus įrodančiais dokumentais (dalis už 3,1592 proc. šiuose dokumentuose nurodyto atliekų kiekio) nepagrįstai panaikinti Vilniaus regiono AAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu.
16. Taigi, nagrinėjamu atveju nebėra ginčo, kad Bendrovei 2013 m. (išskyrus tą dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio) ir 2014 m. išduoti Patvirtinai yra pripažinti negaliojančiais. Dėl to Bendrovė neturi įrodymų, kad Užduotis už 2013 m. (išskyrus tą dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio) ir 2014 m. įvykdyta, nes Bendrovė šiuo tikslu nepateikė duomenų (įrodymų) apie perdirbtą pakuotės atliekų kiekį. Teismui nagrinėjant bylą Bendrovė taip pat nepateikė tokių įrodymų.
17. Tačiau LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartimi, kaip minėta, panaikinus Vilniaus regiono AAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dalį, Patvirtinimai, grindžiami UAB „Metrail“ išrašytais metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą už 2013 metus įrodančiais dokumentais (dalis už 3,1592 proc. šiuose dokumentuose nurodyto atliekų kiekio), yra galiojantys.
18. Pabrėžtina, kad AAD, atsižvelgęs į LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartį, pagal teismo įpareigojimą atliko pareiškėjai mokėtino Mokesčio perskaičiavimą ir nustatė Bendrovei mokėtiną 257 910 Eur sumą (buvo apskaičiuota 260 505,12 Eur). Teisėjų kolegija pažymi, jog šie atsakovo atlikti perskaičiavimai, atsižvelgiant į minėtą LVAT nutartį, byloje nėra ginčijami.
19. Šiuo nagrinėjamu atveju Bendrovė teismui neteikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad visos jos atliekos už 2013 m. (išskyrus tą dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio) ir 2014 m. buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos, t. y. kad Bendrovė 2013 m. (išskyrus tą dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio) ir 2014 m. įvykdė pakuotės atliekų tvarkymo užduotį ir dėl to ji galėjo pasinaudoti mokesčio lengvata. Taip pat Bendrovė nenurodė jokių argumentų dėl minėto perskaičiuoto Mokesčio, iš esmės susijusio su 2013 m., nepagrįstumo, taip pat dėl taikyto metodo, apskaičiuojant nesutvarkytų pareiškėjo priduotų pakuočių kiekį. Be to, Bendrovė skunde nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad Bendrovei apskaičiuotas mokestis yra neproporcingas ir / ar jis turi būti mažinamas dėl kitų svarbių priežasčių.
20. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Mokestis už 2013–2015 m., turint omenyje ir atliktą perskaičiavimą, Bendrovei apskaičiuotas pagrįstai ir tinkamai. Minėta, kad AAD perskaičiavo Bendrovei Mokesčio sumą (perskaičiuota, atsižvelgiant į LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartį) už 2013–2015 metų mokestinius laikotarpius (perskaičiavimas realiai yra susijęs tik su 2013 m.), kuri po perskaičiavimo yra 257 910 Eur (buvo apskaičiuota 260 505,12 Eur). Minėta ir tai, kad Bendrovė dėl perskaičiuotos Mokesčio sumos dydžio nepateikė prieštaravimų, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu plačiau nepasisako. Tiktai pažymi, kad neturi pagrindo abejoti AAD pateiktu perskaičiavimu, kuris yra pagrįstas prie rašytinio paaiškinimo pridėtais duomenimis ir skaičiavimais.
21. Teisėjų kolegijos nuomone, tikslinga atsakyti į kai kuriuos Bendrovės esminius skundo argumentus. Pirmiausia, Bendrovė skunde teigia, kad elgėsi sąžiningai, rūpestingai ir įvykdė visus su Mokesčio lengvatos taikymu susijusius reikalavimus, todėl skundžiamu Sprendimu (jo dalimi) negalėjo būti taikoma neigiama pasekmė – mokėti Mokestį, nes tai yra neteisinga priemonė. Tačiau tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog šiuo atveju svarbu, ar Bendrovė gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas. Kadangi, minėta, kaip matyti iš bylos medžiagos, Bendrovė to padaryti už 2013–2015 m. negali (išskyrus šioje byloje nustatytą tam tikrą kiekį už 2013 m., t. y. dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio), tad Bendrovė negalėjo pasinaudoti ir mokesčio lengvata. Pažymėtina ir tai, kad pasirinkimas kolektyvine tvarka tvarkyti atliekas, neatleidžia pakuotės gamintojų ir importuotojų nuo jiems teisės aktuose keliamų pareigų.
22. Be to, teisėjų kolegija pastebi, jog jokie nacionaliniai mokesčių įstatymai nenumato, kad už prievolę sumokėti Mokestį yra ar gali būti atsakingi kiti subjektai ar atliekų tvarkytojai, kurie, pirma, nedalyvauja apmokestinimo momentą nulemiančiuose santykiuose (pakuočių išleidime į vidaus rinką) ir, antra, kaip minėta, Užduotį mokesčio mokėtojo pavedimu (už mokesčių mokėtoją) vykdo sutarties pagrindu. Savo ruožtu, tarp UAB „Metrail“, Organizacijos ir Bendrovės susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai bei aplinkybė, kad jie (Organizacija ar atliekų tvarkytojai) netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, negali daryti ir nedaro įtakos mokesčio mokėtojui viešosios teisės aktais nustatytai mokestinių prievolių apimčiai. Tad šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadai, kad Mokesčio apskaičiavimas ir įpareigojimas Bendrovę jį sumokėti būtų neproporcinga, neadekvati ar neteisinga priemonė.
23. Taip pat teisėjų kolegija atmeta kaip neturinčius pagrindo ir Bendrovės skundo argumentus, kad Sprendimas (jo dalis) yra neteisėtas, nes jis priimtas neteisėto Vilniaus regiono AAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo pagrindu bei nėra galutinio ir neginčijamo teismo sprendimo, kuriuo yra panaikinti Patvirtinimai. Minėta, kad LVAT galutinai išnagrinėjo ginčą ir 2025 m. liepos 2 d. nutartimi iš esmės Vilniaus regiono AAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu, išskyrus šio 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto Patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų atitinkančių įrodančių dokumentų 2013 m. pagrindu.
24. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius aktualius teisės aktus, LVAT praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas pakeisti skundžiamo Sprendimo dalį, atsižvelgiant į Mokesčio perskaičiavimą už 2013 m., t. y. skundžiama Sprendimo dalimi patvirtinta Bendrovei už 2013–2015 m. sumokėti mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis suma (iš viso 260 505,12 Eur) keistina, ją sumažinant iki 257 910 Eur.
25. Apibendrinant konstatuotina, jog Bendrovės skundas patenkinamas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 1 ir 4 punktas).
26. Pareiškėja skunde teismui prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjos skundas tenkintas iš dalies, sumažinant mokesčio dalies sumą, tačiau ginčijamas sprendimas nėra panaikintas, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rimi Lietuva“ skundą tenkinti iš dalies.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pakeisti, t. y. sumažinti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Rimi Lietuva“ už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metus patvirtintą 260 505,12 Eur mokesčio sumą iki 257 910 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt septynių tūkstančių devynių šimtų dešimt eurų) sumos.
Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti.
Netenkinti pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.