Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posedyje išnagrinejo baud˛iamaja byla, kurioje L. L., gim. 1968-09-27, Vilniaus r., a.k. (duomenys neskelbtini) LR piliete, ištekejusi, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbanti, gyv. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos baud˛iamojo kodekso 135 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustate:

L. L. 2008-11-02, apie 16.00 val., budama apsvaigusi nuo alkoholio, savo namuose, esanciuose Vilniaus raj., Maišiagalos k., Jogailos 15, tarpusavio konflikto metu, per˛engdama butinosios ginties ribas, tai yra gindamasi nuo savo vyro jos at˛vilgiu vartojamo smurto, kuris ja kelis kartus pastumdamas rankomis partrenke ant grindu bei sudave smugius rankomis i galvos sriti ir kitas kuno vietas, padarydamas jai ne˛ymu sveikatos sutrikdyma, pagriebtu peiliu tycia dure savo vyrui V. L. i krutine, tuo padarydama durtine-pjautine kiaurymine krutines lastos kaires puses ˛aizda su kaires puses tarpšonkauliniu arteriju ir nervu bei krutinpleves pa˛eidimu bei kraujo susikaupimu kaireje krutinpleves ertmeje-su˛alojima, vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu ir taip tycia, per˛engdama butinosios ginties ribas sunkiai su˛alojo sveikata savo šeimos nariui-sutuoktiniui V. L.. Tokiais savo veiksmais padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 28 str. 3 d.,135 str. 2 d. 3 p.

Apklausta kaltinamaja L. L. kalta, padariusi jai inkriminuota nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos LR BK 28 str. 3 d.,135 str. 2 d. 3 p. prisipa˛ino visiškai ir parode, kad 2008-11-02 dienos metu ji kartu su vyru V. L. ir sveciais išgere 2 butelius degtines. Sveciams išvykus liko su vyru dviese, abu buvo išgere. Tarp jos ir vyro kilo konfliktas del to, kad ji praše pinigu degtinei, nes norejo dar išgerti. Vyrui tai nepatiko, pinigu jai nedave ir del to jie susibare. Tada vyras paeme jai u˛ drabu˛iu ir ja stipriai pastume. Ji nukrito ant grindu tarp stalo ir suolu ir susimuše ranka. Kai atsikele, konfliktas vyko toliau, vyras ja muše kumšciais, ji dengesi ir gynesi rankomis, sudave ranka i galva. Tuo metu vyras ja vel pastume, ji vel nukrito. Jai skaudejo, susinervavo ir atsikelusi pagriebe nuo stalo peili, kuriuo dure vyrui i krutines sriti ir nuejo i dukters kambari. Vyras paskambino dukrai ir papraše nuve˛ti i ligonine. Ji liko namuose laukti policijos.

L. L. savo parodymus patvirtino parodymu patikrinimo vietoje metu ( b.l. 112).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios L. L. paaiškinimu jos kalte yra irodyta ir sekanciais duomenimis.

N. V. L. parode, kad 2008-11-02 dienos metu jis su ˛mona Loreta ir sveciais išgere apie 2 butelius degtines. Po pietu. sveciai išva˛iavo. Sutvarkiusi virtuve Loreta atejo pas ji i kambari ir pradejo prašyti pinigu degtinei. Jis atsisake. Del to baresi. Loreta sedejo prie stalo, po to atsikele ir ejo pro ji. Jis pastume ˛mona ir pastaroji nugriuvo. Daugiau jos nemuše. ˇmona atsikele ir jie susistumde. Po to jis pastebejo, kad jo marškineliai sutepti krauju, t.y. iš krutines srities bego kraujas. Jis nepajuto nei durio, nei skausmo. K. L. mete peili ant šalia stovincio stalo, suprato, kad ji jam dure peiliu. Iš esmes analogiškus parodymus V. L. dave apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teiseja (b.l. 54-55).

Liudytojas P. K. parode, kad yra L. L. sesers vyras. 2008-11-02 buvo pas L., išgerinejo, jokiu konfliktu nebuvo. Apie pietus išejo namo. Kita diena su˛inojo, kad Loreta dure vyrui peiliu. Lepioškinai da˛nai tarpusavyje mušdavosi, kai išgeria.

Lliudytoja L. K. parode, kad yra Loretos sesuo ir jai kelis kartus teko matyti, kaip Loretos vyras Vladimiras vartodavo prieš ˛mona smurta. Del ko kildavo konfliktai jai ne˛inoma, taciau jie greitai susitaikydavo ir gyvendavo toliau.

Iš ivykio vietos ap˛iuros protokolo matyti, kad buvo ap˛iureta ivykio vieta, paimtas peilis ( b.l. 10-20).

Iš Biologinio tyrimo išvados Nr. S 603/08 (01) matyti, kad ant tyrimui pateikto peilio ir L. L. sportiniu kelniu bei d˛emperio yra V. L. kraujas ( b.l. 30).

Iš Trasologinio tyrimo išvados Nr. 11-361 (09) matyti, kad ant V. L. striukes yra durtiniai pjautiniai pa˛eidimai, taciau nustatyti ar jie padaryti tirti pateiktu peiliu, nera galimybes. (b.l. 42)

Medicininio tyrimo išvadoje Nr. G 515/ 09(01) nurodyta, kad V. L. su˛alojimo padarymo galimybe tyrimui pateiktu peiliu nera atmetama, ( b.l. 48)

Specialisto išvada G 5588/08 (01) nustatyta, kad V. L. padaryta durtine-pjautine kiaurymine krutines lastos kaires puses ˛aizda su kaires puses tarpšonkauliniu arteriju ir nervu bei krutinpleves pa˛eidimu bei kraujo susikaupimu kaireje krutinpleves ertmeje. Su˛alojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu.( b.l. 59)

Specialisto išvada Nr. G 5317 nustatyta, kad L. L. padaryta poodines kraujosruvos rankose, dešinio klubo srityje, dešiniame sedmenyje. Smulkios kraujosruvos ˛asluose ir kairiame dilbyje budingos suspaudimui pirštais; kraujosruvos plaštakose ir dešinio dilbio alkunkauliniame paviršiuje galejo gautis ginantis nuo smugiu; kraujosruvos dešiniame sedmenyje galejo gautis nuo smugio sudavimo. Su˛alojimai vertinami ne˛ymiu sveikatos sutrikdymu, (b.l. 110)

22. 54 val. L. L. alkotesteriu nustatytas 2.43%o girtumas. ( b.l. 85).

Iš santuokos liudijimo kopijos matyti, kad nukentejusysis V. L. yra kaltinamosios L. L. vyras (b. l. 120).

Išdestytais duomenimis yra nustatyta, kad L. L. sunkiai su˛alojo savo vyra, butent V. L.. Jos nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal LR BK 135 str. 2 d. 3 p. kaip vyro sveikatos sunkus sutrikdymas.

Taciau kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posedyje nuosekliai parode, kad paemes jai u˛ drabu˛iu vyras ja stipriai pastume ir ji nukrito ant grindu tarp stalo ir suolu ir susimuše ranka. Po to vyras ja muše kumšciais, ji dengesi ir gynesi rankomis, sudave ranka i galva. Tuo metu vyras ja vel pastume, ji vel nukrito. Kai jai suskaudo, ji susinervavo ir atsikelusi pagriebe nuo stalo peili, kuriuo dure vyrui i krutines sriti. Nukentejusysis parode, kad konfliktas prasidejo del to, kad jis nedave pinigu, prisipa˛ino, kad jis pastume ˛mona ir pastaroji nugriuvo. Todel bylos duomenimis nustatyta, jog L. L. at˛vilgiu betarpiškai prieš tai jos vyras vartojo smurta, muše ja, kelis kartus stumdamas rankomis buvo ja partrenkes ant grindu ir jai buvo padarytas ne˛ymus sveikatos sutrikdymas. Nuo šio smurto L. L. gynesi ir ji turejo teise i gynyba. Durdama peiliu vyrui i krutine ji jam sunkiai sutrikde sveikata.

Lietuvos Respublikos BK 28 str. numatyta, kad asmuo neatsako pagal mineta kodeksa, jeigu jis, neper˛engdamas butinosios ginties ribu, padare baud˛iamajame istatyme numatyto nusikaltimo ar baud˛iamojo nusi˛engimo po˛ymius formaliai atitinkancia veika gindamasis ar gindamas kita asmeni nuo pradeto ar tiesiogiai gresiancio pavojingo kesinimosi. Iš bylos duomenu matyti, kad L. L. padare BK 135 str. 2 d. 3 p. numatyto nusikaltimo po˛ymius formaliai atitinkancia veika, taciau mineta veika padare gindamasi nuo savo vyro pavojingo kesinimosi. Pa˛ymetina, kad byloje jokiais irodymais nepaneigti L. L. ir V. L. parodymai, kad nukentejusysis panaudojo smurta prieš L. L. ir del to pastaroji gynesi. Taigi teismas daro išvada, kad buvo pavojingas kesinimasis ir L. L. turejo teise nuo jo gintis. Iš BK 28 str. 3 d. turinio matyti, kad butinosios ginties ribu per˛engimas yra tada, kai tiesiogine tycia nu˛udoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jei gynyba aiškiai neatitiko kesinimosi pobud˛io ir pavojingumo. Šios bylos atveju L. L. sunkiai sutrikde nukentejusiojo sveikata veikdama tiesiogine tycia. Taigi, jos gynyba aiškiai neatitiko kesinimosi pobud˛io ir pavojingumo, ir tuo ji per˛enge butinosios ginties ribas. Teismas daro išvada, jog L. L. savo vyrui V. L. padare sunku sveikatos sutrikdyma per˛engdama butinosios ginties ribas ir jos veika perkvalifikuojama i LR BK 28 str. 3 d., 135 str. 2 d. 3 p.

Del bausmes skyrimo

LR BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punkto imperatyvo skiriant bausme atsi˛velgti i nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni tinkamas igyvendinimas sunkaus sveikatos sutrikdymo bylose yra butina salyga individualizuotoms ir teisingoms bausmems skirti. Butinybe atsi˛velgti i sunkaus sveikatos sutrikdymo pavojingumo laipsni igauna ypatinga svarba ir del to, kad istatymu leidejas nustate placias sankciju u˛ šiuos nusikaltimus ribas.

Teismas, skirdamas bausme, atsi˛velgia i padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsni, kaltes forma ir ruši, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybe, atsakomybe lengvinancias bei sunkinancias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamosios L. L. atsakomybe lengvinanti aplinkybe ta, kad ji prisipa˛ino padariusi nusikaltima ir nuošird˛iai del to gailisi. Taip pat teismas kaltinamosios atsakomybe lengvinancia aplinkybe pripa˛ista tai, kad ji savo noru iš dalies atlygino padaryta ˛ala, tai yra sudare sutarti išlaidoms atlyginti ryšium su nukentejusiojo gydimu ligonineje. Be to, teismas kaltinamosios atsakomybe lengvinancia aplinkybe pripa˛ista tai, kad nusikalstamos veikos padarymui itakos turejo provokuojantis nukentejusiojo elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Skiriant bausme kaltinamajai L. L. teismas atsi˛velgia i padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsni, kaltes forma ir ruši, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybe, atsakomybe lengvinancias bei sunkinancias aplinkybes. L. L. padare labai sunku nusikaltima (BK 11str. 6 d.). Skiriant bausme teismas atsi˛velgia i kaltinamosios teigiamai charakterizuojancius duomenis - kaltinamoji anksciau neteista, administracine tvarka nebausta, i narkologine iskaita neirašyta, psichiatrijos ligonineje negydyta. Taip pat atsi˛velgiama i tai, kad kaltinamoji susitaike su savo vyru, teike jam pagalba, kartu augina nepilnamete dukra, kuri mokosi vidurineje mokykloje, nebuvo padariusi jokiu teises pa˛eidimu, nusikalstama veika padare šeimoje, vyras jai dovanojo, nukentejusiajam medicinine pagalba del su˛alojimo nebereikalinga. Pa˛ymetina ir tai, kad nukentejusysis V. L. teismo praše neskirti L. L. realios laisves atemimo bausmes, be to, nukentejusysis jokiu pretenziju kaltinamajai neturi. Teismas daro išvada, jog L. L. skiriant sankcijoje numatyta laisves atemimo bausme nebus pasiekti bausmes tikslai ir tai aiškiai prieštaraus teisingumo principui.

Sutinkamai su BK 62 straipsnio 2 dalies nuostata, teismas, atsi˛velges i visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesne, negu istatymo numatyta, bausme, konstataves, kad yra bent dvi atsakomybe lengvinancios aplinkybes, nors iš dalies atlyginta ar pašalinta turtine ˛ala, ir bent viena iš šiu BK 62 straipsnio 2 dalyje nurodytu salygu: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neigalus ir nera kam juos pri˛iureti, arba 2) kaltininkas išlaiko ma˛amecius vaikus, kuriu del paskirtos istatyme numatytos bausmes nebutu kam pri˛iureti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstama veika buvo antraeilis, arba 4) veika nutruko rengiantis daryti nusikaltima ar pasikesinant daryti nusikalstama veika, arba 5) veika padaryta per˛engiant butinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pa˛eidus nusikalstama veika padariusio asmens sulaikymo, butinojo reikalingumo, profesines pareigos arba teisesaugos instituciju u˛duoties vykdymo, gamybines ar ukines rizikos, mokslinio eksperimento teisetumo salygas. Vadinasi, teismas, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesne, negu istatymo numatyta, bausme gali atsi˛velges i visas bylos aplinkybes ir tik nustates nors viena iš nurodytu salygu.

Byloje nustatytos net tris L. L. atsakomybe lengvinancios aplinkybes - prisipa˛ino padariusi nusikaltima, gailisi del savo elgesio (LR BK 59 str. 1 d. 2 p. ), ir savo noru iš dalies atlygino padaryta ˛ala, tai yra sudare sutarti išlaidoms atlyginti ryšium su nukentejusiojo gydimu ligonineje. Be to, byloje nustatyta, kaltinamosios atsakomybe lengvinanti aplinkybe yra ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymui itakos turejo provokuojantis nukentejusiojo elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.), su nukentejusiuoju V. L. susitaike. Iš BK 62 straipsnio 2 dalyje nurodytu salygu nustatyta salyga yra ta, kad L. L. veika padare per˛engiant butinosios ginties ribas (BK 62 str. 2 d. 5 p.).

Taigi, aukšciau paminetos aplinkybes duoda pagrinda teismui paskirti švelnesne bausme, negu numatyta istatymo. Ivertinus BK 54 str. 2 d. paminetas aplinkybes, L. L. teistumo nebuvima, aukšciau išvardintus bylos duomenis, teismo nuomone, BK 41 str. numatyti bausmes tikslai bus pasiekti L. L. paskyrus švelnesne bausmes ruši, negu numatyta straipsnio sankcijoje u˛ padaryta nusikalstama veika, t.y. paskyrus laisves apribojima (BK 62 str. 2 d. 3 p., 3 d. 3 p.).

Vadovaujantis LR BPK 94 str. nuostatomis, daiktai, turintys reikšmes nusikalstamai veikai tirti ir nagrineti: 1) iš ivykio vietos paimtas peilis – sunaikintini; 2) iš L. L. paimti marškiniai, kelnes, striuke – gra˛intini minetam asmeniui; 3) iš V. L. paimti striuke, kelnes – gra˛intini minetam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baud˛iamojo procesinio kodekso LR Baud˛iamojo proceso kodekso 303-305, 307-308, 313 str.

nusprende:

L. L. pripa˛inti kalta padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos baud˛iamojo kodekso 28 str. 3 d., 135 str. 2 d. 3 p. ir pritaikius LR BK 28 str. 4 d., 62 str. 2 d. 5 p., 3 d. 3 p. nuteisti laisves apribojimu dvejiems metams. Ipareigoti L. L. pradeti dirbti arba u˛siregistruoti darbo bir˛oje.

I bausmes laika iskaityti laika buta sulaikyme nuo 2008-11-02 iki 2008-11-04, tai yra L. L. dvi sulaikymo dienas prilyginti keturios laisves apribojimo dienoms.

L. L. iki nuosprend˛io isiteisejimo palikti kardomasias priemones - ipareigojima periodiškai registruotis policijos istaigoje ir rašytini pasi˛adejima neišvykti. Pradejus nuosprendi vykdyti šias kardomasias priemones panaikinti.

Daiktinius irodymus nuosprend˛iui isiteisejus: 1) iš ivykio vietos paimta peili – sunaikintini; 2) iš L. L. paimtus marškinius, kelnes, striuke – gra˛inti minetam asmeniui; 3) iš V. L. paimtus striuke, kelnes – gra˛inti minetam asmeniui

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienu nuo jo paskelbimo dienos, gali buti skund˛iamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teisma.