- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2009-01-08
- Bylos Nr.
- 1A-13-106-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Pocius (pirm.), Rasa Valentinienė, Violeta Miliuvienė
- Nukentėjusysis
- L. S.
- Nuteistasis
- A. J. K.
- Advokatai
- Romanas Lupeika
- Kategorijos
Pranešėja R.Valentinienė Teisėja I.ŠeškauskienėBaudž. byla Nr. 1A–13-106/2009Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.5.1, 1.2.4.5, 2.1.7.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nutartis
2009 m. sausio 8 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. K. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimo bausme dvejiems metams.
Iš A. J. K. priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2138,56 Lt L. S. gydymo išlaidų, L. S. 932,44 Lt turtinės žalos atlyginimo, 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 500 Lt turėtų advokato atstovavimo išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. K. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. liepos 22 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini) esančioje sodų bendrijoje „Sveikata“, šalia L. S. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, pažymėto Nr. 120, tarpusavio konflikto metu, atsineštu revolveriu „ALFA-620“ Nr. (duomenys neskelbtini), iš ne mažiau 1 metro atstumo šovė L. S. į veidą, tuo padarydamas šautinį veido sužalojimą, sukeldamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nes veika padaryta esant būtinąjai ginčiai, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis nuteistajam naikintinas, nes pirmos instancijos teismas, ištyręs byloje aplinkybes, padarė neteisingas išvadas ir netinkamai kvalifikavo jo padarytą veiką, nepagrįstai nurodyta, kad jis sužalojo nukentėjusįjį L. S. be jokios priežasties, o ne dėl kilusios grėsmės jo gyvybei ir sveikatai. Teigia, kad tokią išvada padaryta įvertinus atskirus įrodymus, o ne jų visumą. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad nukentėjusysis apeliantą varė iš savo kiemo, taip siekdamas apsaugoti savo šeimos ir turto neliečiamumą. Tai, kad įvykis įvyko nukentėjusiojo nuosavybės teise priklausančiame kieme neva pagrindžia įvykio vietos apžiūros protokolas (t. l, b.1. 6-9), nukentėjusiojo duoti parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. l, b.1.63-64), tiek bylos nagrinėjimo teisme metu (t. 2, b. l. 30-33). Kiti apklausti liudytojai įvykio vietos nurodyti negalėjo, nes įvykio aplinkybių nematė. Tvirtina, kad apylinkės teismas pripažino nukentėjusiojo parodymus teisingais, o atmetė jo parodymus. Teigia, kad apylinkės teismo nustatyta įvykio vieta prieštarauja jo parodymams, ikiteisminio tyrimo metu jo pateiktai foto lentelei (t. l, b. 1.116) ir sklypo Nr. 120 planui (t. l, b. 1. 116). Iš fotografijų (t. l, b. 1.116) yra akivaizdu, kad apeliantas stovėjo ir fotografavo ne A. S. žemėje, o tai paneigiami L. S. duoti parodymai, kurie vertintini kritiškai ir nepatikimais. Apeliantas daro išvadą, kad nuosprendyje padaryta išvada, kad nukentėjusysis varė jį iš savo kiemo, taip siekdamas apsaugoti savo šeimos ir turto neliečiamumą, neatitinka realios tikrovės.
Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog šaunamojo ginklo panaudojimas nebuvo būtinas, nors nukentėjusysis rankose ir turėjo plastmasinio stiklo lakštą, juo mosikavo. Nukentėjusysis neginčija, kad apeliantą pastebėjo, tik nurodo neteisingą 5 metrų buvusį atstumą. Apeliantas išdėsto savo versiją. Teigia, kad L. S. nebuvo jokios būtinybės artintis prie apelianto, nes jis stovėjo ne L. S. žemėje, fotografavo tik tai, ką jis padarė neteisėto - nukirto bendroje žemėje stovintį medį. Tai reiškia, kad nukentėjusiajam pakako tik pasakyti, kad jam nemalonus jo buvimas šalia jo sodo namelio ir tuo būtų viskas pasibaigę. Tačiau tvirtina, kad L. S. ketinimai buvo kiti. Todėl apeliantas kėsinimosi pradžią laiko momentą, kada L. S. agresyviai nusiteikęs, artėjo prie jo rankoje turėdamas daiktą, kuriuo gali būti žalojamas žmogus. O kėsinimosi pabaigos momentas yra tai, kai jau nukritęs šovė nežiūrėdamas L. S. kryptimi.
Nukentėjusysis L. S. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog apeliantas šovė iš ne mažiau kaip l metro atstumo. Teismas nuosprendyje pripažino šią aplinkybę įrodyta, nors jo parodymai yra priešingi, nes jis nesitaikydamas šovė nukentėjusiojo pusėn, kai buvo nukritęs ant žemės, o atstumas tarp jų buvo 1-2 metrai. Todėl buvo galima nustatyti šūvio kulkos trajektoriją, jo ir nukentėjusiojo padėtį. Prieštaravimams pašalinti ikiteisminio tyrimo metu turėjo būti paskirta balistinė ekspertizė, kuri būtų patvirtinusi apelianto nurodytas aplinkybes. Prašyti atlikti tokią ekspertizę jis objektyviai negalėjo, nes su ikiteisminio tyrimo duomenimis susipažino tik pabaigus ikiteisminį tyrimą, nes visą laiką buvau įsitikinęs, kad gynėsi nuo pradėto užpuolimo. Be to, tiek ikiteisminiame tyrime, tiek bylos nagrinėjimo metu gynėsi pats, nors dėjo pastangas, kad turėtų gynėją. tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas neužtikrino apelianto teisės turėti gynėją, nes tinkamai nebuvo išaiškintos jo teisės ir sudarytos sąlygos turėti teisinę kvalifikuotą pagalbą.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad įstatymas neriboja gynybai nuo kėsinimosi naudojamų priemonių. Ribojamas tik žmogaus sveikatai padaromas žalos dydis. Todėl tvirtina, kad jo gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą, todėl būtinosios ginties ribų jis neperžengė, šaunamąjį ginklą panaudojo išimtinai gynybos tikslais, atrėmęs pavojingą, realų ir akivaizdų L. S. kėsinimąsi. Todėl daro išvadą, kad jo padaryta veika formaliai ir atitinka baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo, numatyto BK 138 str. l d., požymius, tačiau veika padaryta neperžengiant būtinosios ginties ribų, o tai reiškia, kad ji nelaikoma pavojinga ir uždrausta.
Atsikirtime į apeliacinį skundą nukentėjusysis nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį A. J. K., Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo A. J. K. nusikalstamą veiką, teisingai pritaikė Baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė teisingą bausmę A. J. K., teisingai išsprendė civilinį ieškinį, todėl nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, o nuteistojo A. J. K. apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė ir nukentėjusysis prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą ir padarė pagrįstas išvadas dėl A. J. K. kaltės.
Tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu tiek ir teisme nukentėjusysis L. S. davė išsamius ir nuoseklius parodymus, kad 2007 m. liepos 22 d. apie 16.30 val. jam būnant savo sodo sklype kaimynas A. J. K., su kuriuo buvo bloguose santykiuose ir pareikalavo iš jo sodo pasišalinti, iš maždaug 1 metro atstumo šovė į veidą ir jį sužalojo. Jis bandė vytis nubėgantį A. J. K., bet kai šis nugriuvo ant žemės, palikęs jį nuėjo į namus. ( t. 1, b. l. 57-58, 63-64, t. 2, b. l. 37-41 ) savo parodymus patvirtino ir įvykio vietoje ( Parodymų patikrinimo vietoje protokolas, b. l. 66-68).
Kaip matosi iš A. J. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, įvykio aplinkybių išdėstytų jo prašyme, rašytame prokurorui, parodymų, duotų teisme, jo parodymai prieštaringi ( t. 1, b. l. 110-111, t. 1, 134-135, t. 2, b. l. 30-60). A. J. K. pripažino šovęs į L. S. ir jį sužalojęs, bet teigia, jog šovė gindamasis nuo L. S. užpuolimo, nes šiam nepatiko, kad jis fotografavo L. S. nupjautus medžius. A. J. K. teigė, kad jis išsigando, nes kaimynas L. S. agresyviai nusiteikęs artinosi lik jo, rankose laikydamas kažkokį daiktą. Kad L. S. būtų kaip nors grasinęs, A. J. K. neparodė, į prokuroro klausimą, ar L. S. grasino, atsakė, kad to neprisimena.
Kad L. S. grasino susidorojimu A. J. K. nurodė tik apeliaciniame skunde ir kolegija šiais A. J. K. parodymais netiki, daro išvadą, kad nuteistasis šią aplinkybę nurodo, siekdamas sustiprinti argumentus dėl būtinosios ginties situacijos, apie kurią teorinius samprotavimus detaliai išdėstė savo skunde.
Kaip matosi iš A. J. K. darytų nuotraukų, kurias A. J. K. pateikė į bylą, teigdamas, kad kaimyną L. S. kieme nufotografavo betarpiškai prieš įvykį, L. S. sode nešiojo įvairius daiktus ir tai patvirtina L. S. parodymus, kad jis organinio stiklo gabalą nešė išmesti į šiukšlių dėžę, o ne specialiai pasiėmė A. K. sužaloti ( t. 1, b. l. 116 , t. 2, b. l. 80-84). To neteigia ir nuteistasis.
A. J. K., kaip nustatyta iš jo parodymų, net nematė, ką rankose laiko L. S., parodė, kad L. S. turėjo rankose „montiruotę, stiklo lakštą ar kažką“.
Kaip matosi iš Daiktų apžiūros protokolo, plastmasės gabalas, kurį pateikė L. S., ir ant kurio rastos dėmės panašios į kraują, kas patvirtina, kad būtent šį daiktą įvykio metu rankose laikė L. S., visiškai nepanašus į ginklą ar daiktą, skirtą kūnui sužaloti ( t. 1, b. l. 45-46).
Iš A. J. K. išdėstytų įvykio aplinkybių akivaizdu, kad jokio kėsinimosi į jo sveikatą ar gyvybę nebuvo. Ta aplinkybė, kad L. S. laikydamas organinio stiklo (plastmasės) gabalą, kurį prieš tai nešė išmesti į šiukšlių dėžę, o ne specialiai pasiėmė kūnui sužaloti, artinosi prie jo niekuo negrasindamas, neduoda pagrindo daryti išvados, kad A. J. K. tiesiogiai grėsė pavojingas kėsinimasis. Nukentėjusysis L. S. parodė, kad aptikęs A. J. K. savo kieme, pareikalavo pasišalinti, tada A. J. K. nieko nesakęs šovė. Jei patikėti A. J. K. parodymais, kad jis nebuvo nukentėjusiojo kieme, jis be leidimo fotografavo vaikščiojantį savo sodo sklype nukentėjusįjį, su kuriuo kaip pats teigia, yra bloguose santykiuose, ir nukentėjusysis turėjo teisę pasipiktinti ir pareikalauti, kad A. J. K. pasišalintų. Aplinkybė, kad A. J. K. dienos metu po sodą nešiojosi su savimi užtaisytą revolverį rodo, kad jis buvo nusiteikęs agresyviai.
Kad A. J. K. nesijautė teisingai pasielgęs iš dalies matosi ir iš to, kad jis palikęs sode savo žmoną iš įvykio vietos skubiai pasišalino, dėl tariamo jo užpuolimo į policiją nesikreipė, nelaukė, kol ji atvyks, nors be abejonės suprato, kad sužalotas nukentėjusysis ją iškvies, į policiją prisistatė tik po kelių valandų, būdamas girtas ( 2007-07-22 19 val. policijoje A. J. K. nustatytas 1.49 promilių girtumas, pažyma, t. 1, b. l. 11).
A. J. K. versiją apie L. S. sužalojimo aplinkybes paneigia ir kolegijos posėdyje apklausto teismo medicinos specialisto išvada. Ekspertas, susipažinęs su medicininiais dokumentais konstatavo, kad sužalojimo kryptis rodo, jog L. S. sužalotas stovint A. J. K. priešais jį ir šaunant ištiestoje rankoje laikant revolverį. Ši išvada patvirtina nukentėjusiojo išdėstytą jo sužalojimo versiją. Ekspertas atmetė, kad L. S. galėjo būti sužalotas gulinčio ant žemės A. J. K.. Tokį sužalojimą L. S. galėjo patirti tik betarpiškai pasilenkęs prie nugriuvusio A. J. K., bet tada būtų šauta iš labai arti ir ant nukentėjusiojo veido šūvio vietoje turėjo likti nudegimo požymiai, kurių ekspertas, apžiūrėjęs nukentėjusiojo veidą, nerado. Be to, toks sužalojimo mechanizmas prieštarautų paties A. J. K. parodymams, kad jis į nukentėjusįjį šovė iš 1-2 metrų atstumo.
Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad būtinosios ginties situacijos, kurią apibrėžia BK 28 str., nebuvo ir pagrįstai A. J. K. nuteisė už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų, teisingai jo nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 138 str. 1 d.
Apeliantas skundžiasi, kad jam nebuvo užtikrintas byloje gynėjo dalyvavimas.
Byloje yra protokolai, iš kurių matosi, kad A. J. K., vadovaujantis BPK 44 str. 8 p., 50 str., buvo išaiškinta, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Jis turi teisę turėti gynėją nuo sulaikymo ar nuo pirmosios apklausos momento. Ant šių protokolų yra padaryti A. J. K. įrašai, kad apklausos metu gynėjo nepageidauja ( t. 1, b. l. 107,112 ). Kaip matosi iš teisiamojo posėdžio protokolo, A. J. K. gynėjo atsisakė ir teisiamojo posėdžio metu ( t.2, b. l. 31), A. J. K. gynėjo paslaugomis pasinaudojo apeliacinės instancijos teisme. Gynėjo dalyvavimas nebuvo būtinas ( BPK 51 str. ), todėl nėra pagrindo teigti, kad išnagrinėjus bylą be gynėjo buvo pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas.
Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo A. J. K. apeliacinį skundą atmesti.