Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens T. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-5341-466/2024 pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl tėvo valdžios apribojimo būdo pakeitimo, suinteresuoti asmenys – T. J., Prienų rajono Jiezno paramos šeimai centras.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – pareiškėjas, Skyrius, Tarnyba) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo teismo prašė: 1) neterminuotai apriboti tėvo valdžią T. J. vaiko J. J. atžvilgiu; 2) teismo išlaidas išreikalauti iš atsakovo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad yra tikslinga neterminuotai apriboti tėvo T. J. valdžią nepilnametės dukters atžvilgiu, kadangi jis nevykdo tėvo pareigų dėl savo kaltės, nėra jokių aplinkybių, leidžiančių pagrįstai tikėtis, kad padėtis ateityje gali iš esmės pasikeisti. Pažymėjo, kad 2022 m. lapkričio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-24394-1153/2022, ieškovo Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinys tenkintas visiškai ir buvo laikinai apribota tėvo valdžia T. J. jo dukters J. J. atžvilgiu, nepilnametei iš tėvo priteistas materialinis išlaikymas po 120,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 27 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Tuo pačiu sprendimu nepilnametei J. J. nustatyta nuolatinė rūpyba, nuolatiniu rūpintoju paskirtas Prienų rajono Jiezno paramos šeimai centras, mergaitės gyvenamoji vieta nustatyta centre.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 11 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-24394-1153/2022, vertino, kad byloje yra duomenų, jog atsakovas iš dalies rūpinasi vaikais (sprendimo priėmimo metu šeimoje buvo du nepilnamečiai vaikai, t. y. J. J. ir sesuo V. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu yra pilnametė), emocinis ryšys su vaikais yra palaikomas, vaikų neatsisakoma, tačiau esminės aplinkybės yra tos, jog tėvas nededa pakankamai pastangų, kad susigrąžinti vaikus, tėvas neteikia išlaikymo dukterims, atvejo vadybos įpareigojimus tėvas vykdo tik iš dalies, nelanko pozityvios tėvystės įgūdžių mokymų, pats tėvas sutiko su ieškinio reikalavimais, neginčijo ieškinyje nurodytų aplinkybių, todėl buvo vertinama, jog tai yra pakankamas pagrindas laikinai apriboti tėvo valdžią.

4. Atsakovui po 2022 m. lapkričio 11 d. priimto teismo sprendimo dėl tėvo valdžios ribojimo jo nepilnamečių vaikų atžvilgiu įvyko penki atvejo vadybos posėdžiai, tačiau dirbamas socialinis darbas su šeima bei pagalbos teikimas T. J. šeimai nedavė teigiamų rezultatų.

5. Tarnybos vertinimu tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimu buvo laikinai apribota T. J. tėvo valdžia jo dukters J. J. atžvilgiu, reiškia, jog laikinas tėvo valdžios apribojimas jo nepilnametės dukters atžvilgiu tuo metu, kai buvo priimtas teismo sprendimas, atitiko prieš tai nurodytus kriterijus, t. y. jis turėjo aiškų tikslą – tėvui nustatomas terminuotas tėvo valdžios apribojimas, dukrai nustatoma nuolatinė rūpyba, tačiau tai buvo apibrėžta laiko atžvilgiu. Visgi situacija iš esmės nepasikeitė. T. J. po 2022 m. lapkričio 11 d. priimto teismo sprendimo tėvo valdžios ribojimo jo dukters atžvilgiu, nebuvo motyvuotas keisti situacijos, specialistų pagalbos nepriėmė, su dukra bendravo tik telefonu, atvejo vadybos procesą teikiantiems specialistams aiškiai išsakė savo poziciją, t. y. nurodė, jog neketina įgyvendinti tėvo valdžios pats, nesiekia susigrąžinti dukters į šeimą. Tarnyba nurodė, kad esant šioms aplinkybėms, matyti, jog suinteresuotas asmuo nevykdo tėvo pareigų dėl savo kaltės, pokyčiai per laikino tėvo valdžios apribojimo laikotarpį neįvyko, todėl nėra aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad padėtis ateityje gali iš esmės pasikeisti, vaikas negali grįžti į šeimą, todėl yra pagrindas T. J. neterminuotai apriboti tėvo valdžią jo nepilnametės dukters atžvilgiu.

6. Suinteresuotas asmuo Prienų rajono Jiezno paramos šeimai centras pateiktame atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškimu dėl tėvo valdžios apribojimo būdo pakeitimo ir sutinka, kad būtų pakeistas T. J., laikino tėvo valdžios apribojimo būdas, numatytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-24394-1153/2022, bei neterminuotai apriboti tėvo T. J., valdžia jo dukters J. J. atžvilgiu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 3 d. sprendimu pareiškimą tenkino ir neterminuotai apribojo T. J. tėvo valdžią nepilnamečio vaiko J. J. atžvilgiu. Teismas taip pat priteisė iš suinteresuoto asmens T. J. valstybės naudai 93,75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

8. Teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, nustatytas faktines aplinkybes sprendė, kad suinteresuoto asmens T. J. pareigų nepilnamečio vaiko atžvilgiu nevykdymo konstatavimui pakanka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Teismas nustatė, kad T. J. vengia tinkamai atlikti savo pareigas vaiko J. J. atžvilgiu. T. J. nuo laikino tėvo valdžios apribojimo nesikreipė į teismą dėl laikino valdžios apribojimo panaikinimo, nerodė realių pastangų susigrąžinti vaiką į savo šeimą, juo nesirūpino, pakankamai nebendravo, nėra jokių duomenų, kad teikė tinkamą išlaikymą. Duomenų, kad padėtis atsakovo šeimoje galėtų pasikeisti, nėra. Suinteresuotas asmuo ir toliau nesistengia visapusiškai vykdyti savo kaip tėvo pareigų – neaugina vaiko, nesirūpina jo ugdymu, auklėjimu, kasdieninių poreikių tenkinimu bei sveikata. Teismas atkreipė dėmesį, jog pats T. J. 2023 m. liepos 27 d. atvejo vadybos posėdžio metu nurodė, kad nesieks susigrąžinti nepilnametės dukters į šeimą, o dirbs ir teiks jai išlaikymą. Iš į bylą pateiktos informacijos teismas sprendė, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo savo kaip tėvo pareigų, todėl pareiškimą tenkino ir laikiną tėvo valdžios apribojimą pakeitė į neterminuotą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180, 3.181 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 408 straipsnis).

9. Teismas taip pat nustatė, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. kovo 4 d. sprendimu (8.28Mr) ATP-C-2024-01962) T. J. yra 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi ar su bylos nagrinėjimu susijusių bei proceso išlaidų mokėjimo, išskyrus bylinėjimosi išlaidas, numatytas CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose.

10. Teismas nurodė, jog šiuo atveju T. J. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra atleistas nuo žyminio mokesčio, tačiau nėra atleistas nuo išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pateiktoje pažymoje nurodyta, valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 93,75 Eur. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog šios išlaidos priteistinos iš T. J. (CPK 96 straipsnio 1, 5 dalys, 443 straipsnio 6 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo (apeliantas) T. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5341-466/2024 dalį, kurioje priteista iš jo valstybei 93,75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Apelianto teigimu, teismas konstatavęs, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. kovo 4 d. sprendimu (8.28Mr) ATP-C-2024-01962) jis yra 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi, išskyrus bylinėjimosi išlaidas, numatytas CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose, visiškai nepagrįstai priteisė iš apelianto valstybei 93,75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už jam suteiktą 100 proc. nemokamą antrinę teisinę pagalbą.

11.2. Teismas nurodęs, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą bylose dėl tėvų valdžios apribojimo šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kad tuo atveju, kai abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, pagal CPK 96 straipsnio 4 dalį bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, visiškai nepagrįstai padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju apeliantas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra atleistas nuo žyminio mokesčio, tačiau nėra atleistas nuo išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

11.3. Teismas neteisingai interpretavo Tarnybos sprendimo 7 punkte numatytą išlygą dėl CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytų bylinėjimosi išlaidų, kuri sietina išimtinai su kitos šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų, jeigu tokios būtų, atlyginimu pralaimėjimo atveju.

12. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, jog apeliacinio skundo išsprendimo klausimą dėl iš T. J. valstybės naudai priteistų 93,75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų palieka teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

14. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. kovo 4 d. sprendimu (8.28Mr) ATP-C-2024-01962) T. J. buvo 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi, išskyrus bylinėjimosi išlaidas, numatytas CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose.

17. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nurodęs, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą bylose dėl tėvų valdžios apribojimo šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kad tuo atveju, kai abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, pagal CPK 96 straipsnio 4 dalį bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstai padarė išvadą, kad T. J. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra atleistas nuo žyminio mokesčio, tačiau nėra atleistas nuo išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

18. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vaikų teises ginančios valstybės institucijos ieškinys (pareiškimas) tenkinamas, t. y. suinteresuotam asmeniui neterminuotai apribojama tėvo valdžia, todėl teismas neturi pagrindo ginti asmens, kuris nevykdo tėvo pareigų nepilnamečio vaiko atžvilgiu, interesų. Kaip jau buvo nustatyta, Tarnyba 2024 m. kovo 4 d. sprendimu (8.28Mr) ATP-C-2024-01962) apeliantui buvo suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba. Kaip nurodoma šio sprendimo 3 punkte, valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis pareiškėjui yra 100 proc. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, jog iš apelianto negalėjo būti priteistos valstybės išlaidos už jam suteiktą nemokamą antrinę teisinę pagalbą.

19. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo Tarnybos sprendimo 7 punkte numatytą išlygą dėl CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytų bylinėjimosi išlaidų, kuri sietina išimtinai su kitos šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų, jeigu tokios būtų, atlyginimu pralaimėjimo atveju, t. y. pareiškimo (ieškinio) patenkinimo atveju, iš apelianto, kaip pralaimėjusios šalies, galėtų būti priteistos pareiškėjo (ieškovo) turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, tačiau šiuo atveju byloje duomenų, jog pareiškėjas tokias išlaidas patyrė ar prašė tokias išlaidas priteisti, nėra (CPK 178 straipsnis). Dėl šios priežasties, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas minėtas bylinėjimosi išlaidas iš apelianto priteisė valstybei nepagrįstai.

Dėl procesinės bylos baigties

20. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą nepagrįstai priteisė iš suinteresuoto asmens (apelianto) bylinėjimosi išlaidas valstybei. Esant šioms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteista iš apelianto valstybei 93,75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų panaikinama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

21. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

22. Šiuo atveju bylos šalys nepateikė duomenų apie apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šių išlaidų priteisimo klausimas nesvarstytinas.

23. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

24. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip :

„Pareiškimą tenkinti.

Neterminuotai apriboti T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnamečio vaiko J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.“

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.