Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Daiva Jankauskienė, sekretoriaujant Rimai Saldūnatei ir Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorui Laimonui Petreikiui, advokatui K. A., specialistei L. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. V., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, nedirbanti (registruota darbo biržoje), dalinai darbinga, nesusituokusi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 208 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V., nuo 2002-02-27 būdama M. V. firmos (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), savininke, turėdama galimybę įtakoti firmos veiksmus, sudaromus sandorius ir veiklos rezultatus, jau 2006-12-31 firmai esant nemokiai, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, o 2008-11-24 pagal jos pačios kreipimąsi Kauno apygardos teismo nutartimi iškėlus M. V. firmai (duomenys neskelbtini) bankroto bylą, ji neturėdama galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, t.y. antrosios eilės kreditorių: Kauno skyriaus VSDFV, Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos; trečiosios eilės kreditorių: AB „Teo LT", K. M. KŪB „Makvis", UAB „Omnitel", UAB „Tele2", patenkino vieno iš jų, o būtent: laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2008-11-14 grynais pinigais iš įmonės kasos ir pavedimu per banką išmokėjo už automobilių ir patalpų nuomą 141 860,00 litų , t.y. per penkis kartus: 2008-10-30 - 93 280,00 Lt, 2008-10-31 - 12 120,00 Lt, 2008-11-04 - 27 000,00 Lt, 2008-11-10 - 3 000,00 Lt, 2008-11-14 - 6 460,00 Lt sumokėjo A. D. už patalpų ir automobilių nuomą, dėl ko padarė 141 860,00 Lt žalos likusiems kreditoriams.

Šiais veiksmais M. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 208 str.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji M. V. kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog įmonė įsteigta 2002 metais, žuvus jos tėvui. Pagrindinė įmonės veikla – didmeninė prekyba autokosmetika. Kadangi ji turėjo kontaktų su „Senukų prekybos centru“, ją susirado „Makvis“ ir pasiūlė kartu dirbti. Buvo sudarytos nuomos sutartys, automobilių panaudos sutartys. 2007 metų pabaigoje ji turėjo rimtą traumą, nevaldė kojos, todėl įmonės veikla buvo apleista. Buvo paskirtas kitas įmonės vadovas, A. V., kuris turėjo vykdyti visus pavedimus. Į darbą po traumos ji grįžo 2008 metų rugsėjo pabaigoje. Pamatė, kad situacija prasta. Kreipėsi į pažįstamus, klausė ką daryti, kaip išsirutulioti iš šios padėties, tačiau buhalterė pasakė, kad nieko nebus. Tada pradėjo daryti išpardavimus. Pirmiausia atsiskaitė su A. D., kadangi ji netiesiogiai grasino jai, jog kreipsis į ,,berniukus“. Kadangi pati yra kaunietė, tai žino, kad ,,berniukais“ vadinami skolų ,,išmušinėtojai“, todėl A. D. atidavė skolas. Tuo metu „Makviui“ buvo skolinga 220 000 Lt, K. M. – 120 000 Lt, „Teo LT“ apie 20 Lt, „Omnitel“ 2000 ar 3000 Lt, „Tele 2“ apie 100 Lt. Pagal susitarimą su K. M. „Makviui“ skola turėjo būt minusuota 120 000 Lt, kadangi „Makvis“ yra paėmęs saugojimui ir negrąžinęs prekių apytiksliai už 120 000 litų. Bankroto administratorė dėl to kreipėsi į teismą. Didžiausia skola buvo A. D., kadangi jai kurį laiką nebuvo mokėta. Prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės dėl laidavimo, nurodo, jog dėl jos sveikatos būklės (30 procentų darbinga) būtų sunku įsidarbinti bei įsivaikinti vaiką.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios kaltės pripažinimo, M. V. kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Specialistė L. J. paaiškino, kad pagal LR įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. nurodymus bendrovės (duomenys neskelbtini) turtas 2006 m. pabaigai ir 2007 m. pradžiai sudarė 164 358,04 Lt, o skolos – 150 838,88 Lt. 2007 m. pabaigai turtas sudarė 183 338 Lt, o skolos – 182 217 Lt. 2008 m. turtas – 35 000 Lt, skolos – 263 004 Lt. Pagal šiuos duomenis buvo nustatyta, kad įmonė 2007-01-01 buvo nemoki. Firmai esant nemokiai, atsiskaitymus reglamentavo LR laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymas, kuris nustato mokėjimų eiliškumą ir reikalauja laikytis proporcingumo dengiant skolas. 2008 m. spalio mėnesį (duomenys neskelbtini) „Makviui“ už prekes sumokėjo 7844,03 Lt, lapkričio mėnesį 2122,47 Lt. Atsiskaitant už patalpas 2008 m. lapkričio mėnesį A. D. buvo sumokėta 30 000 Lt, o už automobilio nuomą 2008 m. spalio mėnesį buvo sumokėta 105 400 Lt, lapkričio mėnesį – 6460 Lt. Tuo pat metu atsiskaitant su kreditoriais nebuvo laikomasi atsiskaitymo proporcingumo, nes įsiskolinimas KŪB „Makvis“ spalio mėnesį sudarė 228 045 Lt. Pagal teismo patvirtintą kreditorių sąrašą, įsiskolinimas valstybės biudžetui 2008 m. lapkričio 1 d. sudarė 35 546 Lt. Mokumas apsprendžiamas pagal turtą ir įsipareigojimus. Sutarčių, kur būtų nurodyti mokėjimo terminai tarp „Makvis“ ir (duomenys neskelbtini) nebuvo. Apie žodinį susitarimą, dėl mokėjimo atidėjimo iki 50 000 Lt, ji nieko nežino, tokių duomenų neturėjo, todėl tai nebuvo vertinama. M. buvo mokėta praktiškai kiekvieną mėnesį, o A. D. – ne. Ar turėjo teisę A. D. mokėti kas mėnesį, reikėtų vertinti proporciją. Detalesnės analizės dėl proporcijos neatlikinėjo, nes nebuvo užduotas toks klausimas. Informaciją apie pasaugos sutartis ji sužinojo jau po išvados surašymo, todėl tai neliečia tiriamojo laikotarpio. Įmonei esant nemokiai, buhalterinė apskaita turi būti tvarkoma, turi būti išskiriamos pradelstos sumos, tada atsiranda galimybė skaičiuoti proporcijas. Tai atlikti turi įmonė savo viduje. Tikslu apskaičiuoti proporcijas, turėjo būti vedama buhalterija.

Liudytoja A. D. paaiškino, jog su M. V. susipažino 1996 metais, buvo pažįstamos dar iki nuomos sutarties santykių. Nuomojamą butą įsigijo iš M. mamos. Anksčiau su M. V. bendravo, turėjo verslą. Ji turėjo dvi mašinas „Audi A6“ ir „ VW Sharan“, butą Kaune, kuriuos M. V. iš jos nuomojo. Buvo pasirašyta sutartis, apibrėžtos visos sąlygos. Pagal sutarties sąlygas, už „Audi A6“ turėjo mokėti 3600 litų, už „VW Sharan“ 4000 litų kas mėnesį, tačiau nemokėjo, nes turėjo sunkumų, problemų, ligą. Vieneriems metams buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis, pagal kurią M. V. įsipareigojo mokėti po 3000 litų kas mėnesį. Už pirmą mėnesį sumokėjo, o vėliau atsiskaitė už visus metus metų pabaigoje. M. V. prašė palaukti, sakė jog turi didesnių skolų, kad reikia atsiskaitinėti su verslo partneriais. Ji sutiko atidėti mokėjimus. Prieš (duomenys neskelbtini) bankrotą didesnė dalis skolos jai buvo sumokėta grynais. Nurodo, jog dėl greitesnio skolos grąžinimo spaudimo nedarė, pokalbiai vykdavo formalioj aplinkoj, tardavosi dviese. Raštu į įmonę niekada nesikreipė, bendravo kaip su normaliu žmogumi.

Liudytojas K. M. paaiškino, jog su M. V. anksčiau siejo verslo santykiai. Nuo 2002 m. M. firma pirko iš jo firmos medžiagas ir platino jas Kauno rajone. Ji buvo svarbus verslo partneris, kadangi prieš tai turėjo labai panašų verslą, žinojo rinką, žinojo prekes. Apimtys nuo pradžios augo, pradėjo verslą nuo nulio. Abipusiu susitarimu ji gaudavo prekes, apmokėdavo po pardavimo. Apimtys augo, didėjo sutartinis prekinis kreditavimas. Tai vyko iki 2006 m. su vėlavimais, bet po pokalbių vėlavimai buvo atstatomi. Nuo 2006 m. įsiskolinimas jo įmonei pradėjo didėti ir dažniausiai viršydavo sutartą kredito dydį. Aiškinantis aplinkybes dėl ko įsiskolinimai didėjo, M. V. aiškindavo, kad nemoka jai kiti, o nuo 2006 gal 2007 pagrindinė priežastis, kad didelis klientas „Senukų PC" jai nemoka ir ji negali sumokėti K. M.. Daug kartų jis bandė sukontaktuoti su „Senukais", bet nepavyko, buvo remiamasi, kad tai konfidencialu ir neleidžiama išduoti komercinės paslapties. Jis prašė V. parodyti skolų suderinimo aktus. Buvo parodyta kopija akto suderinimo su „Senukais", suma 145 000 Lt, kas sutapo su tuometine skola. Jis nusiramino, o perkamų prekių apimtis didėjo. Stengėsi aiškintis nemokėjimo priežastis, aptarinėjo situaciją. 2007 m. M. V. sirgo. Kontaktavimas atsinaujino jai grįžus iš ligoninės. Susitikimų M. V. vengė. Kai paskutinį kartą sutarė susitikti Kaune, sutiko įmonės buhalterę, kuri patvirtino, kad skola 221 000 litų. Prašė buhalterės pasirašyti aktą, bet ji susiskambino su M. V. ir pasakė, kad pati savininkė pasirašys, tačiau M. sutartoje vietoje nesulaukė. Į teismą jis kreipėsi dėl skolos priteisimo, tačiau pavėlavo kelias dienas, nes pati M. V. kreipėsi dėl bankroto. Jo įmonė paskutinį pavedimą gavo rugsėjo 30 d. Jo įmonei liko 221 000 litų skola.

Specialisto išvadoje dėl M. V. firmos (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų nurodyta, jog M. V. firma (duomenys neskelbtini) pagal pateiktus dokumentus jau 2006 12 31 buvo nemoki , o 2007 m. turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (3 t., 37 b.l.). 2006 12 31 būklei turtas iš viso sudarė 164358,04 Lt, tuo tarpu skolos iš viso sudarė 150838,88 Lt; 2007 12 31 – turtas sudarė 183337,92 Lt, o skolos – 182217,10 Lt, o 2007 12 05 – turtas sudarė 183337,92 Lt., o skolos 182217,10 Lt; 2008 12 05 – turtas sudarė 35536,43 Lt, o skolos 263004,90 Lt, todėl M. V. firma mokėjimus privalėjo vykdyti laikantis LR laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymo, t.y. 10 išmokėti su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) sumokėti valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, 3) sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą, 4 sumokėti kitiems, tame tarp tiekėjams (3 t., 153 b.l.); M. V. pagal nuomos sutartis už automobilių nuomą 2008 02 25 A. D. sumokėjo 36 720 Lt; 2008 10 30 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 37 įformintas 93 280 Lt išmokėjimas A. D. už automobilio nuomą bei iš sąskaitos banke mokėjimo nurodymu Nr. 440 į banko sąskaitą pervesta 12 120 Lt., 2008 11 14 iš įmonės kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr. 45 įformintas 6 460 Lt išmokėjimas A. D. už automobilių nuomą (3 t., 26-27 b.l.).

2009 01 14 Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtinti M. V. firmos (duomenys neskelbtini) kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 280 915,57 Lt sumai (1 t., 69 b.l.);

LR BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai reiškiasi skolininko neteisėtais veiksmais, kai šis, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkina ar užtikrina tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus. Baudžiamoji atsakomybė atsiranda tada, kai skolininkas minėtus veiksmus padaro patekęs į sunkią ekonominę situaciją, esant nemokumui, akivaizdžiai gresiant bankrotui dėl to padarius turtinės žalos likusiems kreditoriams, t.y. kai turtinės žalos dydis pinigine išraiška viršija 150 MGL sumą. Pažymėtina, kad reikalavimą užtikrinantis sandoris turi būti sudaromas likusių kreditorių nenaudai, suteikiant galimybę išskirtiniam kreditoriui užimti aukštesnę vietą kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilėje. Neturėjimas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimus – tai tokia situacija, kai kaltininko įmonės turto aktyvo ir turto pasyvo santykis ekonominiu požiūriu yra neigiamas.

Įvertinus teisme ištirtus įrodymus darytina kategoriška išvada, jog M. V. padarė baudžiamojo įstatymo draudžiamus veiksmus. Būdama M. V. firmos (duomenys neskelbtini) savininke, turėdama teisę bei galimybę disponuoti šios įmonės turtu, esant sunkiai įmonės ekonominei padėčiai ir įsiskolinus kreditoriams, ji laikotarpiu nuo 2008 10 01 iki 2008 11 14 grynais pinigais iš įmonės kasos ir pavedimu išmokėjo A. D. 141 860 litų, taip pažeisdama kitų kreditorių turtinius interesus. Taip pat neginčijamai nustatyti ir subjektyvieji veikos požymiai, t.y. nustatyta, jog M. V. žinojo apie įmonės ekonominę padėtį, negalėjimą įvykdyti kreditorinių įsipareigojimų, dėl ko pati 2008 11 24 kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau žinodama šias aplinkybes, prieš 10 dienų iki jos pačios kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, M. V. išmokėjo 141 860,00 litų skolą A. D.. Tokiais savo veiksmais kaltinamoji patenkino tik vieno kreditoriaus reikalavimus. Taigi darytina išvada, jog M. V. suvokė, kad jos veiksmai padarys turtinės žalos kreditoriams ir tokių padarinių norėjo, padaryta turtinė žala viršijo 150 MGL dydžio sumą, todėl M. V. veika pagal Lietuvos Respublikos BK 208 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Gautas L. V. prašymas atleisti M. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, paskiriant L. V. laiduotoja. Prašyme nurodoma, jog L. V. yra M. V. mama ir gali už ją laiduoti – L. V. gali daryti teigiamą įtaką M. V., nes šiuo metu dukra yra bedarbė, todėl dalinai finansiškai priklausoma nuo M. V., jos bendrauja kiekvieną dieną ir L. V. žino kaltinamosios požiūrį į gyvenimiškas vertybes. Taip pat nurodo, jog žino M. V. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, veika buvo atsitiktinė jos elgesio pasekmė ir padaryta susidarius nepalankiai situacijai po M. V. traumos, dėl ko įmonės veikla liko be priežiūros (4 t.,139 b.l.).

LR BK 40 str. numatyta, jog asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, bent iš dalies atlygino žalą ir yra pagrindo manyti, kad laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali būti kaltinamojo tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

M. V. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, todėl įvertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes ir kaltinamosios elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo (duomenų apie administracinių nuobaudų buvimą nėra), dirbo, vėliau dėl traumos nuo 2007 12 21 iki 2008 09 25 buvo nedarbinga (4 t., 124-134 b. l.), 2012 03 26 jai nustatytas 30 procentų darbingumo lygis (4 t., 136-137 b.l.), nuo 2012 05 04 registruota darbo biržoje (4 t., 135 b.l.), atsižvelgiant į tai, jog padarytas nesunkus nusikaltimas, M. V. kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, atlygino kiekvienam kreditoriui po dalį žalos (4 t. 150-154 b.l.), nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo praėjo daugiau kaip ketveri metai ir per tą laikotarpį M. V. naujų nusikalstamų viekų nepadarė, teismas laikosi nuomonės, jog yra pagrindo manyti, jog M. V. ateityje nedarys nusikalstamų veikų, todėl ji atiduotina pagal laidavimą.

Atsižvelgiant į laiduotojos L. V. savybes – neteista, psichinės sveikatos centro dispanserio įskaitoje neįrašyta, Kauno apskrities priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašyta (4 t., 147-149 b.l.), šiuo metu yra pensininkė, laikytina, jog L. V. yra verta teismo pasitikėjimo ir galinti daryti teigiamą įtaką kaltininkei.

Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, jog yra visos sąlygos taikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 40 str. ir M. V. atiduoti pagal laidavimą L. V.. Įvertinus L. V. turtinę padėtį be užstato vieneriems metams ir baudžiamąją bylą prieš M. V. nutraukti.

Kardomoji priemonė, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297, 298 str., 303 str. 1 d., 307 str., 308 str., LR BK 40 str.,

nusprendžia:

M. V., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 208 str. 1 d. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją nutraukti.

M. V. perduoti laiduotojos L. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv, (duomenys neskelbtini) atsakomybei, pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti laiduotojui, jog jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės. Jeigu asmuo padaro naują tyčinį nusikaltimą , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Jankauskienė