- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-23
- Bylos Nr.
- A2-989-555/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-25221-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Pareiškėjas
- R. M., L. M.
- Trečiasis asmuo
- akcinei bendrovei Swedbank, akcinei bendrovei DnB NORD bankui
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyba
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3210-429/2010 pagal pareiškėjų L. M. ir R. M. pareiškimą tretiesiems asmenims akcinei bendrovei Swedbank, ir akcinei bendrovei DnB NORD bankui bei institucijai, teikiančiai išvadą Kauno miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyba dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-3210-429/2010 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimu tenkino pareiškėjų L. M. ir R. M. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, L. M. ir R. M. santuoką, sudarytą 2002 m. birželio 1 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 700), nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliko santuokines pavardes, nepilnamečių vaikų T. M. ir B. M. gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina, priteistas iš pareiškėjo R. M. išlaikymas nepilnamečiams vaikams jį teikiant periodinėmis išmokomis po 450 Lt (130,33 Eur) kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. ieškinio pareiškimo teisme gavimo dienos (2009-12-31), iki kiekvieno jų pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant pareiškėją L. M., patvirtinta tarp pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
2014 m. lapkričio 25 d. teisme gautas ir priimtas pareiškėjo R. M. pareiškimas atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje. Pareiškėjas prašė vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2-5 punktais atnaujinti procesą dėl to, jog L. M., pasinaudodama apgaule įgijo viršenybę ir nesilaikė santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje numatytų sąlygų, pati nevykdydama įsipareigojimų kredito tiekėjams (Swedbank, AB ir DNB bankui), L. M. galimai apgavo teismą, antstolį R. B. ir atliko įstatymuose draudžiamus veiksmus, pateikdama galimai suklastotą dokumentą vykdymui. Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti 2010 m. gruodžio 7 d. sutarties „Dėl santuokos nutraukimo pasekmių“ 6 ir 7 dalis.
Šalies argumentai
2015 m. sausio 19 d. pareiškėjas pateikė teismui papildomą prašymą dėl civilinės bylos atnaujinimo, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių panaikinimo ir papildomų dokumentų pateikimo, kuriame papildomai prašė įvertinti ir nustatyti, kokius įsipareigojimus ir už ką, vykdė R. M. DnB ir Swedbank bankams, VST (LESTO), UAB ,,Kauno vandenys“, AB „Kauno energija“ suteiktas paslaugas, Kauno Montesori darželiui mokyklai „Žiburėlis“ nuo 2009 m. gruodžio 31 d. iki 2011 m. balandžio 30 d., patvirtinti arba paneigti, kad R. M. teikė papildomą išlaikymą savo vaikams nuo 2009 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m. spalio 30 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. sausio 27 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3210-429/2010, priteisė iš pareiškėjo R. M. suinteresuotam asmeniui L. M. 115,85 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymą atnaujinti procesą, nenurodė ir nedetalizavo, kokios esminės aplinkybės jam nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Pažymėjo, kad pareiškėjas pateikdamas prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nurodė, kad visi įrodymai yra santuokos nutraukimo byloje, o tai tik patvirtino, kad pareiškėjas nepateikė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių ir visus savo motyvus grindė santuokos nutraukimo byloje pateiktais įrodymais. Iš to teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas atnaujinti procesą vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu yra nepagrįstas ir neįrodytas. Teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimai atnaujinti procesą vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais taip pat yra nepagrįsti ir neįrodyti. Nurodė, kad jokiu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu L. M. nėra nuteista už melagingus parodymus ar dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimą dėl kurių buvo priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas santuokos nutraukimo byloje, taip pat jokiu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra nustatyta L. M., kaip dalyvavusios santuokos nutraukimo byloje, nusikalstama veika. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie panaikintą kaip neteisėtą ar nepagrįstą teismo sprendimą, nuosprendį arba kitokius valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktus, kurie buvo pagrindu tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti, todėl sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas atnaujinti procesą vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu taip pat yra nepagrįstas ir neįrodytas. Teismas nesutiko su pareiškėjo reikalavimu panaikinti 2010 m. gruodžio 7 d. sutarties Dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6 ir 7 dalis. Nurodė, kad sutartis buvo priimta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, laisva valia, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, visos sutarties sudarymo aplinkybės šalims buvo žinomos. Teismas pažymėjo, kad pagal teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3210-429/2010, kreditoriams L. M. ir R. M. liko įsipareigoję kaip solidarūs skolininkai. Kreditorinio įsipareigojimo dalis, kurią pareiškėjas sumokėjo už L. M. vykdydamas prievolę AB „Swedbank“, pareiškėjui buvo priteista 2014 m. gruodžio 30 d. Kauno apylinkės teismo preliminariu sprendimu, kurį per teismo nurodytą terminą L. M. įvykdė. Todėl 2014 m. gruodžio 30 d. preliminarus sprendimas (civilinėje byloje Nr. 2-28597-713/2014) 2015 m. sausio 15 d. buvo panaikintas ir byla nutraukta. Teismas taip pat nevertino ir nenustatinėjo, kokius įsipareigojimus ir už ką, vykdė R. M. bei nei patvirtino, nei ne paneigė, kad R. M. teikė papildomą išlaikymą savo vaikams nuo 2009 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m. spalio 30 d., argumentuodamas tuo, jog šiuos veiksmus atlieka antstolis vykdymo proceso eigoje vertindamas jam pateiktus įrodymus dėl išlaikymo mokėjimo. Teismas nurodė, kad pareiškėjas savo prašyme atnaujinti procesą ginčija tik vaikų išlaikymo dydį vykdomojoje byloje, tačiau reikalavimu prašo atnaujinti procesą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 6, 7 punktų, kuriais buvo išspręstas turto padalinimas ir kreditoriniai įsipareigojimai. Teismo vertinimu, motyvų pareiškėjas, kodėl teismas turėtų atnaujinti procesą dėl nurodytų 6, 7 punktų, nepateikė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas R. M. atskiruoju skundu (III t., b. l. 36-38) prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3210-429/2010 bei spręsti klausimą dėl sprendimo priteisti suinteresuotam asmeniui L. M. 115,85 Eur už teisinę pagalbą pagrįstumo.
Apeliantas nurodo, kad teismas, priimdamas nutartį, nesiaiškino faktinių bylos aplinkybių, kad jis teikė išlaikymą savo vaikams pilna apimtimi. Pažymėjo, kad nutartyje remtasi tik L. M. rašytiniais įrodymais ir teiginiais, o apelianto pridėtais dokumentais t. y. sąskaitų išrašais, gydymo įstaigų dokumentais, antstolio R. B. patvarkymu, kurie akivaizdžiai įrodo, kad įsiskolinimo už vaikų išlaikymą R. M. neturi, nesiremta. Apelianto manymu teismas iškreipia šalių interesų pusiausvyrą. Teismas neteisingai interpretavo CPK 366 straipsnio 1 dalies pagrindus, nes dauguma aplinkybių ir dokumentų buvo pridėti prie prašymo atnaujinti civilinės bylos procesą, teikti dokumentai atitiko tuo metu buvusias faktines bylos aplinkybes ir apelianto teiginius, kad viena iš proceso šalių neteisingai ir melagingai pagrindė teismui ir antstoliui, jog jis neteikė išlaikymo savo vaikams. Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2012, kurioje teigiama, kad proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą bylinėtis ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Nurodė, kad jis į teismą kreipėsi, nes pareiškėja L. M. buvo nesąžininga jo atžvilgiu ir pasinaudodama menamu vaikų išlaikymo nebuvimu pažeidė jo teisėtus interesus, apsunkino jo finansinę būklę, ko pasėkoje jis tapo nemokus. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas vykdydamas teisingumą ir užtikrindamas proceso šalių interesus, vienpusiškai paskirstė patirtas bylinėjimosi išlaidas, tarsi jas patyrė tik viena pusė t. y. L. M.. Pažymi, kad dėl L. M. veiksmų atsirado proceso atnaujinimo pagrindai. Apeliantas teigia, kad taip teismas taiko nuobaudą jam už tai, kad jis gynė teisėtus savo interesus, ko pasėkoje patyrė išlaidas sumokėdamas žyminį mokestį, važinėdamas, rinkdamas reikalingus dokumentus ir pan. Apeliantas sutiko su teismo nuomone, kad galbūt nepilnai nurodė pagrindus atnaujinti procesą pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 6 ir 7 punktus, todėl teikia papildomus įrodymus. Pažymi, kad proceso šalis L. M. buvo nesąžininga, o jos veiksmai po santuokos nutraukimo parodo, kad ji naudosis pertekline vaikų išlaikymo teise. Apeliantas mano, jog gera valia perleista 50 procentų nuosavybės teisė L. M., buto esančio (duomenys neskelbtini), pasinaudojant restitucija turi būti grąžinta jam. Pažymi, kad butą esantį (duomenys neskelbtini), 2002 m. vasario 15 d. įsigijo nuosavybes teise, kai nebuvo santuokoje su L. M., nurodo, kad iš savo lėšų mokėjo pradinį įnašą. Apeliantas nurodo, kad teismas akivaizdžiai pažeidė proceso šalių pusiausvyrą ir sudarė prielaidą įtarti, jog yra šališkas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo L. M. atsiliepimu (III t. b. l. 49-50) prašo atskirąjį skundą atmesti. Suinteresuotas asmuo sutinka su pirmos instancijos teismo motyvais ir nurodo, kad procesas negali būti atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2-5 punktuose nurodytais pagrindais, nes tokių pagrindų nėra. Suinteresuotas asmuo mano, kad pareiškėjas neteisingai supranta įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų normų turinį, todėl piktnaudžiauja proceso atnaujinimo teise. Nurodo, kad pareiškėjas painioja bylos nagrinėjimą, sprendimo priėmimą ir vykdymo procesą bei juose atliekamus veiksmus. Pažymi, kad pareiškėjas neteisingai suprasdamas teisės normų turinį teikia nuolatinius skundus ne tik teismui, bet ir kitoms institucijoms. Suinteresuotas asmuo taip pat nesutinka su apelianto teiginiu, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, buvo šališkas ir gynė tik vienos pusės interesus. Nurodo, kad teismas vadovavosi CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsnio nuostatomis, kurios numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įrodymai apie suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo atmestas, laikytina, kad suinteresuoto asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas buvo teisėtas ir pagrįstas.
Trečiasis asmuo AB DnB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą (III t. b. l. 54) nurodo, kad su skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nutarties argumentais sutinka, dėl pagrindų tenkinti apelianto R. M. atskirąjį skundą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje keliamas tinkamo civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimą taikymo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, visapusiškai įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindė prašymą dėl proceso atnaujinimo, pagrįstai konstatavo, kad nurodytos aplinkybės negali būti proceso atnaujinimo pagrindu, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje.
Pažymėtina, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje tarp šalių kilęs ginčas išsprendžiamas iš esmės. Teisės aktuose nustatyta teismo sprendimo teisinė galia užtikrina jo visuotinį privalomumą ir jo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą. Siekiant išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą, civiliniame procese įtvirtintas proceso atnaujinimo institutas, kuris vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Pagal teismų suformuotą proceso atnaujinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo praktiką procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas vertina pareiškėjo nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą konkrečios bylos kontekste, siekdamas išaiškinti, ar nurodytos aplinkybės leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumu ir pagrįstumu. Proceso atnaujinimo teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad jis galimas tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2012).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimu Kauno miesto apylinkės teismas nutraukė pareiškėjo R. M. ir suinteresuoto asmens L. M. santuoką bendru sutuoktinių sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje be kitų sąlygų iš pareiškėjo nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas po 130,33 Eur (450,00 Lt) kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. ieškinio pareiškimo teisme gavimo dienos (2009-12-31), iki kiekvieno jų pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant pareiškėją L. M.. Sutarties 18 punktu šalys išsprendė iki santuokos sudarymo įsigyto nekilnojamojo turto, kuris nuosavybės teise priklausė R. M., padalinimo klausimą. Šalys susitarė, kad po santuokos nutraukimo šiame punkte nurodytas turtas R. M. ir L. M. asmeninės nuosavybės teise atitenka po ½ dalį. Sutarties 24 punktu šalys išsprendė kreditorinių įsipareigojimų klausimą. Po santuokos nutraukimo R. M. ir L. M. ir toliau liko įsipareigoję kreditoriams kaip solidarūs skolininkai iki pilnai bus įvykdytos visos prievolės sutartyje įvardintiems kreditoriams (II t., b. l. 63-66). 2011 m. balandžio 6 d. L. M. jos prašymu buvo išduotas vykdomasis raštas dėl teismo sprendimo dalies, kuria vaikams priteistas išlaikymas išieškojimo. Pareiškėjas, remdamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2-5 punktuose įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais, kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3210-429/2010. Prašyme teigia, kad procesas atnaujintinas dėl naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, dėl įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustačius žinomai melagingus byloje dalyvavusio asmens paaiškinimus, dėl žinomai melagingos eksperto išvados, jos neteisingo vertimo, dėl dokumentų ar įrodymų suklastojimo, dėl kurių priimtas neteisingas sprendimas, dėl įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustačius nusikalstamas dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų arba teisėjų veikas, padarytas nagrinėjant bylą, panaikinus sprendimą, nuosprendį, valstybės ar savivaldybių institucijų individualų aktą, kuris buvo pagrindas procesiniam sprendimui priimti. Savo prašymą grindė tuo, kad jo buvusi sutuoktinė L. M., pasinaudodama apgaule nesilaikė santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje numatytų sąlygų, nevykdė įsipareigojimų kredito tiekėjams, galimai apgavo teismą, antstolį R. B. ir atliko įstatymuose draudžiamus veiksmus, pateikdama galimai suklastotą dokumentą vykdymui. Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti 2010 m. gruodžio 7 d. sutarties Dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6 ir 7 dalis. Apeliacine tvarka skundžiama nutartimi teismas atsisakė atnaujinti procesą pripažinęs, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos sudarančia savarankišką proceso atnaujinimo pagrindą, o kiti pareiškėjo nurodomi proceso atnaujinimo pagrindai byloje neįrodyti. Atskirajame skunde kvestionuojama ši pirmosios instancijos teismo išvada, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog ši išvada yra nepagrįsta.
Vienas iš proceso atnaujinamo pagrindų, kuriais ir remiasi pareiškėjas ginčo byloje – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka visus pirmiau nurodytus požymius. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).
Procesas gali būti atnaujinamas ir tada, jei įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Procesas taip pat gali būti atnaujinamas, jei įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų arba teisėjų veikos, padarytos nagrinėjant tą bylą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Be to, procesas gali būti atnaujinamas, jei panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti.
Visus šiuos proceso atnaujinimo pagrindu savo prašyme nurodo pareiškėjas, tačiau faktinėmis aplinkybėmis šiems pagrindams pagrįsti nurodo tik tai, kad L. M., nesilaikė santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje numatytų sąlygų, nevykdė įsipareigojimų kreditoriams, galimai apgavo teismą, antstolį R. B. ir atliko įstatymuose draudžiamus veiksmus, pateikdama galimai suklastotą dokumentą vykdymui. Taigi, vertinant pareiškėjo nurodytus proceso atnaujinimo pagrindus konkrečios bylos kontekste, siekiant išaiškinti, ar nurodytos aplinkybės leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumu ir pagrįstumu, konstatuotina, kad pareiškėjas nenurodė jokių esminės klaidos byloje įrodymų, kurie leistų taikyti byloje proceso atnaujinimo teisinį reguliavimą.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas argumentais ir mano, kad pirmos instancijos teismo nutarties dalis dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2-5 punktų taikymo yra pagrįsta ir motyvuota. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantas nenurodė jokių naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas); byloje nepateikti duomenys, jog įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra nustatyti žinomai melagingi šalies, trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melagingos eksperto išvados, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimo faktas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktas); byloje nepateiktas įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo būtų nustatyta nusikalstama dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų arba teisėjo veika, padaryta nagrinėjant tą bylą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 4 punktas); nėra pateikta duomenų, jog panaikintas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimą, spręsdamas klausimą dėl prašymo pagrįstumo iš esmės, patikrino, ar prašymas pagrįstas proceso atnaujinimo pagrindais, ar apelianto nurodytos aplinkybės atitinka pripažintas aplinkybių, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo CPK 366 straipsnio 1 dalies pagrindus.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog pareiškėjas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. Apeliantas, įrodinėdamas, jog jis teikė pilną ir perteklinį išlaikymą savo vaikams, teikė į bylą dokumentus, kurie, apelianto teigimu, akivaizdžiai įrodo, kad įsiskolinimo už vaikų išlaikymą jis neturi bei patvirtina aplinkybę, jog suinteresuoto asmens L. M. nesąžiningumas turėjo neigiamos įtakos apelianto finansinei būklei ko pasėkoje jis tapo nemokus. Šie argumentai, sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjamoje byloje, yra nereikšmingi, kadangi jos gali būti pagrindu pareiškėjui, vadovaujantis CK 3.53 straipsniu, 3.201 straipsniu, kreiptis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo, be to, aplinkybės dėl išlaikymo vaikams mokėjimo vertintinos vykdymo procese, pateikiant antstoliui įrodymus apie vykdomą išlaikymą.
Apeliantas skunde nurodo, kad gera valia sutartyje „Dėl santuokos nutraukimo pasekmių“ ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), perleido nuosavybės teise L. M., teigia, jog suinteresuotas asmuo buvo nesąžiningas, naudojosi pertekline vaikų išlaikymo teise, todėl apelianto manymu, nuosavybės teisė į minėtą butą restitucijos būdu turėtų būti sugrąžinta apeliantui pilna apimtimi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyta aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo atnaujinti procesą, nes restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas ir šis būdas taikomas panaikinus asmenis siejančią prievolę. Nesant pagrindo atnaujinti byloje procesą, nėra teisinės galimybės vertinti šalių sudaryto ir teismo patvirtinto susitarimo teisėtumo pagrįstumo klausimą, todėl atskirajame skunde keliamas reikalavimas dėl restitucijos taikymo, kaip prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas, apeliacinės instancijos teisme nespręstinas (CPK 312 straipsnis, 338 straipsnis).
Taip pat nesutiktina su apelianto teiginiais, kad iš jo skundžiama nutartimi nepagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos suinteresuoto asmens naudai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šiuo atveju byloje buvo priimta pareiškėjui nepalanki teismo nutartis, todėl skundžiama nutartimi bylinėjimosi išlaidos kitai šalia priteistos pagrįstai. Be to pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio rekomenduojamas priteisti už atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo dydis yra 900 Eur (8.2 punktas). Nagrinėjamu atveju teismas priteisė 115,85 Eur todėl spręstina, kad teismas nepažeidė CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, be to, byloje nėra nustatyta ir aplinkybių, kad L. M. procesinis elgesys buvo netinkamas ar dėl jo susidarė bylinėjimosi išlaidos, dėl ko teismas galėjo nukrypti nuo CPK nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Taip pat byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamoje nutartyje yra tinkamai ir objektyviai įvertintos ir išnagrinėtos proceso atnaujinimui reikšmingos aplinkybės ir klausimai.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis kaip pagrįsta ir teisėta, paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Suinteresuotas asmuo L. M. teikdama atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo teismo priteisti 60 Eur teisinių paslaugų išlaidų (III t., b. l. 51-52). Atskirąjį skundą atmetus, suinteresuoto asmens naudai šios išlaidos priteistinos iš apelianto (Rekomendacijų 8.15 p. pagrindu maksimalus priteistinas už atsiliepimą į atskirąjį skundą išlaidų dydis yra 150 Eur).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 60 Eur (šešiasdešimt eurų) teisinių paslaugų išlaidoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.