- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-03-23
- Bylos Nr.
- A15.-146-716/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03546-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas (pirm.)
- Nukentėjusysis
- L. S.
- Pažeidėjas
- M. M.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.8Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti (ANK 424 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. M. 2020 m. lapkričio 18 d., apie 9.46 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, važiuodamas atbuline eiga buvo neatsargus, neišlaikė saugaus atstumo, nepaliko tarpo iš šono tarp savo ir gretimo stovėjusio automobilio „Nissan Micra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į jį atsitrenkė ir iš įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės.
M. M. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad tą dieną, parkavosi (duomenys neskelbtini) namo kieme, bet į automobilį neatsitrenkė. Jis bandė įvažiuoti, netilpo ir perstatė automobilį į kitą vietą. Tada nuėjo namo. Praėjus valandai ar dviem, išvažinėjo iš kiemo ir buvo sulaikytas. Apie pasišalinimą negalima kalbėti, kitas tas automobilis yra nuolat daužomas. Pripažįsta vairavęs automobilį neturėdamas teisės, nes reikėjo važiuoti. Vairavo tik tą dieną. Apgadinimai ant vairuoto automobilio nuo senų savininkų. Tai ne jo automobilis, kuriuo tik tą dieną naudojosi. Jis automobilio „Nissan Micra“ nekliudė 100 procentų.
Nukentėjusioji L. S. apklausta nuotoliniu būdu parodė, kad ryte buvo namie. Vyras pakvietė ją į balkoną ir sakė pažiūrėti į mašiną. Ji matė, kaip nuo jos mašinos automobilis nuvažiuoja į šoną ir atsistojo į kitą vietą. Iš automobilio išėjo 3 žmonės, du vyrai ir mergina, ir nuėjo į jų namo kitą laiptinę. Ji paskambino į policiją ir pasakė, kad įvyko eismo įvykis. Tie žmonės nepaliko jokio lapelio, jokių duomenų. Savo mašiną ji rado sužalotą. Ją apžiūrėjo su policijos pareigūnais. Atvažiavo policija antrą kartą, nes tie žmonės išėjo ir bandė išvažiuoti. Ji skambino policijai, nes žmonės pasišalino iš įvykio vietos. Jie važiavo atbulai ir atsitrenkė į jos mašiną. Ji pati nematė, bet vyras buvo išėjęs į balkoną ir pastebėjo, kad mašina sujudėjo. Buvo nestiprus sutrenkimas. Mašina sujudėjo, vadinasi buvo atsitrenkimas. Policiją pakvietė, nes žmonės pasišalino. Jos automobiliui buvo apdaila apdraskyta, įbrėžimas užpakalinėse durelėse. Remontavo automobilį ir apie 200 eurų išlaidų patyrė.
Liudytojas V. G. apklaustas nuotoliniu būdu parodė, kad buvo lapkričio 18 diena. Apie 9.40 val. jis išėjo į balkoną. Su nukentėjusiąja yra civiliniai santykiai, praktiškai jie vyras ir žmona. Išėjo į balkoną norėdamas instrumentus paimti. Žvilgsnis krito į automobilį. Iš dešinės nuo L. S. automobilio buvo laisva vieta parkuoti kitą automobilį. Buvo galima pastatyti automobilį, nes ten buvo daug vietos. Jis pastebėjo, kaip važiuojant atbula kita mašina bandė prisiparkuoti į tą vietą. Automobilis kairia užpakaline dalimi, bamperio kampu kliudė jo žmonos automobilį. Smūgis buvo į automobilio atramą tarp durų ir šiek tiek daugiau į galines dešines duris. Smūgis buvo į automobilio dešinę pusę. Automobilis „Peugeot“ nebandė prisiparkuoti dar kartą, bet išvažiavo į kairę, pravažiavo 4 automobilius ir priparkavo savo automobilį. Jis greitai užėjo į kambarį ir paėmė telefoną. Spėjau padaryti porą nuotraukų. Vienoje nuotraukoje vieta, kurioje bandė parkuotis. Ten matosi, kad daug vietos parkavimui yra. Antroje nuotraukoje automobilis prisiparkavęs už 4 automobilių ir nuo automobilio einantys 3 žmonės. Du vyrai ir moteris užėjo į jų namo antrą laiptinę. Jis pasakė žmonai, kad jos automobilį kliudė, ir pasakė skambinti numeriu 112. Prie automobilio jis nusileido, kai atvažiavo policijos pareigūnai. Automobilio apgadinimai buvo nedideli: apgadinta apdaila dešinės pusės galinių durelių ir ant dešinės pusės galinių durelių 15-20 centimetrų trasa. Taip gaunasi, kad bamperiu buvo apgadina apdaila ir dažai.
Liudytojas D. B. apklaustas nuotoliniu būdu parodė, kad gavo pranešimą apie atsitrenkė kieme, (duomenys neskelbtini), į stovintį automobilį ir pasišalino. Pagal liudininkų nurodytą automobilio spalvą jie sustabdė požymius atitinkantį automobilį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Automobilyje buvo 2 vyrukai ir mergina. Atvažiavo kolegos aiškintis aplinkybes, kurie liko su tuo automobiliu. Jie nuvažiavom pas liudytoją, kuris matė įvykį. Juos pasitiko moteris, kuri pasakė, kad jos vyras balkone matė, kaip automobilis kliudė stovėjusį jų automobilį ir pasišalino, t. y. perstatė automobilį į kitą vietą ir nuėjo namo. Tie patys žmonės pamatė, kad išėję iš namų asmenys sėdo į automobilį bei išvažiavo. Jie atliko matavimus, paėmė paaiškinimus. Vairuotojas buvo be vairuotojo pažymėjimo. Stovėjusiam automobiliui buvo dešinėje pusėje durelės ar šonas nubrozdintas. Automobilis, kurį jie sulaikėm, taip pat buvo apdaužytas. Buvo įvairių apgadinimų. Jie pasimatavo apgadinimų aukščius, kurie vienur atitiko, kitur ne. Buvo sunku nustatyti, kur seni, o kur nauji apgadinimai. Asmuo dėl vairavimo sutiko, o kad apgadino stovinčią transporto priemonę - nesutiko, sakė nepajautė smūgio.
Liudytoja E. Č. apklausta nuotoliniu būdu parodė, kad dirbo kartu su porininku D. B.. Gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) automobilis kliudė stovinti be vairuotojo automobilį. Vairuotojas pastatė automobilį kitoje vietoje bei išėjo. Buvo du vyrai ir moteris. Kol jie važiavo, tas automobilis išvažiavo. Jie pamatė išvažiuojantį automobilį iš kiemo, šį sustabdė. Automobilis buvo apgadintas. Vėliau nuvažiavo pas pranešėją, „Nissan Micra“ savininkę. Ši paaiškino, kad jos vyras balkone matė įvykį, jai pranešė. Buvo apgadinimai ant automobilio iš dešinės pusės, šoninis apgadinimas. Vairuotojas neturėjo teisės vairuoti ar buvo su atimta teise. Jis aiškino, kad nieko nekliudė, neapgadino.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės E. Č. tarnybinio pranešimo duomenis, 2020 m. lapkričio 18 d., apie 9.48 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), į pranešėjos automobilį „Nissan Micra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir vairuotojas jį po susidūrimo perstatė kitoje vietoje. Vėliau pranešėja perskambino ir pasakė, kad automobilio vairuotojas šalinasi link (duomenys neskelbtini). Jiems važiuojant į įvykio vietą, pamatė iš kiemo į pagrindinį kelią išvažiavusį ir link jų važiuojantį automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sustabdė minėtą automobilį ir priėjo prie vairuotojo, paaiškėjo, kad tai teisės vairuoti neturintis pilietis M. M., gim. (duomenys neskelbtini). Kartu su juo automobilyje buvo R. Z. ir D. P.. Automobilio vairuotojas jiems iš karto prisipažino, kad neturi teisės vairuoti, bet neigė, kad kieme kliudė kitą automobilį, nors jo vairuojamas automobilis buvo apgadintas iš visų pusių. Atvažiavus į kiemą prie (duomenys neskelbtini) namo, pamatė apgadintą, stovintį automobilį „Nissan Micra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Į juos kreipėsi minėto automobilio savininkė – L. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuri jiems paaiškino, kad buvo su V. G., gim. (duomenys neskelbtini), savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), o vyras būdamas buto balkone matė, kaip automobilio „Peugeot“ vairuotojas važiuodamas atbuline eiga kliudė L. S. priklausantį automobilį „Nissan Micra“. Tada vairuotojas automobilį perstatė toliau. Iš automobilio išlipo trys asmenys. Du vyrai ir moteris, kurie nuėjo į kitą namo laiptinę. Vėliau grįžę asmenys sėdo į „Peugeot“ automobilį ir iš įvykio vietos išvažiavo. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, kiemas nefilmuojamas (b. l. 36).
Iš pranešimų apie įvykius registro matyti, kad 2020 m. lapkričio 18 d. 9.46 val. paskambinusi L. S. pranešė, kad kieme automobilis, kurios numeris (duomenys neskelbtini), įvažiavo į pranešėjos automobilį „Nissan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš įvykio vietos išvažiavo, nes automobilį perstatė į kitą vietą (b. l. 37-38).
Iš eismo įvykio vietos schemos matyti automobilių stovėjimo aikštelė, (duomenys neskelbtini), bei joje esantis automobilis „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 39).
Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimas – užpakalinis bamperis, ir automobilio „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai – dešinės pusės durys, durų plastmasinė apdaila (b. l. 40).
Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vilkiku išgabentas į aikštelę, Eisiškių pl. 127, Vilnius (b. l. 44).
Iš fotonuotraukų matyti automobilių „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Nissan Micra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai po įvykio (b. l. 47-51).
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu, visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone nustatė ir pripažįsta, kad M. M. neturėdamas teisės vairuoti vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį, po ko iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių nuostatas.
M. M. savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad vairavo ne savo automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau į jokį automobilį atsitrenkęs nebuvo ir eismo įvykio nesukėlė. Tokius M. M. parodymus paneigia kitų tarpusavyje atitinkančių įrodymų visuma, kuriuos teismas ištyrė bylos nagrinėjimo metu.
Liudytojas V. G. tiek teismo posėdžio, tiek tyrimo metu (b. l. 41) nuosekliai nurodė, kaip būdamas buto balkone tiesiogiai matė automobilių „Peugeot“ ir „Nissan Micra“ kontaktą, iš kart po ko M. M. automobilį „Peugeot“ perstatė į kitą vietą. Šis liudytojas ne tik aiškiai įvardijo automobilių kontakto faktą, bet ir būdą bei kitas reikšmingas aplinjkybes dėl eismo įvykio, dėl ko netikėti šio liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo. Be to, šio liudytojo parodymus patvirtino ir nukentėjusioji L. S., kuri apklausta nurodė, kad po šio įvykio rado kieme stovėjusį automobilį „Nissan Micra“ apgadintą. Automobilių apgadinimai užfiksuoti duomenų apie eismo įvykį protokole, apgadinimų pobūdis sutampa su liudytojo V. G. nurodyta aplinkybe, kad M. M. vairuojamas automobilis „Peugeot“ važiuodamas atbulyn kaire galinio bamperio dalimi atsitrenkė į stovinčio automobilio „Nissan Micra“ dešinę pusę. Pastebėtus automobilių apgadinimus patvirtino ir tą kartą į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai D. B. ir E. Č., kuriuos apklausus teisme liudytojais jų duoti parodymai atitiko tarnybiniame pranešime (b. l. 36) užfiksuotus duomenis, automobilių apgadinimai užfiksuoti ir fotonuotraukuose. Įvertinus šių duomenų visumą teismas neturi pagrindo abejoti ir pripažįsta, kad M. M. vairuodamas automobilį „Peugeot“ atsitrenkė į stovintį automobilį „Nissan Micra“, dėl ko apgadino abi transporto priemones ir taip sukėlė eismo įvykį. Tuo tarpu fotonuotraukose matomus transporto priemonių apgadinimų aukščio skirtumus paaiškino liudytojas D. B., kuris nurodė, kad šie skirtumai galėjo būti dėl automobilių apžiūros ir matavimų skirtingose nei įvykio vietose. Be to, automobilių tiesioginis nesugretinimas ir apgadinimų aukščio kelių centimetrų skirtumas niekaip nepaneigia liudytojo V. G. parodymų ir akivaizdžiai buvusio automobilių kontakto, dėl kurio išnagrinėjus bylą nėra jokių abejonių. Jau minėtų įrodymų visuma pakankama faktinėms aplinkybėms patvirtinti ir M. M. kaltei pagrįsti.
M. M. vairuodamas automobilį neįsitikino, kad tai daryti saugu, nebuvo atidus ir nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, sukėlė grėsmę kitų asmenų turtui ir saugumui. M. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 126 punktus bei sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino svetimą turtą, t. y. automobilius „Nissan Micra“ ir „Peugeot“. Tokiu būdu M. M. padarė administracinį nusižengimą, kuris numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje.
M. M. veiksmai dėl automobilio kaip transporto priemonės vairavimo neturint tam būtinos specialios teisės vairuoti transporto priemones atitinka administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
M. M. sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta tik turtinė žala, privalėjo apie eismo įvykį pranešti nukentėjusiajai, o šios nežinant, turėjo apie tai informuoti policiją, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 222 p. To nepadaręs M. M. sąmoningai pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo kaip vairuotojas buvo susijęs, tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnyje.
Surašytu administracinio nusižengimo protokolu M. M. kaltinamas padaręs nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, kur numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, kai padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750eurų). Išnagrinėjęs bylą teismas nustatė, kad tokią žalą ir 750 Eur viršijančią žalos sumą patvirtinančių duomenų byloje nėra. Nukentėjusioji tyrimo metu ir teisme nurodė, kad jai buvo padaryta apie 200 eurų dydžio žala. Įvertinus automobilio „Peugeot“ apgadinimus matyti, kad šie taip pat nėra žymūs. Dėl to visas abejones vertindamas kaltininko naudai teismas pripažįsta, kad byloje yra pagrindas M. M. veiką dėl pasitraukimo iš eismo įvykio perkvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, kur numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, kai padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Išnagrinėjęs bylą teismas pažeidėjo M. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė.
Skirdamas M. M. nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pavojingumą ir pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, nusižengimų turinį, kaltės pripažinimą. M. M. nusižengė kelių, transporto ir eismo saugumo srityje, praeityje yra baustas administracine tvarka, administracinius nusižengimus vykdo nuolatos, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 2-35), kaltės dėl eismo įvykio ir pasitraukimo iš jo vietos nepripažino, kritiškai savo veiksmų dėl neteisėto automobilio vairavimo neįvertino. Atsižvelgus į visas reikšmingas aplinkybes tinkamam nuobaudos tikslų įgyvendinimui teismas mato pagrindą M. M. skirti straipsnių sankcijose numatytas pinigines baudas, artimas sankcijų vidurkiui. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnio taisyklėmis.
Teismas pažeidėjui neskiria už administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje padarytą nusižengimą galimos administracinio poveikio priemonės automobilio konfiskavimo, nes M. M. tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, vairavo ne savo, bet svetimą automobilį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 627-637 straipsniais,
nutarė:
M. M. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso:
- 417 straipsnio 7 dalyje skirti 11 (vienuolikos) eurų dydžio baudą;
- 424 straipsnio 2 dalyje skirti 350 (trijų šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio baudą;
- 426 straipsnio 1 dalyje skirti 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi nuobaudas subendrinus M. M. skirti galutinę 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 20125680221. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.