Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-07-13 · Civilinė byla Nr. 2A-1193-125/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-03-01Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-07-13Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-13
Bylos Nr.
2A-1193-125/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-13460-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Bronius Valius (pirm.), Almantas Padvelskis, Alvydas Žerlauskas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Bernelių smuklė“
Ieškovas
P. P., J. P.

Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2A-1193-125/2012

Teisėja Danutė Žvinklytė Proceso Nr. 2-06-3-13460-2011-9
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 44.2.4.2; 44.5.2.16; 44.8; 99.5; 121.21
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. liepos 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bernelių smuklė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų P. P. ir J. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bernelių smuklė“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai kreipėsi į teismą prašydami priteisti iš atsakovės ieškovui P. P. 58,24 Lt turtinės žalos ir 3 000 Lt neturtinės žalos, ieškovei J. P. 58,24 Lt turtinės žalos, 369,85 Lt negautų pajamų ir 3 000 Lt neturtinės žalos. Nurodė, kad 2009-08-01 Klaipėdos mieste, vykstant Jūros šventei, UAB „Bernelių smuklė“ lauko kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ apie 14 val. valgė žirnius su spirgučiais ir po to pasijuto blogai, t. y. apsinuodijo maistu. Apie 17 val. išsikvietė grietosios medicininės pagalbos personalą ir jie abu skubos tvarka buvo išvežti į VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų skyrių. Ligoninėje nebuvo vietos, todėl jie buvo paguldyti į Vaikų skyrių, kur buvo priversti gulėti suaugusiems žmonėms nepritaikytose lovose. Po kelių dienų gydymo ligoninėje jie buvo paleisti gydytis namo ambulatoriškai ir patyrė finansinių išlaidų, susijusių su gydymu. Ieškovai teigė, kad buvo sutrikdyta ne tik jų fizinė sveikata, bet ir psichinė būklė, jie patyrė dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, vartojo vaistus, negalėjo išeiti iš namų, todėl nurodė, kad atsakovė turi atlyginti neturtinę žalą. Be to, ieškovė J. P. nurodė, kad dėl ligos ji negalėjo vykdyti individualios veiklos ir todėl prarado pajamas, jos negautos pajamos sudaro 369,85 Lt, kurias taip pat prašė priteisti iš atsakovės.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-03-06 sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės ieškovui P. P. 58,24 Lt turtinės žalos ir 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 150 Lt išlaidų už advokatės teisinę pagalbą, ieškovei J. P. priteisė 58,24 Lt turtinės žalos, 369,85 Lt negautų pajamų, 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 650 Lt išlaidų už advokatės teisinę pagalbą. Teismas nustatė, jog dėl suvalgyto maisto pas atsakovę ieškovams buvo sutrikusi sveikata, dėl gydymo jie patyrė finansinių išlaidų. Atsakovė sutiko su ieškinio reikalavimais dėl 58,24 Lt turtinės žalos atlyginimo ieškovui P. P. ir 58,24 Lt turtinės žalos bei 369,85 Lt negautų pajamų atlyginimo ieškovei J. P., tačiau nesutiko dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad atsakovės nekokybiškai paruoštas maistas (žirniai su spirgučiais) ieškovams sukėlė neigiamas pasekmes – ieškovai susirgo ūmiomis žarnyno užkrečiamomis ligomis, ieškovai iki šiol nebepasitiki visuomeninio maitinimo įstaigų gaminamo maisto kokybe, nesilanko kavinėse, restoranuose. Teismas pažymėjo, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai, bei atkreipė dėmesį, kad atsakovė yra profesionali verslininkė, todėl jai keliami didesni atidumo, rūpestingumo standartai. Iš bylos duomenų nustatė, jog atsakovė nesilaikė ne tik CK 6.716 str. nurodytų reikalavimų, bet ir kituose įstatymuose nustatytų papildomų reikalavimų – Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo, Lietuvos Respublikos maisto įstatymo, Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo ir kt. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, teismas padarė išvadą, kad ieškovų prašomas neturtinės žalos atlyginimo dydis proporcingas ieškovams padarytai žalai. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovės prašymas atsižvelgti į jos turtinę padėtį sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą negali būti tenkinamas, nes atsakovė nuo 2009 m., vengdama atlyginti ieškovams patirtą žalą, neatrodo nuoširdi ir apgailestaujanti dėl ieškovų sveikatos sutrikdymo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-06 sprendimą, atmesti ieškovų reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, dėl 369,85 Lt negautų pajamų priteisimo bei dėl išlaidų už teisinę pagalbą priteisimo. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaroma asmens sveikatai, nes CK 6.250 str. 2 d. numato, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai, o šiuo atveju byloje nėra nustatyta, jog žala ieškovams padaryta dėl nusikaltimo. Teigia, kad ieškovai visiškai nenurodė, kuo pasireiškė jiems padaryta neturtinė žala, kokius dvasinius išgyvenimus patyrė. Atsakovė pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovų susirgimą sąlygojo būtent tas maistas, kuriuo ji prekiavo, nes Jūros šventės metu maistu prekiavo daug viešojo maitinimo įstaigų. Nesant tiesiogiai nustatytų susirgimo priežasčių, nėra priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių, todėl nėra visų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, ir teismas priėmė iš esmės neteisingą sprendimą. Be to, teismas spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą turėjo atsižvelgti į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, tačiau teismas nevertino, kad ieškovai gydėsi tik dvi dienas, byloje nėra duomenų, kad dėl patirto sveikatos sutrikdymo ieškovams buvo būtinas papildomas gydymas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pažeidimas buvo padarytas pirmą kartą, kad buvo pripažinta turtinė žala, taip pat neatsižvelgė į turtinę padėtį. Ieškovai nurodė, kad jie patyrė tik nedidelę turtinė žalą, tačiau teismas neatsižvelgdamas į tai, priteisė neproporcingai didelį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Dėl ieškovei J. P. priteistų 369,85 Lt negautų pajamų atsakovė nurodo, kad teismas išvis nesiaiškino ir netyrė, kokios rūšies pajamų, už kokį laikotarpį ieškovė negavo. Ieškovė ligoninėje gulėjo tik dvi dienas, kitų įrodymų dėl nedarbingumo nėra, todėl neaišku, kokių pajamų ji negavo, o teismas išvis nepasisakė, ar pajamos buvo negautos tik dėl jos (atsakovės) kaltės.

Atsiliepimas

Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-06 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2009-12-29 nutarimo matyti, jog atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos maisto įstatymo, Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo higienos normų reikalavimus, todėl 62 žmonės susirgo ūmiomis žarnyno užkrečiamosiomis ligomis, iš jų 38 patvirtinta salmoneliozė. Ieškovai nurodė, kad tarp susirgusių buvo ir jie. Teigia, kad teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė visas bylos aplinkybes, neturtinės žalos atlyginimo dydis proporcingas padarytai žalai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovai kreipėsi dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės nurodydami, jog apsinuodijo pas atsakovę valgytu maistu. Pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį tenkino visiškai.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei atkreipia dėmesį, jog nors atsakovė teigia, kad nėra priežastinio ryšio tarp jos neteisėtų veiksmų ir ieškovams atsiradusių pasekmių, byloje pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, jog būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovai patyrė sveikatos sutrikimus. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nustatė, jog dėl pas atsakovės tiektų nekokybiškų maisto produktų 2009-07-31–2009-08-02 kavinės lankytojams buvo sukeltos ūmios žarnyno infekcijos (b. l. 73–83). Iš ieškovų pateiktų medicininių duomenų matyti, jog jie apsinuodijo maistu 2009-08-01. Medicininiuose dokumentuose nurodoma, kad ieškovai savo negalavimų priežastis atvykę į ligoninę įvardijo maistą, t. y. žirnius, valgytus „(duomenys neskelbtini)“ paviljone (b. l. 8). Atsižvelgiant į paminėtus duomenis, darytina išvada, jog yra priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei ieškovams atsiradusių pasekmių (CPK 177 str., 178 str., 185 str., CK 6.246 str.). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog 2009-09-09 atsakymu į ieškovų pretenziją atsakovė neneigė fakto, kad turi atlyginti žalą, nurodė, kad nedelsiant atlygins žalą, kai bus patiekti įrodymai, pagrindžiantys faktinę patirtą turtinę žalą (b. l. 11). Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė nepagrįstai teigia, kad žala sveikatai atlyginama padaryta tik dėl nusikaltimo, nes, kaip matyti iš CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Neturtinės žalos kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 str. 2 d.), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių asmens vertybių – asmens sveikatos ir gyvybės – gynimo atveju pabrėžiama, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, jog ieškovai patyrė ūmią žarnyno infekciją, jiems teko intensyviai gydytis, jie dėl to patyrė nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, be to, ieškovei ir toliau jaučiasi susirgimo pasekmės, jai diagnozuotas dirgliosios žarnos sindromas. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog ji pažeidimą padarė pirmą kartą, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog žalą padariusio asmens kaltė kaip kriterijus, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, yra svarbus tiek, kiek reikia įvertinti asmens veiksmų kryptingumą, kokio laipsnio rūpestingumo ir atidumo pareiga jam yra nustatyta, ir pan. Iš bylos duomenų matyti, jog buvo pažeista labiausiai saugoma vertybė – žmogaus sveikata, o atsakovė yra verslininkė, užsiimanti viešuoju maitinimu, todėl jai yra keliami didesni rūpestingumo ir atidumo kriterijai ir todėl tai, kad pažeidimas padarytas pirmą kartą, negali turėti lemiamos įtakos sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydį. Dėl tų pačių motyvų atmestini ir ieškovės argumentai, susiję su jos turtine padėtimi, bei tai, kad ieškovams buvo padaryta tik nedidelė turtinė žala (CPK 185 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priteisdamas ieškovams po 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atsižvelgė į visus neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo naikinti šią teismo sprendimo dalį.

Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su ieškovei iš atsakovės priteistu negautų pajamų dydžiu. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.283 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 str. 2 d.). Pagal CK 6.288 str. 1 d., žala atlyginama nuo jos padarymo dienos. Pagal CK 6.249 str. 1 d., CPK 178 str. šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi žala nepreziumuojama. Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė. Šiuo atveju ieškovė teigė, kad ji patyrė 369,85 Lt žalą – negautų pajamų, nes dėl sveikatos sutrikimų negalėjo užsiimti individualia veikla. Ieškovė pateikė žalos apskaičiavimo pažymą, nuostolius skaičiuodama už 13 dienų (b. l. 12). Tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovė nepateikė duomenų, jog būtent tiek dienų ieškovė negalėjo užsiimti ūkine veikla. Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog ieškovė stacionare gydėsi dvi dienas, duomenų, kiek tiksliai dienų ji negalėjo išeiti į darbą, nėra, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog yra pagrindas priteisti negautas pajamas už dvi dienas pagal ieškovės pateiktą dienos pajamų dydį, t. y. 56,90 Lt (28,45x2)(CPK 177 str., 178 str. 185 str., CK 6.283 str. 2 d., 6.249 str. 1 d.).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas sumažinant iš atsakovės priteistų negautų pajamų dydį (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Kadangi visi ieškovų reikalavimai iš esmės buvo patenkinti, ieškovų patirtų advokato atstovavimo išlaidų dydis paliktinas nepakeistas, tačiau proporcingai tenkintų reikalavimų daliai keistina bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, iš atsakovės valstybei priteistas žyminis mokestis mažintinas iki 185 Lt (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimą pakeisti:

iš atsakovės UAB „Bernelių smuklė“ ieškovei J. P. priteistas 369,85 Lt negautas pajamas sumažinti iki 56,90 Lt;

iš atsakovės UAB „Bernelių smuklė“ valstybei priteistą 195 Lt žyminį mokestį sumažinti iki 185 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Bronius ValiusKolegijos teisėjai Almantas PadvelskisAlvydas Žerlauskas