Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Ramūno Šarkos,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sporto infrastruktūra“ atstovei advokato padėjėjai Ž. Ž.,

atsakovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei A. B.,

trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms I. P. ir V. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Sporto infrastruktūra“ skundą atsakovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovės nuomone, nuo 2021 m. liepos 1 d. darbdaviui apie paskelbtą prastovą nepranešus VDI Darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka laikoma, jog jis neišpildė vienos iš Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytos sąlygos, dėl ko subsidija jam negali būti skiriama. Taigi, Užimtumo tarnybai nuo 2021-07-01 atsirado pareiga patikrinti ar darbdavys išpildė naują sąlygą, t. y. ar jis atitinka visus reikalavimus tam, kad jam būtų galima skirti subsidiją darbo užmokesčiui. Atsakovės teigimu, Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas, įtvirtindamas minėto straipsnio pakeitimus, siekė aiškiai nustatyti, jog teisę į subsidiją darbo užmokesčiui prastovų, paskelbtų dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino laikotarpiu, įgyja darbdavys, išlaikantis darbo vietą, nustatyta tvarka paskelbęs prastovą ir nuo 2021 m. liepos 1 d. kartu su Prašymu dėl subsidijos už prastovą skyrimo pateikęs duomenis, įrodančius, jog teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais apie paskelbtą prastovą informavo VDI. Taigi, pareiškėjas įgytų teisę gauti subsidiją darbo užmokesčiui už 2021 m. liepos ir rugpjūčio mėnesį prastovoje buvusius asmenis tik tuo atveju, jeigu atitiktų abi Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytas sąlygas: ekstremaliosios situacijos metu būtų išlaikytos darbo vietos ir apie prastovas būtų pranešta ne vėliau kaip per vieną dieną nuo paskelbimo apie prastovą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas atmestinas.

Pareiškėja apie prastovos paskelbimą G. N. ir A. B. VDI informavo 2021 m. rugpjūčio 12 d., dėl ko Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktorius 2021 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. VI(19.5)-2249 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo“ (toliau – Šiaulių KAD direktoriaus 2021-09-08 įsakymas) 1.1. papunkčio 2 priedu (Eil. Nr. 28 ir 29) priėmė sprendimą neskirti UAB „Sporto infrastruktūra“ subsidijos darbo užmokesčiui už 2021 m. liepos mėnesį prastovoje buvusias darbuotojas G. N. ir A. B..

Apie prastovos paskelbimą užimtam asmeniui G. K. pareiškėja VDI informavo 2021 m. rugpjūčio 12 d., dėl ko Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento direktorius 2021 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. VI(19.2)-3633 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo“ (toliau - Kauno KAD direktoriaus 2021-09-16 įsakymas) 1.2. papunkčio 2 priedu (Eil. Nr. 1) priėmė sprendimą neskirti UAB „Sporto infrastruktūra“ subsidijos darbo užmokesčiui už 2021 m. liepos mėnesį prastovoje buvusį G. K..

Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 12 d. pateikė pranešimą VDI dėl prastovos paskelbimo U. Ž., o apie prastovos paskelbimą I. K., VDI nebuvo informuota, todėl Kauno KAD direktorius 2021 m. rugsėjo 7 d. įsakymo Nr. VI(19.2)-3447 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo“ (toliau - Kauno KAD direktoriaus 2021-09-07 įsakymas) 1.3. papunkčio 2 priedu (Eil. Nr. 1 ir 2) neskyrė pareiškėjai subsidijos už 2021 m. liepos mėnesį prastovoje buvusius U. Ž. ir I. K..

Užimtumo tarnybos Kauno KAD direktorius, nustatęs, jog pranešimas VDI apie prastovos paskelbimą U. Ž. buvo pateiktas 2021 m. rugpjūčio 12 d., o pranešimas VDI apie prastovos paskelbimą I. K. iš viso nepateiktas, 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. VI(19.2)-3848 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo“ (toliau - Kauno KAD direktoriaus 2021-09-27 įsakymas) 1.3. papunkčio 3 priedu (Eil. Nr. 19 ir 20) neskyrė pareiškėjai subsidijos už 2021 m. rugpjūčio mėnesį prastovoje buvusius U. Ž. ir I. K..

Byloje kilęs ginčas dėl Kauno KAD direktoriaus 2021-09-07 įsakymo, Šiaulių KAD direktoriaus 2021-09-08 įsakymo, Kauno KAD direktoriaus 2021-09-16 įsakymo ir Kauno KAD direktoriaus 2021-09-27 įsakymo (toliau – ir Sprendimai) atitinkamų dalių teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja teigia, kad Sprendimais neskiriant ir neišmokant jai darbo užmokesčio subsidijos už 2021 m. liepos ir rugpjūčio mėnesių prastovas, buvo pažeistas pareiškėjos pagrįstas ir teisėtas lūkestis. Pareiškėjos įsitikinimu, Užimtumo tarnyba be pagrindo ir neteisėtai apribojo jos teisę į Subsidijos darbo užmokesčiui už Darbuotojus, kuriems Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytu atveju paskelbta prastova, už 2021 m. liepos mėnesį ir rugpjūčio mėnesį skyrimą ir išmokėjimą, dėl ko Sprendimai yra priimti netinkamai taikant Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalies nuostatą bei nesilaikant gero viešojo administravimo, teisingumo ir protingumo principų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai nepalankūs Sprendimai priimti vieninteliu motyvu, t. y., dėl to, jog UAB „Sporto infrastruktūra“ nuo 2021 m. liepos 1 d. kartu su Prašymu dėl subsidijos už darbuotojų prastovą skyrimo nepateikė duomenų, įrodančių, jog teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais (per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo) apie paskelbtą prastovą informavo Valstybinę darbo inspekciją.

Kilusiam ginčui aktualus teisinis reguliavimas nustatytas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme, Lietuvos Respublikos darbo kodekse ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. EV-92 „Dėl pranešimų apie paskelbtas prastovas teikimo Valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – VDI aprašas), ginčui aktuali teisės akto redakcija nuo 2021-05-08 iki 2021-09-28.

Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje įtvirtinta, kad „darbdaviams, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims ir apie prastovos paskelbimą informavusiems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo kiekvienam prastovoje esančiam užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio.

Darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, jog paskelbus prastovą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte (Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo) nustatytu atveju, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo darbdavys Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka informuoja Valstybinę darbo inspekciją apie prastovos paskelbimą darbuotojui.

VDI aprašas reglamentuoja tvarką, kuria vadovaujantis darbdaviai turi pranešti Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai informaciją dėl darbuotojui ar darbuotojų grupei paskelbtos prastovos arba dalinės prastovos, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju (VDI aprašo 1 p.). VDI aprašo 3 punkte įtvirtinta, kad „Darbdaviai Aprašo 1 punkte nurodytu atveju skelbiantys darbuotojui ar jų grupei prastovą, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo paskelbimo turi pranešti Valstybinei darbo inspekcijai apie šios prastovos paskelbimą, užpildant vieną iš VDI interneto svetainėje patalpintų formų. VDI interneto svetainėje patalpinta pranešimo dėl darbuotojui paskelbtos prastovos forma, kuri pildoma pranešant apie paskelbtą prastovą konkrečiam darbuotojui ir pranešimo dėl darbuotojų grupei paskelbtos prastovos forma“.

Atsižvelgiant į išvardintą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalies pakeitimo, darbdaviams, norintiems gauti subsidiją darbo užmokesčiui nuo kiekvienam prastovoje esančiam užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, atsirado pareiga per vieną darbo dieną informuoti VDI apie darbuotojams paskelbtą prastovą Darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, nuo 2021 m. liepos 1 d. darbdaviui apie paskelbtą prastovą nepranešus VDI Darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, pripažintina, kad jis neišpildė vienos iš Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytos sąlygos, dėl ko subsidija jam negali būti skiriama.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja, prašydama Užimtumo tarnybos išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už 2021 m. liepos ir rugpjūčio mėnesį prastovoje buvusius darbuotojus, per vieną darbo dieną neinformavo VDI apie darbuotojams paskelbtą prastovą Darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka. Faktinės aplinkybės pagrindžia, kad pareiškėja už 2021 m. liepos ir rugpjūčio mėnesį prastovoje buvusius darbuotojus VDI informavo tik 2021-08-12, t. y. pažeisdama imperatyvų reikalavimą per vieną darbo dieną informuoti VDI.

Pareiškėja, pripažindama Darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintą darbdavio pareigą informuoti VDI apie prastovos paskelbimą Darbuotojams, teigia kad ji nepaskelbė naujų prastovų Darbuotojams, dėl kurių buvo pateikti prašymai skirti Subsidiją, nes UAB „Sporto infrastruktūra“ subsidija už tuos pačius darbuotojus buvo mokama iki 2021 m. birželio 30 d., todėl nagrinėjamu atveju atsakovės priimti Sprendimai neatitinka gero viešojo administravimo, teisingumo ir protingumo principų.

Teismas atmeta šiuos pareiškėjos teiginius, kaip nepagrįstus. Teismas pažymi, kad prieš tai minėtuose UAB „Sporto struktūra“ direktoriaus įsakymuose buvo nurodyta, jog prastova darbuotojams skelbiama dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino, tačiau karantinas baigėsi 2021 m. birželio 30 d. Pareiškėja, siekdama gauti subsidiją už 2021 m. liepos ir rugpjūčio mėnesį prastovoje buvusius darbuotojus, pateikė Užimtumo tarnybai įsakymus, kuriuose skelbiama/pratęsiama prastova užimtiems asmenims karantino laikotarpiui, nors nuo 2021 m. liepos 1 d. Lietuvoje įsigaliojo ekstremaliosios situacijos režimas. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad 2021-07-01 įsigaliojusi papildoma Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalies sąlyga nėra savitikslė, nes nuo 2021 m. liepos 1 d. panaikinus karantino režimą ir esant tik ekstremaliajai situacijai (kas iš esmės reiškia, kad ribojimų įmonėms vykdyti veiklą faktiškai nebeliko) ši teisės normos sąlyga turėjo padėti išvengti darbdavių piktnaudžiavimo siekiant gauti subsidijas. Be to, Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas, priimdamas Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalies pakeitimą, išreiškė savo valią - nustatyti būtiną sąlygą, kad ši subsidija galėtų būti mokama tik tiems darbdaviams, kurie apie prastovos paskelbimą informavo VDI Darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 5¹, 25, 35, 41, 42, 43 ir 48¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamojo rašto 4 dalis).

Sistemiškai vertinant aptartas teisinio reglamentavimo nuostatas, darytina išvada, jog pareiškėja galėjo įgyti teisę gauti subsidiją darbo užmokesčiui už 2021 m. liepos ir rugpjūčio mėnesį prastovoje buvusius asmenis tuo atveju, jeigu būtų išpildžiusi abi Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytas sąlygas: ekstremaliosios situacijos metu būtų išlaikytos darbo vietos ir apie prastovas būtų pranešta ne vėliau kaip per vieną dieną nuo paskelbimo apie prastovą.

Teismas pažymi, kad VDI aprašo 6 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta pareiga atšaukus prastovą arba pasikeitus nustatyta tvarka pateiktiems duomenims apie prastovos laikotarpį ir (arba) prastovos rūšį, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną duomenis patikslinti pateikiant naują užpildytą pranešimo dėl paskelbtos prastovos formą, o taip pat pranešimuose nurodyti konkrečias priežastis, dėl kurių paskelbta prastova. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, 2021-07-01 pasikeitus nustatyta tvarka pateiktiems duomenims apie prastovos laikotarpį (pareiškėja buvo pateikusi duomenis apie tai, kad prastova skelbiama karantino laikotarpiui, o ne ekstremaliajai situacijai), nesilaikė pareigos ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną patikslinti duomenis pateikiant naują užpildytą pranešimo dėl paskelbtos prastovos formą, t. y. apie prastovą nepranešė VDI ne vėliau kaip per vieną dieną nuo jos paskelbimo ir tuo pačiu neišpildė vienos iš Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytų sąlygų. Todėl pareiškėja, nevykdydama jai teisės aktuose nustatytų pareigų, negali turėti ir lūkesčių, jog visos jos teisės bus įgyvendintos.

Taip pat pažymėtina, kad pareiškėja yra verslo subjektas, kuriam taikomi papildomi rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, o kaip subjektui, siekiančiam gauti subsidiją darbo užmokesčiui, teisės aktuose įtvirtinta imperatyvi pareiga apie prastovos paskelbimą informuoti VDI Darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu terminu, t. y. per 1 darbo dieną nuo prastovos paskelbimo. Nors pareiškėja teigia, kad Užimtumo tarnyba tinkamai neatliko savo funkcijų, tačiau akcentuotina, jog būtent pareiškėja atsako už duomenų VDI teikimą laiku bei teikiamų duomenų teisingumą. Darbdaviai, nevykdantys pareigos pranešti apie darbuotojui ar jų grupei paskelbtą prastovą arba pateikiantys klaidingą informaciją atsako įstatymų nustatyta tvarka (VDI aprašo 10 p).

Pažymėtina ir tai, kad teisės aktai, reglamentuojantys prastovų subsidijos skyrimą ir mokėjimą nenumato išimčių, kurioms esant subsidija darbo užmokesčiui gali būti mokama tais atvejais, kai darbdaviai vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo informuoja VDI apie užimtam asmeniui paskelbtą prastovą, todėl Užimtumo tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas yra saistoma teisės aktų reikalavimų ir negali pasielgti kitaip nei numatyta galiojančiuose teisės aktuose. Todėl pripažintina, kad atsakovė veikė pagal minėtų teisės aktų nustatytą tvarką, o susidariusią situaciją lėmė pačios pareiškėjos veiksmai, t. y. pareiškėja, teikdama pranešimą VDI dėl paskelbtos prastovos, nesilaikė teisės aktais nustatytos tvarkos ir atitinkamai kilo teisinė pasekmė pareiškėjai – priimti sprendimai dėl subsidijos neskyrimo.

Dėl išvardintų priežasčių, teisėjų kolegija vertina, kad atsakovė, priimdama skundžiamus sprendimus, tinkamai įvertino faktinių aplinkybių apimtį, teisinį reglamentavimą, todėl nebuvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 10 straipsnių nuostatos, įpareigojančios viešojo administravimo subjektus priimti motyvuotus, teisės aktais ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstus sprendimus, dėl ko pareiškėjos reikalavimas dėl Sprendimų panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus prašymą panaikinti Sprendimus, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmestas, nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sporto infrastruktūra“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.