- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-08-05
- Bylos Nr.
- I-4732-426/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04024-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Rūta Miliuvienė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- K. D.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 6.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjui K. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. D. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, termino atnaujinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. D. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma:1) panaikinti Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) 2014-08-13 sprendimą Nr. (6.5) 1-6857; 2) atnaujinti skundo Valdybai pateikimo terminą; 3) įpareigoti Valdybą išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka išnagrinėti jo pateiktą skundą.
Paaiškino, kad paskirta senatvės pensija, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatomis, nuo 2010-01-01 buvo perskaičiuota bei mokėta sumažinta. Konstitucinis teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad pensijos mažinimas pagal Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatas prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 d. Nurodo, kad 2014-06-16 kreipėsi į Valdybos skyrių su prašymu išmokėti neteisėtai neišmokėtą pensijos dalį, vėliau teikė skundą atsakovei, tačiau skundžiamu Valdybos sprendimu jo prašymas buvo atmestas.
Pareiškėjo teigimu, apie savo teisių pažeidimą jis sužinojo tik paskelbus Konstitucinio teismo 2012-02-06 nutarimą, todėl mano, kad skundo Valdybai padavimo terminas nepraleistas. Skundo padavimo termino eiga nuo pirmosios neišmokėtos pensijos galėtų būti skaičiuojama tik tuo atveju, jeigu pensija būtų mažinama Valdybos skyriaus sprendimu.
Atsiliepimas
Atsakovė Valdyba atsiliepime (b. l. 18–20) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos, mokamos ir ginčai dėl šių pensijų sprendžiami vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – ir Pensijų įstatymas) ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156. Iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. buvo nustatyta, kad Valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami Valdybai. Šio straipsnio 2 d. buvo nustatyta, kad Valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui.
Pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. perskaičiuota ir pirma sumažinta pensija K. D. buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį. Pareiškėjas dėl nepriemokos išmokėjimo į Valdybos skyrių kreipėsi 2014-06-16, t. y. praleidęs Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. (redakcijos, galiojusios iki 2012-12-31) nustatytą Valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo 3 metų terminą, objektyvių aplinkybių, pateisinančių termino praleidimą nenurodė. Dėl šios priežasties Valdyba 2014-08-13 sprendimu, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Valdybos direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131, 31 p., atsisakė atnaujinti terminą bei išnagrinėti pareiškėjo prašymą.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino skunde išdėstytus motyvus ir prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta, kad K. D. paskirta socialinio draudimo senatvės pensija nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 buvo apskaičiuojama ir mokama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d., 8 str. 1 d. nuostatomis (b. l. 9–10).
Pareiškėjas 2014-06-26 kreipėsi į Valdybos skyrių su prašymu išduoti pažymą apie neišmokėtos pensijos dalį, susidariusią 2010–2011 m. dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, nurodyti kokia pensijos suma buvo neišmokėta taip pat išmokėti šią pensijos nepriemoką (b. l. 21).
Valdybos skyriaus 2014-06-27 raštu Nr. (10.1)S-4372 pareiškėjas informuotas, kad jo prašymo dalis dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo perduota nagrinėti Valdybai (b. l. 9–10). Pareiškėjui taip pat pateikti apskaičiavimai, pagrindžiantys susidariusią pensijos nepriemoką.
Valdyba, susipažinusi su pareiškėjos skundu 2014-07-17 priėmė sprendimą Nr. (6.5)I-6308, kuriame pažymėjo, kad skundą nagrinėti atsisakoma, nes praleistas Pensijų įstatymo 45 str. nustatytas trejų metų terminas (b. l. 5–6). Sprendime išaiškinta, kad pareiškėjui iki 2014-08-18 pateikus įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, prašymo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo.
K. D. 2014-08-07 Valdybai pateikė patikslintą skundą, kuriame paaiškino, jog apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik po Konstitucinio teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo, todėl mano, kad skundo pateikimo terminas nėra praleistas (b. l. 24–25).
Valdybos 2014-08-13 sprendimu Nr. (6.5)I-6857 pareiškėjo prašymas atnaujinti skundo pateikimo terminą atmestas ir skundą nagrinėti atsisakyta (b. l. 26–27). Minėtame sprendime, be kita ko, pažymėta, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės – Konstitucinio teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimas – nelaikytinos pakankamu pagrindu atnaujinti skundo pateikimo terminą.
Byloje spręstinas ginčas dėl K. D. reikalavimų panaikinti Valdybos 2014-08-13 sprendimą, atnaujinti skundo Valdybai pateikimo terminą ir įpareigoti atsakovę išnagrinėti pareiškėjo pateiktą skundą pagrįstumo ir teisėtumo.
Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Taigi, sprendžiant ginčą, pirmiausia, būtina įvertinti Valdybos 2014-08-13 sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog sprendžiant klausimą, ar pareiškėjas tinkamai realizavo savo teisę inicijuoti ginčo nagrinėjimą privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, taikytinas iki 2013-01-01 galiojęs Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. nustatytas 3 metų skundo Valdybai pateikimo terminas. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014-04-22 nutartyje (adm. b. Nr. A143-816/2014) išaiškino, kad Valdybos teritorinio skyriaus sprendimai (valia) paskirti naujo dydžio senatvės pensiją, kaip ir kiti sprendimai, kuriais sukeliamos atitinkamos teisinės pasekmės, gali būti skundžiami (kaip ir nurodyta juose) įstatymų nustatyta tvarka, tačiau šie sprendimai nedaro įtakos sprendžiant klausimą dėl termino, per kurį asmuo gali inicijuoti ginčą dėl pensijos dalies nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo nuostatas, skaičiavimo. Minėtoje nutartyje teismas taip pat išaiškino, kad tuo atveju, kai pareiškėjas, gindamas savo teises dėl pensijos nepriemokos kreipiasi ne į Valdybą, o į teritorinį skyrių, kuris nėra įgaliotas nagrinėti tokio pobūdžio ginčų, vadovaujantis gero viešojo administravimo taisyklėmis toks skundas turėjo būti persiųstas nagrinėjimui Valdybai, o skundo jai padavimo termino diena laikytina skundo Valdybos skyriui pateikimo atitinkama diena.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad taikant Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas, pareiškėjui pirmą kartą pensija buvo perskaičiuota ir išmokėta už 2010 m. sausio mėnesį (b. l. 9). Dėl pensijos nepriemokos, susidariusios pritaikius Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas, išmokėjimo pareiškėjas į Valdybos skyrių kreipėsi 2014-06-26 (b. l. 21).
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog Valdyba 2014-07-17 sprendime, kuris laikytinas tarpiniu procedūriniu sprendimu, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo skundas dėl ginčo išnagrinėjimo ikiteismine tvarka pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą. Taip pat pripažintina, kad K. D. Pensijų įstatymo 45 str. nustatytą 3 metų terminą praleido ženkliai, t. y. apie pusantrų metų.
Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad sprendimų pensijų klausimais apskundimo tvarka aiškiai reglamentuojama aptartų teisės aktų nuostatomis, kuriose įtvirtintas pakankamai ilgas terminas ginčui inicijuoti. Todėl termino atnaujinimą turėtų lemti tikrai svarbios, ekstraordinarios priežastys, objektyviai užkirtusios kelią paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-04-22 nutartis adm. b. Nr. A143-816/2014 ir kt.). Taip pat pažymėta, kad nors pensija yra mokama kiekvieną mėnesį, tai nereiškia, jog pareiškėjas kiekvieną mėnesį, kada jam būdavo išmokama sumažinta valstybinė pensija, iš naujo sužinodavo apie savo teisių pažeidimą, todėl pažeidimo pasekmių skaidymas etapais, nėra pagrįstas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-07 nutartis adm. b. Nr. A444-2232/2013).
Kaip minėta, Valdybos 2014-07-17 sprendimu pareiškėjui buvo išaiškinta teisė teikti įrodymus, pagrindžiančius termino skundui paduoti praleidimo priežastis (b. l. 5–6). Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, Valdybai pateiktame patikslintame prašyme (b. l. 24–25) K. D. nenurodė jokių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų teigti, jog skundo pateikimo terminas yra praleistas dėl objektyvių ir nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių.
Teismui pateiktame skunde pareiškėja nurodo, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik po Konstitucinio teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės sprendžiant termino atnaujinimo klausimą nepripažintinos svarbiomis. Tokia teismo išvada grindžiama tuo, kad Konstitucinio teismo 2012-02-06 nutarimas buvo paskelbtas 2012-09-21, o prašymas dėl pensijos nepriemokos Valdybos skyriui buvo pateiktas 2014-06-26, t. y. praėjus daugiau kaip 1,5 metams. Taigi, K. D. net ir po Konstitucinio teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo nepateisinamai ilgai delsė kreiptis ginčo klausimais į Fondo valdybą, veikė nepakankamai rūpestingai ir atidžiai, todėl pripažintina, kad terminą praleido ne dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, o dėl savo pasirinkto elgesio varianto.
Išnagrinėjusi ir įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valdyba 2014-08-13 sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, minėtas sprendimas pagal Viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundo reikalavimas jį panaikinti atmestinas.
Skundo reikalavimai, kuriais prašoma atnaujinti skundo Valdybai pateikimo terminą ir įpareigoti atsakovę išnagrinėti pareiškėjo pateiktą skundą yra išvestiniai reikalavimo panaikinti Valdybos 2014-08-13 sprendimą atžvilgiu. Teismui konstatavus, kad Valdyba minėtu sprendimu pareiškėjo skundą nagrinėti atsisakė pagrįstai bei teisėtai, atmestini ir išvestiniai skundo reikalavimas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
pareiškėjo K. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.