Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-11-02 · Administracinė byla Nr. I-7879-643/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-11-02Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-12-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-02
Bylos Nr.
I-7879-643/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01735-2015-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Margarita Stambrauskaitė, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
R. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-7879-643/2015Proceso Nr. 3-61-3-01735-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.6.6.1; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. V. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja R. V. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2015-02-12 sprendimą Nr. 1D-1808(11) 2) priteisti iš VRM ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, neteisėtai neišmokėtos pensijos dalį 1 808,31 EUR jos sutuoktiniui V. V., susidariusios laikotarpiu nuo 2011 m. vasario mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn.

Pareiškėja nurodo, kad jos sutuoktiniui V. V. VRM sprendimu nuo 2004-10-26 buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą. V. V. 2006-01-31–2011-01-17 laikotarpiu dirbo, po to jam mokėta valstybinė pensija buvo sumažinta. (duomenys neskelbtini) V. V. mirė. 2014-12-02 pareiškėjai buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Pareiškėja 2015 m. sausio mėn. kreipėsi į VRM, prašydama pranešti, kokiais pagrindais jos sutuoktiniui buvo mažinama valstybinė pensija bei kompensuoti sumažintą valstybinės pensijos dalį. VRM 2015-02-17 sprendimu Nr. 1D-18-08(11) pareiškėjai išaiškino V. V. paskirtos valstybinės pensijos mažinimo pagrindus, tačiau konstatavo, kad išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką neturi teisinio pagrindo. Su priimtu sprendimu pareiškėja nesutinka, nurodo, kad teisė gauti kompensuojamą neišmokėtos pensijos sumą yra turtinė palikėjo teisė, o ji, būdama sutuoktinio teisių perėmėja, turi teisę į nurodytą kompensaciją. Pareiškėja prašo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, nurodo, kad jos sutuoktinis 2013-2014 m. sirgo, nuo 2014 m. gegužės 7 d. gulėjo ligoninėje, po sutuoktinio mirties jos sveikata taip pat buvo sutrikusi ir kurį laiką pareiškėja negalėjo rūpintis socialiniais ir buitiniais reikalais.

Atsiliepimas

Atsakovas VRM, tuo pačiu atstovaudamas ir atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundą su juo nesutinka (b. l. 30). Nurodo, kad pareiškėja praleido 3 m. kreipimosi į teismą terminą, skaičiuojamą nuo pirmos perskaičiuotos pensijos gavimo 2010 m. Nuo 2010 m. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio pagrindu taikytas valstybinių pensijų ribojimas neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms, tuo tarpu valstybinės pensijos ribojimą Laikinojo įstatymo 5 straipsnio pagrindu atsakovas laiko įvykdytu. Nurodo, kad VRM veikia pagal įstatymus ir nėra teisės normos, pagal kurią atsakovas galėtų ir turėtų kompensuoti pareiškėjai valstybinės pensijos perskaičiavimą.

Motyvuojamoji dalis

Bylos dalis nutrauktina. Likusi skundo dalis tenkintina iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos gavėjo V. V., mirusio (duomenys neskelbtini), 2011 m. vasario mėn.–2013 m gruodžio mėn. laikotarpiu Laikinojo įstatymo pagrindu perskaičiuotos ir neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priteisimo pareiškėjai, kaip mirusiojo teisių paveldėtojai.

Dėl pareiškėjos teisės reikšti reikalavimą.

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstamos pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių (CK 3.100 straipsnio 1 punktas). Vadovaujantis CK 5.1 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Taigi, asmens teisė kreiptis į teismą dėl jam neišmokėtos valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo yra šio asmens turtinė reikalavimo teisė, paveldima įstatyminiu pagrindu ar pagal testamentą (CK 5.1 straipsnis). Pažymėtina, kad 2015 m. birželio 30 d. priimtame Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatyme (toliau – Kompensavimo įstatymas) taip pat yra nustatyta galimybė asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina (perėjo) mirusio asmens turtas, išmokėti Laikinojo įstatymo pagrindu neišmokėtą senatvės pensijos kompensuojamąją sumą už mirusį asmenį.

Nei Valstybinių pensijų įstatyme, nei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nėra reguliuojamas neišmokėtos valstybinės pensijos (jos dalies) išmokėjimo ar neišmokėtos valstybinės pensijos dalies paveldėjimo klausimas. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 suformuota teismų praktika, tokiais atvejais pagal analogiją turi būti taikomos panašius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, skirtos spręsti valstybinių socialinio draudimo pensijų nepriemokų klausimus. Vadovaujantis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83, 27 punktu, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo, mokėjimo, ginčų sprendimo klausimus, nenumatytus šiuose nuostatuose, reguliuoja Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (toliau – Nuostatai). Nuostatų 80 punkte nustatyta, kad pensininkui apskaičiuotos kitos pensijų sumos, kurios jam priklausė ir kurių jis dėl mirties negavo, išmokamos mirusio pensininko įpėdiniams (pagal įstatymą ar pagal testamentą), kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio asmens turtas, pateikusiems paveldėjimo teisės liudijimą, arba (ir) mirusį pensininką pergyvenusiam sutuoktiniui, pateikusiam nuosavybės teisės į sutuoktinių bendro turto dalį liudijimą. Atsižvelgiant į nurodytą reguliavimą, darytina išvada, jog siekdama pareikšti reikalavimą dėl mirusiam sutuoktiniui neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, pareiškėja teismui turi teismui pateikti tokią teisę patvirtinantį jai išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.

Pareiškėja pateikė teismui 2014 m. gruodžio 2 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą Liudijimą (b. l. 11-13), patvirtinantį, kad pareiškėja yra V. V. turto paveldėtoja. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėja turi teisę reikšti reikalavimą dėl jos sutuoktinio valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios per laikotarpį iki jo mirties, priteisimo.

Dėl termino atnaujinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai. Tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos – pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo dienos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-519-13, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio ginčus taip pat išaiškino, kad reikalavimams dėl Laikinoj įstatymo pagrindu neišmokėtos valstybinės pensijos priteisimo pareikšti yra taikytini skirtingi pagrindai: Laikinasis įstatymas (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija), kurio 15 straipsnis nustatė, kad šis įstatymas įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d., taip pat 2011 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas ir 2012 m. gruodžio 20 d. įstatymas Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas, valstybinėms pensijoms, mokamoms atitinkamai nuo 2012 m. ir nuo 2013 m. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartys administracinėse bylose Nr. AS502-66/2015, Nr. AS502-59/2015, Nr. AS502-56/2015, Nr. AS556-195/2015, Nr. AS556-193/2015, Nr. AS556-192/2015).

Kaip matyt iš trečiojo suinteresuoto asmens 2015 m. vasario 3 d. pažymos Nr. 11DP(P)-1047 (b. l. 7-8), V. V. Laikinojo įstatymo pagrindu valstybinė pensija buvo pradėta riboti nuo 2010 m. sausio mėnesio, todėl vėliausiai apie taikomą pensijos ribojimą jis turėjo sužinoti 2010 m. vasario mėn., gavęs pirmąją sumažintą pensiją, vadinasi šiuo pagrindu 3 m. kreipimosi į teismą terminas baigėsi 2013 m. vasario mėn. V. V. iki pat savo mirties ((duomenys neskelbtini) nereiškė reikalavimo dėl susidariusios valstybinės pensijos priteisimo, todėl darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) V. V. jau buvo praleidęs terminą reikšti reikalavimą Laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) pagrindu, tačiau dar turėjo teisę kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos priteisimo Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų (2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) pagrindu susidariusios valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios per 2012-2013 m. laikotarpį, priteisimo. Pareiškėja dėl jos vyrui neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo skundą teismui pateikė 2015 m. kovo 17 d. (b. l. 15), todėl laikytina, kad ji praleido 3 m. terminą kreiptis į teismą Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo (2011 m. gruodžio 20 d.) pagrindu dėl 2012 m. sumažintos V. V. senaties pensijos priteisimo.

Pareiškėja skunde prašo atnaujinti terminą skundui paduoti. Nurodo, kad jos sutuoktinis V. V. 2013-2014 m. sirgo, nuo 2014 m. gegužės 7 d. gulėjo ligoninėje, todėl negalėjo savo teisėmis pasinaudoti. Po sutuoktinio mirties pareiškėjos sveikata taip pat buvo sutrikusi, pareiškėja jautėsi prislėgta ir nepajėgė rūpintis socialiniais ir buitiniais reikalais.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsnio 1 dalį, teismas gali atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, jeigu bus nustatyta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas turi nurodyti svarbias praleidimo priežastis ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 34 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis galima laikyti aplinkybes, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo asmens valios. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartis Nr. AS858-187/2012, 2012 m. kovo 2 d. nutartis Nr. AS858-152/2012 ir kt.). Pažymėtina, jog, spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos skundo padavimo teismui praleidimo priežastys yra pakankamai objektyvios. Pareiškėja nurodo, kad nuo 2013 m. jos sutuoktinio V. V. sveikata buvo itin prasta, bylos duomenimis V. V. mirė (duomenys neskelbtini) todėl tikėtina, kad iki (duomenys neskelbtini) dėl sveikatos būklės V. V. galėjo būti sudėtinga įgyvendinti savo teises į teisminę gynybą. Be to, vadovaujantis teismų praktika, nesant teisės aktuose reglamentuotų terminų, per kuriuos asmenys galėjo kreiptis į teismą dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų nepriemokų priteisimo, šį terminą nustačius tik formuojamoje teismų praktikoje, suinteresuotų asmenų teisės į teisminę gynybą buvo pakankamai apsunkintos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-502-169-14). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad dėl teisinio reguliavimo neaiškumo ir prastos sveikatos būklės V. V. kreipimosi į teismą terminas laikytinas praleistu dėl objektyvių priežasčių.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, artimo asmens – sutuoktinio, mirtis taip pat gali stipriai įtakoti pergyvenusio sutuoktinio tiek fizinę tiek emocinę būklę, sukelti tam tikrus ilgalaikius neigiamus išgyvenimus ir tai galėjo sutrukdyti pareiškėjai kreiptis į teismą laiku. Pažymėtina, kad 2014 m. gruodžio 2 d. gavusi Paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėja jau 2015 m. sausio 21 d. kreipėsi į VRM dėl jos sutuoktiniu neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo (b. l. 20), o gavusi VRM 2015 m. vasario 12 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką, nedelsdama 2015 m. kovo 17 d. pateikė skundą teismui (b. l. 15). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėja į teismą kreipėsi be nepagrįsto delsimo.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, siekiant užtikrinti pareiškėjos teisę į teisminę gynybą, jos nurodytos skundo padavimo teismui praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir prašymas dėl šio termino atnaujinimo tenkintinas. Pareiškėjai atnaujintinas terminas pareikšti reikalavimą dėl valstybinės pensijos neišmokėtos dalies priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. vasario–2013 m. gruodžio mėn. (ABTĮ 34 straipsnis).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad V. V. VRM 2005 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. 2/17-478 nuo 2004 m. gruodžio 18 d. neterminuotai buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija (b. l. 19). V. V. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 10). Pareiškėjai 2014 m. gruodžio 2 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (b. l. 11-13). Pareiškėja 2015 m. sausio 21 d. prašymu kreipėsi į VRM, prašydama nurodyti V. V. sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo pagrindus, pateikti pažymą apie pensijos dydį bei priimti sprendimą kompensuoti neišmokėtos pensijos dalį (b. l. 20). VRM 2015 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 1D-1808(11) išaiškino pareiškėjai V. V. paskirtos valstybinės pensijos mažinimo pagrindus ir skaičiavimo tvarką, nurodė, kad VRM privalėjo vykdyti pensijos mokėjimo metu galiojusius teisės aktus ir konstatavo, kad pareiškėjai išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką atsakovas neturi teisinio pagrindo (b. l. 26-27).

Iš Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM 2015 m. vasario 3 d. pažymos Nr. 11DP(P)-1047 matyti, kad V. V. valstybinė pensija nuo 2011 m. vasario mėn. buvo perskaičiuota ir mokama sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatas. (b. l. 28-29).

Teisinis reglamentavimas.

Pagal 1994 m. gruodžio 22 d. Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 (1995-07-04 įstatymo Nr. I-1012, 2002-07-02 įstatymo Nr. IX-1013, 2006-12-12 įstatymo Nr. X-978 redakcija) 1 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikoje nustatomos šios valstybinės pensijos: 1) Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos; 2) nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos; 3) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos; 4) mokslininkų valstybinės pensijos; 5) teisėjų valstybinės pensijos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus.

Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai. Nagrinėjamu atveju V. V. pensiją mokėjo VRM.

2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas Nr. XI-537, kurio 15 straipsnyje buvo nustatyta, jog šis įstatymas, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal <...> Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, <...>.

Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustatė, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, <...> gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos <...> mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas.

2011 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1821 buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis ir numatyta, kad šis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d. 2012 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-92 buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis ir numatyta, kad šis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mažinimą nustatančių minėtų įstatymų nuostatų konstitucingumo klausimas buvo sprendžiamas Konstituciniame Teisme.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti paskirtas ir mokamas pensijas, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbių visuomenės ir valstybės interesų tenkinimą, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama valstybinė pensija būtent dėl to būtų sumažinta didesniu mastu, nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime taip pat konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas, darydamas šią išvadą, nurodė, kad Laikinasis įstatymas, kaip konstatuota jo preambulėje, buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą; jame buvo nustatyta socialinių išmokų perskaičiavimo tvarka, suponuojanti inter alia paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą. Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir šio įstatymo 1 priedą gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu, todėl nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo sumažintos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.

Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutarime, kuris Teisės aktų registre paskelbtas 2015 m. gegužės 15 d., pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d., neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai; pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d., neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, inter alia valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (inter alia senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos. Konstitucinio Teismo vertinimu, tiek 2011 m. gruodžio 20 d., tiek 2012 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymai nepažeidė konstitucinių teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principų.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios nuo 2012 m. rugsėjo 1 d., įsigaliojus Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymui. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatytas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimas galiojo iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo.

Laikinojo įstatymo 4 straipsnis ir šiuo pagrindu taikytas valstybinių pensijų ribojimas Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. ir 2015 m. gegužės 14 d. nutarimais nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl darytina išvada, jog V. V. paskirta valstybinė pensija šiuo pagrindu buvo mažinama teisėtai. Iš Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime pateikto aiškinimo seka, kad Laikinajame įstatyme neturėjo būti nustatytas kompensavimo mechanizmas pareigūnų ir karių valstybines pensijas gaunantiems asmenims, kuriems šios pensijos buvo mažinamos Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi nepripažinta, jog pensijos šiuo pagrindu buvo sumažintos dideliu mastu. Pareiškėjos reikalavimas priteisti dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo 2011 m. vasario mėn.–2013 m. gruodžio mėn. laikotarpiu neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis ir šiuo pagrindu taikytas valstybinių pensijų ribojimas Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl darytina išvada, jog V. V. paskirta valstybinė pensija šiuo pagrindu buvo mažinama neteisėtai.

Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime buvo konstatuota įstatymų leidėjo pareiga numatyti asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo mažinama dideliu mastu, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą. 2015 m. birželio 30 d. buvo priimtas Kompensavimo įstatymas, nustatęs valstybinių pensijų, sumažintų be kita ko ir dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius bei terminus, tačiau Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime nebuvo imperatyviai nurodyta, jog suinteresuoti asmenys pažeistas teises dėl Laikinojo įstatymo pagrindu atsiradusių praradimų gali ginti tik Kompensavimo įstatyme nustatyta tvarka, todėl darytina išvada, kad įsigaliojus Kompensavimo įstatymui, V. V. turto paveldėtoja R. V. įgijo teisę reikalauti ginti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio pagrindu pažeistas teises tiek teisminiu būdu, tiek pasinaudodama Kompensavimo įstatyme įtvirtintu kompensavimo mechanizmu.

Šiuo atveju pareiškėja pasirinko teisminį pažeistos teisės gynimo būdą ir iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį nepasinaudojo ABTĮ 52 straipsnyje suteikta teise tikslinti bei pakeisti skundo pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo, todėl nėra teisinio pagrindo šią pareiškėjos teisę ginti kitu būdu.

Pareiškėja reiškia reikalavimą dėl Laikinojo įstatymo pagrindu V. V. neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. vasario mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. Pagal trečiojo suinteresuoto asmens 2015 m. vasario 3 d. pažymoje Nr. 11DP(P)-1047 nurodytus duomenis, V. V. už 2011 m. vasario mėn., taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, nebuvo išmokėta 56,38 EUR (194,67 Lt) pensijos dalis.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013 suformuota teismų praktika, administracinėse bylose dėl sumažintos valstybinės pensijos dalies priteisimo tinkamu atsakovu yra Lietuvos valstybė, atstovaujama VRM. Atsižvelgiant į tai Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pagrindu 2011 m. vasario mėn. V. V. neišmokėta 56,38 EUR valstybinės pensijos dalis pareiškėjai priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas). Toks sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiškose bylose suformuotą teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013; 2013 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1726/2013; 2013 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2012/2013; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1008/2014; 2014 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-2065/2014 ir kt.).

Dėl VRM sprendimo panaikinimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-444-2232/2013 nurodė, kad VRM sprendimai, priimti pagal asmenų prašymus dėl valstybinės pensijos nepriemokos grąžinimo, nėra administraciniai aktai, skundžiami administraciniams teismams. Teisėjų kolegija išaiškino, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs privalomos ikiteisminės sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarkos, todėl tokio pobūdžio ginčuose yra būtina įrodyti tik ginčo egzistavimo faktą (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Skundžiamu VRM 2015 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 1D-1808(11) atsakovas konstatavo, kad pareiškėjai išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką nėra teisinio pagrindo, t. y., išreiškė valią atsisakyti išmokėti jai Laikinojo įstatymo pagrindu pareiškėjos sutuoktiniu neišmokėtą valstybinės pensijos dalį. Pastarasis sprendimas patvirtina ginčo tarp pareiškėjos ir atsakovo egzistavimą ir tai sudarė pagrindą kreiptis teisminės gynybos. Kadangi VRM sprendimas dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo nėra administraciniams teismams skundžiamas administracinis aktas, bylos dalis dėl VRM 2015 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 1D-1808(11) panaikinimo nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 101 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

administracinės bylos dalį dėl pareiškėjos R. V. reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 1D-1808(11) nutraukti.

Priteisti pareiškėjai R. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 56,38 EUR (penkiasdešimt šešis eurus, trisdešimt aštuonis euro centus) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, neišmokėtą 2011 m. vasario mėnesį, taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį.

Likusią pareiškėjos R. V. skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasMargarita StambrauskaitėHalina ZaikauskaitėHalina Zaikauskaitė