Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-03-07 · Civilinė byla Nr. e2S-557-967/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-03-07
Bylos Nr.
e2S-557-967/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10770-2023-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Autotau“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-557-967/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10770-2023-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.6; 3.3.1.18.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2024 m. kovo 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autotau“ autoprekyba atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autotau“ autoprekyba dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Autotau“ autoprekyba (toliau – atsakovė, apeliantė) 15 227,27 Eur skolos, 34,21 Eur paskolos palūkanų, 411,62 Eur valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų, 1 098,83 Eur dydžio delspinigius po sutarties nutraukimo ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 28 d. papildomu sprendimu nusprendė priteisti ieškovei UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ iš UAB „Autotau“ autoprekyba pagalbos susigrąžinimo palūkanas nuo priteistos 15 673,10 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. liepos 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (kreipimosi į teismą dienai pagalbos susigrąžinimo palūkanų dydis buvo 4,06 procentai).

3. Atsakovei pateikus prieštaravimus, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 12 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. preliminarų sprendimą ir 2023 m. liepos 28 d. papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-15690-1040/2023 paliko nepakeistus.

Šalies argumentai

4. Atsakovė UAB „Autotau“ autoprekyba pateikė apeliacinį skundą, prašydama Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovė taip pat prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nurodydama, kad byloje yra daugiau nei pakankamai duomenų apie apeliantės sunkią finansinę padėtį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 16 d. nutartimi nustatė atsakovei terminą iki 2024 m. sausio 26 d. pašalinti nutartyje išdėstytus pateikto apeliacinio skundo trūkumus – sumokėti trūkstamą 189 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir pateikti teismui rašytinį šios prievolės įvykdymo dokumentą.

6. Teismas pažymėjo, kad prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio ar atidėti jo mokėjimą turi būti motyvuotas ir prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Sprendžiant atleidimo nuo žyminio mokesčio ar jo atidėjimo klausimą, vertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, todėl pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tenka to prašančiam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

7. Teismas vertino, kad atsakovė prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą grindžia sudėtinga finansine situacija, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Teismas pažymėjo, kad vien tik aplinkybė, jog atsakovei buvo suteikta paskola lengvatinėmis sąlygomis, kurios atsakovei tinkamai nevykdant susidarė įsiskolinimas, nepagrindžia sunkios atsakovės finansinės situacijos, juolab, kad patikrinus atsakovės finansinę atskaitomybę buvo nustatyta, jog atsakovė neatitiko keliamų reikalavimų ir tokia lengvatinė, ne rinkos sąlygomis teikiama paskola jai negalėjo būti suteikta. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju pagal byloje esančius duomenis vertintina, jog atsakovės turtinė padėtis gali leisti jai sumokėti visą žyminį mokestį. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, mokėtino žyminio mokesčio sumą (189 Eur), teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, sudarančių pagrindą atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo byloje priėmimo (CPK 84 straipsnis).

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Atsakovė (apeliantė) UAB „Autotau“ autoprekyba atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir prašo leisti nemokėti žyminio mokesčio iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas, atsisakydamas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, galėjo tinkamiau atsižvelgti į prašymo esmę, nes teismo dėstomos aplinkybės (įrodymai) apie atsakovės sunkią finansinę padėtį jau buvo pateikti į bylą.

8.2. Teismo nutartyje paminėta paskola buvo lengvatinė, skirta nuo Covid-19 pasekmių nukentėjusiems verslams. Nuo pandemijos pradžios iki teikiamo prašymo datos tebėra nestabili situacija rinkose, pasekmės juntamos iki šiol. Europos Centrinis bankas tarpbankinę (EURIBOR) palūkanų normą nuo 0 proc. pakėlė iki daugiau nei 6 proc., t. y. daugiau nei 6 kartus. Nutartyje preziumuojama ir paliktas dviprasmiškumas dėl lengvatinės paskolos gavimo aplinkybių – daroma išvada, kad įmonė prašė lengvatinės Covid-19 paskolos, nors tos paskolos nereikėjo, tačiau lengvatinės paskolos buvo prašoma dėl veiklos tęstinumo ir pagalbos verslui. Svarbi aplinkybė yra ir tai, kas akcentuojama ir apeliaciniame skunde, kad apeliantė, teikdama prašymą lengvatinei Covid-19 paskolai, atitiko visus kriterijus. Priešingu atveju paskolą išdavusi organizacija nebūtų jos išdavusi.

8.3. Apeliantė ne kartą akcentavo teismui, kodėl nesutiko ir nesutinka su ieškovės pozicija (reikalavimu) tikslinti pajamų deklaracijas – apeliantės manymu, tai būtų neleistinas veiksmas. Apeliantė ne kartą pabrėžė, kad būtent dėl to (ir būsimos atsakomybės) apeliantė nesivėlė į tokius nesąžiningus ieškovės pasiūlymus.

8.4. Apeliantė dėl objektyvių priežasčių negalėjo per teismo nurodytą laikotarpį apmokėti žyminio mokesčio, tačiau prašo tik atidėti sumokėjimą; realizuotino turto apeliantė žyminio mokesčio sumokėjimui neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

10. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

11. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 16 d. nutarties, kuria buvo atmestas apeliantės prašymas peržiūrėti sprendimą už akių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

12. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė atidėti apeliantei žyminio mokesčio sumokėjimo terminą ir nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, ši teisė negali būti aiškinama ir suprantama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu jo pageidaujamu būdu ar tvarka. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama specialia CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

14. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). CPK 80 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose).

15. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010). Žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant.

16. CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl dalyvaujančio byloje asmens pateikto prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą pagrįstumo reikia įrodyti dvi aplinkybes. Pirma, prašančio atidėti žyminį mokestį asmens turtinė padėtis yra sunki ir jis neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio; antra, ateityje jo finansinė padėtis pasikeis ir atsiras galimybė sumokėti žyminį mokestį. Pareiga pateikti įrodymus, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti (viso ar dalies) žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bei įrodymus, jog sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį, jei ieškinys (apeliacinis skundas) bus atmestas, sumokėti galimybę turės, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-228-196/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1445-236/2018, 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-23-236/2020; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020).

18. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje numatyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017, 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1445-236/2018, 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-23-236/2020).

19. Taigi, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą. Pažymėtina ir tai, kad asmuo, prašantis atidėti žyminį mokestį, taip pat turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį, jei teismui teikiamas procesinis dokumentas (šiuo atveju – apeliacinis skundas) bus atmestas, sumokėti galimybę turės (CPK 84 straipsnis, 178 straipsnis).

20. Sprendžiant klausimą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, visada yra vertinama aktuali asmens turtinė padėtis, kuri yra susiklosčiusi sprendžiamo klausimo metu. Juridinio asmens turtinę padėtį apibūdina finansinės atskaitomybės dokumentai, sudaryti aktualiu nagrinėjamam klausimui išspręsti laikotarpiu, taip pat kiti galimi duomenys: informacija iš bankų, turtą registruojančių registrų. Realią turtinę padėtį leistų įvertinti ir tokie duomenys, kaip gaunamos iš ūkinės komercinės veiklos pajamos bei tokios veiklos sąnaudos (išlaidos), apibendrinti kasos duomenys, patvirtinantys piniginius srautus, mokesčių mokėtojo deklaracijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-347-178/2018, 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-103-516/2020). Šiuos duomenis, kaip minėta, turi pateikti asmuo, prašantis atidėti žyminio mokesčio mokėjimo terminą (CPK 178 straipsnis).

21. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismui pateikto apeliacinio skundo, atsakovė ne tik kad nepateikė jokių įrodymų, atskleidžiančių jos aktualią, apeliacinio skundo padavimo momentu buvusią finansinę padėtį, bet pačiame skunde nepateikė ir jokių argumentų, kurie leistų daryti išvadą, kad apeliantė neturi galimybės sumokėti 189 Eur dydžio žyminio mokesčio ir kad ateityje jos finansinė padėtis pasikeis taip, kad šį mokestį ji sumokėti galės, jeigu bus priimtas nepalankus teismo sprendimas (CPK 178 straipsnis). Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad byloje yra daugiau nei pakankamai duomenų apie apeliantės sudėtingą finansinę būklę, tačiau ši aplinkybė, net jei ji ir būtų nustatyta, nepaneigia apeliantės pareigos pateikti motyvuotą prašymą, kaip nustatyta CPK 84 straipsnyje, ir pateikti jos aktualią ir išsamią finansinę būklę pagrindžiančius įrodymus. Be to, priešingai nei teigia atsakovė, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad byloje buvo pateikti, kaip nurodo apeliantė, pakankami duomenys, iš kurių būtų galima patikimai nustatyti atsakovės finansinę būklę (pavyzdžiui, kaip minėta, registrų, bankų informacija, duomenys apie ūkinės veiklos pajamas ir išlaidas, kt.). Lengvatinės paskolos gavimo faktas, kuriuo remiasi apeliantė, jos finansinės būklės neatskleidžia, nes, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, byloje ginčijama paskolos sutartis buvo sudaryta dar 2020 m. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantės prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo, nes byloje esantys ir apeliantės nurodyti duomenys nei patvirtina sunkią apeliantės finansinę padėtį, nei galimybę ateityje sumokėti prašomą atidėti žyminio mokesčio dalį.

22. Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė žyminio mokesčio atidėjimą reglamentuojančias CPK normas ir šio klausimo išsprendimui aktualią teismų praktiką, todėl padarė teisingą išvadą dėl apeliantės prašymo nepagrįstumo. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams ištaisyti jau yra pasibaigęs, tokį terminą iš naujo nustato apeliacinės instancijos teismas (CPK 7 straipsnis), išaiškindamas, kad įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą teikiami pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsniu 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autotau“ autoprekyba atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autotau“ autoprekyba terminą iki 2024 m. kovo 18 d. įskaitytinai žyminiam mokesčiui už paduodamą apeliacinį skundą sumokėti ir pateikti pirmosios instancijos teismui jo sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė