- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-05-06
- Bylos Nr.
- e1-294-1048/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46591-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Diržienė
- Kaltinamasis
- A. F.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Anatolijaus Ivanovo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-46591-19 ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:
A. F., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas 2017 m. gruodžio 20 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, galutine subendrinta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1, 2 dalimis, atidėtas dvejiems metams, paskyrus auklėjamojo poveikio priemones; 2020 m. vasario 26 d. išregistruotas iš probuojamų asmens duomenų registro,
D. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas 1. 2017 m. gruodžio 7 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, dviejų mėnesių viešųjų darbų bausme, kuri Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. kovo 20 d. nutartimi pakeista į 6 parų arešto bausmę; 2018 m. balandžio 17 d. paleistas iš tardymo izoliatoriaus, atlikęs bausmę; 2. 2018 m. spalio 16 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, trisdešimties parų arešto bausme; 2018 m. gruodžio 20 d. paleistas iš tardymo izoliatoriaus, atlikęs bausmę,
Žemesnės instancijos teismas
kaltinami padarę nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis A. F. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką, o būtent:
2019-10-31, apie 22 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), lauke, t. y. viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,88 promilės girtumas, veikdamas kartu su E. J. ir D. J., žodinio konflikto metu dėl mažareikšmės dingsties jis sudavė ranka du smūgius V. P. į veidą, po to E. J. sudavė ranka vieną smūgį V. P. į krūtinę bei jį pastūmė, dėl ko nukentėjusysis nukrito ant žemės, taip bendrais veiksmais su E. J. padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje ir kairės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimus abiejuose keliuose, t. y., sužalojimus sukėlusius V. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei tęsdami nusikalstamą veiką, t. y. D. J. ranka sudavus du smūgius R. M. į galvą, bei iš nugaros sudavus nukentėjusiajam ranka vieną smūgį į kaklą, o E. J. ranka sudavus R. M. vieną smūgį į veidą, dėl ko nukentėjusysis neišlaikęs pusiausvyros nukrito žemyn galva, persiversdamas per akmeninę pertvarą ir trenkėsi veidu į žemę, jis ranka sudavė R. M. du smūgius į galvą ir ranką, o D. J. – du smūgius nukentėjusiajam į veido sritį, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam R. M. poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje ir kairiame žande, odos nubrozdinimus kairėje kaktos pusėje, kairės akies apatiniame voke, kairėje plaštakoje, muštinę žaizdą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje su aplinkine pogleivine kraujosruva, viršutinio žandikaulio kairės pusės I danties išmušimą, t. y. sužalojimus, sukėlusius R. M. nežymų sveikatos sutrikdymą,
Tokiais savo veiksmais A. F. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Kaltinamasis D. J. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką, o būtent:
2019-10-31, apie 22 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), lauke, t. y. viešoje vietoje, veikdamas kartu su A. F. ir E. J., žodinio konflikto metu dėl mažareikšmės dingsties A. F. ranka sudavus du smūgius V. P. į veidą, o E. J. ranka sudavus V. P. vieną smūgį į krūtinę ir pastūmus nukentėjusįjį, dėl ko šis nukrito ant žemės ir patyrė sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą, jis ranka sudavė du smūgius nukentėjusiajam R. M. į galvą, bei priėjęs iš nugaros sudavė jam vieną smūgį ranka į kaklą, po ko E. J. sudavė ranka vieną smūgį R. M. į veidą, dėl ko šis neišlaikęs pusiausvyros nukrito žemyn galva, persiversdamas per akmeninę pertvarą ir trenkėsi veidu į žemę, po ko A. F. ranka sudavė du smūgius R. M. į galvą ir ranką, o jis sudavė ranka nukentėjusiajam du smūgius į veidą, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam R. M. poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje ir kairiame žande, odos nubrozdinimus kairėje kaktos pusėje, kairės akies apatiniame voke, kairėje plaštakoje, muštinę žaizdą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje su aplinkine pogleivine kraujosruva, viršutinio žandikaulio kairės pusės I danties išmušimą, t. y. sužalojimus, sukėlusius R. M. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Tokiais savo veiksmais D. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Kaltinamasis A. F. ikiteisminio tyrimo metu dėl pareikšto įtarimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad iki apklausos dienos nieko nepamena apie įvykį P. po šokių. Jam draugai, su kuriais tą vakarą buvo šokiuose, pasakojo, kad viskas prasidėjo prie kultūros namų salės, prie išėjimo į lauką. Sakė, kad jis susiginčijo su kažkokiu vaikinu iš P. ir apsistumdė ar kažkas panašaus bei abu atsidūrė ant žemės. Po to draugai ėjo juos skirti ir prasidėjo muštynės. Jis pamena, kad kol buvo šokiuose, dažnai ėjo į lauką ir vėl į salę parūkyti. Po to, pasibaigus šokiams, išėjo iš salės į lauką. Pamena, lyg ir su kažkuo kalbėjo, gal ir susiginčijo. Tada pamena, kad atsidūrė ant žemės ir jį kažkas už striukės traukė. Tada prisimena tik tą momentą, kai krito veidu ant žemės ir kažkas buvo jį prispaudęs ir sudavė smūgius jam į galvos sritį. Po to visiškai nieko nepamena, matyt, dėl tokio stipraus smūgio. Tą vakarą iki šokių mašinoje ir šokiuose vis išeidami į lauką gėrė alų. Jis jautėsi girtas, tačiau įvykio nepamena dėl galvos sumuštino, o ne dėl girtumo. Paskui pamena atsibudęs areštinėje ir jam pasakė, kad jis įtariamasis. Nors ir nepamena, bet tą vakarą muštynių metu galėjo suduoti smūgius. Jam tyrėja parodė vaizdo įrašą, kuriame jis du smūgius ranka suduoda vaikinui į nugaros sritį. Sutinka, kad vaizdo įraše yra jis ir, kad būtent jis sudavė tam vaikinui smūgius. Po šitų smūgių ir pačiam kliuvo nemažai smūgių į galvą, tačiau dėl savo sužalojimų niekur nebesikreipė ir pretenzijų niekam neturi. Nori atlyginti nukentėjusiam vaikinui žalą, tačiau nepavyko su juo susisiekti socialiniuose tinkluose. Žino, kad nukentėjusiojo, kuriam jis sudavė smūgius pavardė yra M., bet jo vardo nežino. Dėl savo elgesio gailisi, į šokius važiavo ne tikslu muštis, o pasilinksminti. Ar šokių pradžioje, tik išėjus iš salės sudavė tam vaikinui smūgius, atsakyti negali, nes neprisimena, bet taip galėjo būti, nes muštynės ir prasidėjo nuo jo ir to vaikino konflikto (II tomas, b. l. 120–123).
Kaltinamasis A. F. papildomai parodė, kad 2019-10-31 jis su draugais buvo P. miestelio šokiuose. Papildomai parodė, kad dėl jo suduotų dviejų smūgių V. P. konflikto pradžioje ir dviejų smūgių R. M. jis gailisi ir mano, kad galėjo to konflikto išvengti. Muštynės įvyko labai greitai, buvo tikras chaosas. Muštynių metu nukentėjo ir jis pats. Dėl patirtų smūgių ir girtumo menkai prisimena įvykio aplinkybes. Daugiau įvykio aplinkybių po muštynių jam papasakojo draugai, su kuriais įvykio dieną buvo šokiuose. Negali pasakyti, ką darė ir kam kiek smūgių sudavė E. J., D. J. bei E. G. ir G. V., nes į juos nežiūrėjo ir nematė ką jie darė. Jis neatsimena nei savo suduotų smūgių, nei ką darė jo draugai (II tomas, b. l. 129–132).
Kaltinamasis D. J. ikiteisminio tyrimo metu dėl pareikšto įtarimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019-10-31 jis kartu su A. F., savo broliu E. J., E. G. ir G. V., pastarojo vairuojamu automobiliu atvyko į P. miestelio šokius. Po šokių įvykio konfliktas tarp A. ir vaikino iš P., kurio jis nepažįsta. Išėjęs į lauką iš salės pamatė A. F. jau gulintį ant žemės. Priėjo jo pakelti ir tada prasidėjo muštynės. Jis iš muštynių prisimena tik aukštą vaikiną kareiviška apranga. Po to pamatė, kad priėjo jo brolis, bet jis atsirado tada, kai ėjo pakelti A. F., kai ir pats, gavęs iš kažko smūgius, nukrito ant žemės. Prisipažįsta, kad sudavė R. M. įtarime nurodytus smūgius. Tų smūgių buvo tiek, kiek nurodyta įtarime, sudavė ne tik į veidą, bet ir priėjęs iš nugaros. R. M. jis asmeniškai nepažįsta ir, kiek pamena, nėra ankščiau net matęs. Muštynių metu gynė savo brolį, brolis gynė jį, taip ir gavosi šitos muštynės. Negali pasakyti, kas atliko kokius veiksmus, nes neprisimena. Kam ir kiek smūgių sudavė A. F. ir jo brolis, jis nematė, nes stengėsi pats išvengti smūgių bei traukė kitus asmenis, norėjusius pulti jo draugus. Taip gindamas savo draugus ir sudavė R. M., kiek pamena ir iš kitų asmenų jis gavo smūgius, tačiau dabar jų įvardinti negali. Prisimena vaikiną kareiviškai apsirengusį, iš kurio tikrai gavo smūgių. Pasibaigus muštynėms jis sodino visus savo draugus į automobilį ir visi grįžo atgal į N. A.. Juos namo parvežė G. V., kurio muštynių šurmuly jis nematė ir mano, kad jis niekam smūgių nesudavė. Kiek pamena, E. irgi niekam smūgių nesudavė, jis turėjo žibintuvėlį – „taserį“, bet nežino, iš kur jį gavo. Jo žiniomis, E. G. pažįsta brolius M., todėl tą muštynių vakarą ir liko nuošaly, nesimušė. Muštynės buvo chaosas, viskas labai greitai vyko, todėl labai sunku tiksliai apibūdinti, kas po ko įvyko. Nurodė įvykio vakarą buvęs blaivus. Dėl suduotų smūgių labai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašys (II tomas, b. l. 54–57).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamųjų A. F. ir D. J. prisipažinimo jų kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. P. parodė, kad 2019-10-31, apie 22 val. 00 min. jis atvyko į P. miestelio šokius. Juos vežė jo sesuo savo draugo automobiliu. Vyko į šokius jis, jo sesuo Š. P., jos draugas R. M. ir A. M.. Diskotekoje buvo apie valandą. Diskotekoje šoko, jokių konfliktų nebuvo. Pasibaigus diskotekai, apie 22 val. 30 min. jis vienas išėjo į lauką. Prie išėjimo stovėjo būrys jaunuolių. Kažkuris jam pasakė, kad V. P. pametė smegenis. Jis atsakė, kad šis pats jas pametė. Tada vaikinas jį iškoneveikė necenzūriniais žodžiais, į ką jis atsakė tuo pačiu. Žodinio konflikto metu jis po truputį ėjo toliau nuo tų jaunuolių, nebuvo sustojęs, ėjo savo reikalais. Tik nuėjęs tolėliau išgirdo, kad kažkas bėga link jo. Link jo atbėgo vienas jaunuolis. V. P. parodė jau norėjęs atsisukti, bet nespėjo, nes gavo vieną smūgį į veido dešinę pusę. Po to jis atsisuko ir gavo dar vieną smūgį tiesiai į veidą. Negali tiksliai pasakyti, kas jam sudavė tuos smūgius, nes nepažįsta to asmens. Galėjo būti vienas iš brolių Jokubaičių, tik negali pasakyti, kuris tiksliai – E. ar D.. Daugiau būtų galima pamatyti vaizdo įraše, nes ta vieta filmuojama vaizdo kameromis. Po to prie jo pribėgo E. G., kuris jam „taseriu“ prilietė kaklą ir po to jis nukrito ant žemės. Gulėdamas ant žemės juto, kad jį spardo. Jis buvo susirietęs ir užsidengęs rankomis veidą, kad nekliūtų į veidą. Negali pasakyti, kas jį spardė, nes nematė. Vėliau išgirdo šaukiančią savo seserį. Paskui E. G. pasakė, kad kažkas kviečia policiją ir pradėjo rinkti savo draugus į mašiną, kad pasišalintų. Policiją iškvietė jo sesuo. Atvykus pareigūnams, nė vieno jų nebebuvo. Toje kompanijoje, kuri juos mušė, buvo nemažai vaikinų. Visi buvo pilnamečiai, jų buvo septyni jaunuoliai: du broliai J., nepilnametis E. G., A. F., o kitų nepažįsta. Vėliau po įvykio kalbėjosi su seserimi ir jos draugu, sužinojo, kad ir R. M. gavo smūgių (I tomas, b. l. 50–53).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019-11-08 specialisto išvados Nr. 1561/2019(4) matyti, kad nukentėjusiajam V. P. nustatyti sužalojimai – poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje ir kairės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimai abiejuose keliuose, sukėlė V. P. nežymų sveikatos sutrikdymą (I tomas, b. l. 61).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. M. parodė, kad 2019-10-31 jis buvo kartu su savo drauge Š. P. pas savo tėvą A.. Vakarop sugalvojo nuvykti į P. pažiūrėti, kas gero vyksta. P. iš namų pasikvietė brolį A. M. bei Š. brolį V. P.. Visi keturi nuvyko į šokius. Prie įėjimo sutiko iš matymo pažįstamą E. G., geriantį alų, pasisveikino ir įėjo į salę. Šokiuose ilgai neužsibuvo, nes netrukus jie pasibaigė. Pirmas laukan iš salės išėjo V. P., o paskui jį – jis su drauge, broliu bei kiti jo pažįstami, kuriuos sutiko šokiuose. Išėjęs į lauką užsidegė cigaretę ir norėjo parūkyti, kai išgirdo Š. šaukiant, kad muša jos brolį V. P.. Nieko nelaukdamas jis priėjo prie E. G. ir klausė, ką čia daro, puola savus. Jis matė, kad E. G. rankoje laikė „taserį“ ir juo mosikavo, iš to prietaiso sklido šviesa ir kibirkštys. Jis nematė, ar E. G. buvo kam įrėmęs „taserį“. Suėmęs E. G. už megztuko ties krūtine, paklausė „ko čia puolat“ ir gavo vieną smūgį į veidą. Negali pasakyti, E. G. sudavė, bet mano, kad ne jis. Tada kažkuris vaikinas jį parvertė ant žemės ir pradėjo spardyti. Jis bandė keltis, lyg ir kažkam trenkė, bet tiksliai nepamena, kam ir kur. Iš inercijos, stodamasis porą metrų paėjo į šalį, bet vėl jį parvertė per akmeninę tvorelę ir pradėjo spardyti. Po to išgirdo Š. šaukiant, kad iškvies policiją ir tie vaikinai pradėjo bėgti į mašiną bei pasišalino. Jie išvyko sidabrinės spalvos automobiliu. Neprisimena, ar spėjo nueiti prie V. ir išskirti jį su kažkokiu vaikinu. R. M., pasak jo, iškart nuėjo prie E. G. aiškintis, ką šis čia daro. Tik atvykus pareigūnams jis nusivalė kraują nuo veido ir pajuto, kad jam yra išmuštas priekinis kairės pusės dantis (I tomas, b. l. 35–38).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019-11-08 specialisto išvados Nr. G 1562/2019(04) matyti, kad nukentėjusiajam R. M. nustatyti sužalojimai poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje ir kairiame žande, odos nubrozdinimai kairėje kaktos pusėje, kairės akies apatiniame voke, kairėje plaštakoje, muštinė žaizda viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje su aplinkine pogleivine kraujosruva, viršutinio žandikaulio kairės pusės I danties išmušimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (I tomas, b. l. 46–47).
Liudytoja Š. P. parodė, kad 2019-10-31, apie 22 val. 10 min. su savo draugu R. M., A. M. ir broliu V. P. atvyko į P. miestelio kultūros namus, kur vyko šokiai. Šokiuose pabuvo apie 20 minučių. Matė, kad šokiuose buvo pažįstami vaikinai iš N. A., t. y. E. G., A. F., E. J. ir dar keletas jai nežinomų jaunuolių. Pasibaigus šokiams visi, su kuriais kartu atvyko, išėjo į lauką. Lauke kartu rūkė, jos brolis V. P. nuėjo link automobilio, stovėjusio aikštelėje prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Pamatė, kad brolis susiginčijo su minėtais jaunuoliais lauke ir kažkuris iš minėtų jaunuolių sudavė jos broliui kumščiu į veidą. Broliui nukritus ant žemės, jį gulintį pradėjo mušti du jaunuoliai: jį gulintį spardė bei daužė kumščiais. Ji su draugais nubėgo ginti savo brolio, tada matė, kaip atbėgęs E. G. visus „kratė taseriu“. Taip pat matė, kad jos draugą R. M., nukritusį ant žemės, spardė tie patys jaunuoliai atvykę iš N. A.. Tiksliai negali pasakyti, kurie jaunuoliai, iš jos minėtų, jį mušė. Jai sušukus, kad paskambins policijai, visi mušeikos išsilakstė ir sulipo į pilkos spalvos automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį prie pat parduotuvės (duomenys neskelbtini) kampo ir pasišalino. Jos manymu, minėti jaunuoliai ne tik jai, bet ir aplinkiniams sukėlė nepagarbą, jų veiksmai buvo neadekvatūs. Ji baiminosi, kad stipriai sužalos jos draugą bei brolį. Po muštynių, minėtiems jaunuoliams pasišalinus iš įvykio vietos, pastebėjo ant žemės pamestą E. G. „taserį“, kuriuo jis muštynių naudojosi. Muštynių metu buvo sužalotas jos draugas R. M., jam buvo išmuštas dantis, pamušta kairė akis bei nubrozdinta kakta, bei minėti mušeikos sužalojo, ir jos brolis V. P., kuriam iš nosies bėgo kraujas, nosis ištino, ant smakro atsirado nubrozdinimai (I tomas, b. l. 71–74).
Liudytojas G. V. parodė, kad 2019-10-31 buvo susitikęs N. A. mieste su savo draugais D. ir E. J., E. G. ir A. F.. Visi sugalvojo nuvykti į Helovino vakarą, vykusį P. kultūros namuose. Visi vyko jo automobiliu „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jis vairavo tiek į P., tiek ir atgal į N. A.. Tą vakarą jis alkoholio nevartojo. P. buvo apie 20 val. 00 min., visi nuėjo į diskoteką. Diskotekoje viskas buvo gerai: šoko, linksminosi, jokių incidentų nebuvo. Kelionės metu jo automobilyje alkoholio taip pat niekas nevartojo, nes jis neleido. Diskotekos metu jo draugai vartojo alkoholį. Iš visų jo išvardintų draugų tik E. J. yra nepilnametis, jam šešiolika. Pasibaigus šokiams visi su kuriais atvyko, išėjo iš diskotekos link jo automobilio. Jis ėjo su E. J. ir E. G.. Visi trys jau buvo nuėję prie jo automobilio, o A. F. su D. J. buvo truputi atsilikę nuo jų, bet ne taip toli, kad jų nematytų. Jis norėjo atrakinti savo automobilį, kai išgirdo sąmyšį. Atsisukęs pamatė A. F. susikibusį su kažkokiu nepažįstamu vaikinu. Matė tik tai, kad jie buvo susikibę, bet nematė, ar kas nors mušėsi. Aplink buvo daug žmonių. Po to D. J., buvęs netoli A. F., bėgo jo gelbėti. Pribėgęs norėjo kelti A. F., kai pamatė link D. J. atbėgusį kareiviškai apsirengusį A. M.. Šis, pribėgęs prie D. J., sudavė jam smūgį ranka į šoną. Tada A. M. su D. J. pradėjo grumtis ir pastarasis nukrito ant žemės. A. M. yra daug stambesnis už D. J.. E. J., pamatęs, kad jo brolis D. J. guli ant žemės, bėgo jo gelbėti ir pribėgęs sudavė A. M. ranka lyg ir į galvą. Kiek tų smūgių buvo negali pasakyti, viskas labai greitai vyko, o aplink būriavosi daug žmonių. E. J. irgi ir sudavė A. M. smūgį bei pasakė: „aš tau neleisiu skriausti mano brolio“. Po to A. M. pradėjo gaudyti E. J.. Nepamena, ar jam pavyko jį pagauti. Vėliau prasidėjo chaosas. Jis taip pat ėjo skirti savo draugų, kad nesimuštų ir sodinti po vieną į savo automobilį, nes matė, kad iš kaimo pradėjo rinktis daugiau žmonių ir visi buvo vienas priešais kitą nusiteikę. Viskas vyko ant žolynėlio tarp parduotuvės (duomenys neskelbtini) ir kultūros namų. Pamena, išgirdęs kažką sakant, kad iškvies policiją ir supratęs, kad geruoju nesibaigs, o ir miestelio vaikinų tik daugėja, todėl pradėjo savo draugus rinkti į mašiną, juos po vieną stūmė į mašiną, o A. F. jis su D. J. įkėlė į automobilį. Susirinkus visiems draugams, grįžo į N. A.. N. A. sustojo parduotuvės „Norfa“ aikštelėje, parūkė, pakalbėjo apie tai, kas įvyko, tačiau nė vienas nepasakė, nuo ko viskas prasidėjo. A. F. sakė, kad susistumdė su vienu vaikinu ir nuo to viskas prasidėjo, tačiau konflikto priežasties nežino (I tomas, b. l. 77–80).
Įtariamasis E. G., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, parodė, kad 2019-10-31, apie 19 val. 30 min. su draugais A. F., E. J., vairuotoju G. V. iš N. A. nuvažiavę į šokius P. miestelyje, Akmenės rajone, kultūros namuose. Automobilį pasistatė šalia kultūros centro, prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Jis, A. F. ir E. J. buvo išgėrę alaus, G. V. buvo blaivus, nes vairavo automobilį „Honda Civic“. Įėję į šokių salę su niekuo nekonfliktavo. Pasibaigus šokiams visi pradėjo skirstytis ir jis, E. J., G. V. stovėjo kieme, prie įėjimo į kultūros namus, kur rūkė, o A. F. ėjo link automobilio, greta jo ėjo iš matymo pažįstamas V. P.. Netrukus išgirdo, kaip A. F. su V. P. sukonfliktavo žodžiu. Atsisukęs pamatė A. F. su V. P. parkritusius ant žemės, susikibusius ir suprato, kad mušasi. Daugiau niekas iš draugų į konfliktą nesivėlė, rūkė, tačiau du V. P. draugai M., bėgo link A. F. su V. P., šaukdami „ateik čia, gaidy“. Supratęs, kad tryse nori sumušti A. F., nes kažkuris iš M., tiksliai nepamena kuris, pribėgęs A. F. sudavė vieną smūgį kumščiu, todėl jis su E. J. ir G. V. nubėgo gelbėti draugo. Pribėgęs jis norėjo atitraukti lyg ir V. P., tačiau tiksliai nežino, nes buvo tamsu, tai suėmęs už rūbų, atitraukė ir turėtu prožektoriumi „taseriu“ prilietė į petį ar kaklą, tiksliai nematė. „Supurtęs“ vieną kartą, „taserį“ numetė ant žemės ir daugiau jo nenaudojo, smūgių niekam nesudavė. Pats nematė, kas, kam ir kiek smūgių sudavė, nes buvo tamsu. Tik ant žemės gulintį be sąmonės A. F. jis pakėlė ir įdėjo į automobilį. E. J. ir G. V. įsėdo į automobilį ir visi išvažiavo. Paaiškino, „taserį“ panaudojęs, kai pamatė, kaip kažkuris smaugė jo draugą. Juo norėjo pagąsdinti ir prilietė „taseriu“. Jokių sužalojimų dėl to nelieka, nes šis silpno galingumo. Pats smūgių niekam nesudavė, tik skyrė tempdamas už rūbų ir jokio tikslo sužaloti kitus asmenis neturėjo. Prisipažįsta panaudojęs „taserį, kad išlaisvintų draugą, tačiau tiksliai nematė, kurį (I tomas, b. l. 174–175).
Įtariamasis E. G. papildomai parodė, kad kaltu prisipažino tik dėl to, kad panaudojo su savimi turėtą prožektorių „taserį“, kuriuo jis prilietė kažkokiam vaikinui iš nugaros, todėl negali pasakyti, kas toks ten buvo. „Taseriu“ tam vaikinui prilietė per rūbus, o ne ant nuogos kūno vietos, dėl to prilietimo tikrai negalėjo likti jokių sužalojimų ar kokių sveikatos sutrikdymų. Jis nurodė „taserį“ išbandęs ant savęs, tačiau nieko neįvyko, tik buvo šviesa ir garsas. Šitą „taserį“ pirko N. A. žvejų parduotuvėje, jokio leidimo nereikėjo, jį pardavė kaip prožektorių, nors jis ir turi 5000 W galią. Smūgių tą vakarą jis niekam nesudavė, tik skyrė asmenis, norėdamas išvengti muštynių, tačiau kiti toliau jas provokavo. Jam broliai M. yra draugo giminaičiai, todėl tą vakarą jis nenorėjo veltis į muštynes (I tomas, b. l. 178–180).
Įtariamasis E. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas, kaip nepilnamečiui pirmą kartą padariusiam nusikaltimą, nutrauktas, parodė, kad 2019-10-31 dieną kartu su broliu D. J. draugais A. F., E. G. ir G. V., pastarojo vairuojamu automobiliu, nuvykęs į P. miestelio Helovino vakarą. Automobilyje jokio alkoholio nevartojo, tik prieš kelionę į šokius jis buvo išgėręs vieną skardinę alaus. Diskotekoje viskas buvo ramu, jokių konfliktų nebuvo. Į šituos šokius vyko ne pirmą kartą, bet niekada jokių problemų ankščiau nėra buvę. Vos tik pasibaigė šokiai, išėjo lauk iš salės. Jis su G. V. išėjo automobilio link, kai išgirdo triukšmą, riksmus ir atsisukęs pamatė, kad vyksta kažkoks susibūrimas. Nubėgęs pažiūrėti pamatė A. F. gulintį ant žemės, o jį pakelti norėjo D. J.. Tada A. M. užpuolė jį. Po to prasidėjo chaosas, susibūrė prie salės buvę gal penkiolika žmonių. Pats žmonių minioje ieškojo savo brolio ir kitų draugų. Jo manymu, viskas ir prasidėjo nuo to vaikino iš P., kurio jis nepažįsta. Jis nematė, kaip A. F. sudavė smūgius tam vaikinui iš P., pavarde P., matė tik gulintį ant žemės A. F., kuris įvykio vakarą labai nukentėjo, patyrė labai daug smūgių, buvo praradęs sąmonę. Matė, jog E. G. turėjo žibintuvėlį – „taserį“, kuriuo kažkam prilietė prie kaklo, bet vėliau tas vaikinas dingo ir jis jo nebematė. Panaudojus „taserį“ sklido šviesa ir garsas. Daugiausiai muštynėse pasireiškė A. M., apsirengęs kareiviška apranga. Patvirtina įtarime nurodytas aplinkybes, jog smūgius sudavė jis, jo brolis ir A. F.. Gal smūgių buvo suduota ir per daug, bet tą vakarą buvo labai pikti vieni ant kitų, nes keikė vieni kitus necenzūriniais žodžiais, o po pykčių vėl kibo vieni kitiems į atlapus ir mušėsi. Nuo minėto įvykio praėjo nemažai laiko, todėl nelabai tiksliai pamena, kas ir ką darė, kiek smūgių sudavė. Po konflikto visi išvyko į N. A. namo. Dėl V. P. suduotų smūgių į krūtinę ir stumtelėjimo bei R. M. suduoto smūgio dėl ko šis parkrito, prisipažino ir gailisi (I tomas, b. l. 131–134).
2019-11-01 įvykio vietos apžiūros protokolu su priedu (fotolentele) užfiksuota įvykio vieta – pėsčiųjų takas prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje, t. y. 5 m atstumu nuo parduotuvės (duomenys neskelbtini) šiaurės rytų kryptimi ant žemės rastas ir paimtas juodos spalvos prožektorius - elektros šokas 5000W galios (I tomas, b. l. 14–16).
2019-11-08 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu prekybos įmonės UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. D. pateikė skaitmeninę laikmeną su 2019-10-31 (duomenys neskelbtini) gatvėje įvykusio įvykio vaizdo įrašu ir paaiškino, kad vaizdo įrašo laikas rodo valandą į priekį. Pateiktas vaido įrašas apžiūrėtas 2020-01-30 daiktų apžiūros protokolu (I tomas, b. l. 28, 29-32).
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamųjų D. J. ir A. F. prisipažinimai padarius nusikalstamą veiką ir jų nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jų kaltė taip pat įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, todėl teismas daro išvadą, jog kaltinamųjų D. J. ir A. F. kaltė padarius viešosios tvarkos pažeidimą įrodyta, o jų padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje. Kaltinamųjų parodymai, liudytojų parodymai, kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. F. ir D. J. viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fiziniu smurtu prieš nukentėjusiuosius V. P. ir R. M., kurių pasekoje padarė jiems sužalojimus, sukėlusius nukentėjusiesiems nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką. Asmeniui, esančiam viešoje vietoje, keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Įžūlūs veiksmai, kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymis, yra suprantami kaip neteisėti, agresyvūs ir aplinkinius šokiruojantys veiksmai, trikdantys visuomenės rimtį ir pažeidžiantys viešąją tvarką. Akivaizdu, kad fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį yra įžūlūs veiksmai, kurie, be jokios abejonės, sukelia BK 284 straipsnyje numatytas pasekmes – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, nes minėti veiksmai viešoje vietoje sukelia ten esančių žmonių sumaištį ir išgąstį.
2020-04-22 kaltinamieji supažindinti su pranešimu apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, suprato teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarką ir pasekmes, pritarė proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (II tomas, b. l. 135–137, 139–141).
Nukentėjusiesiems V. P. ir R. M. apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, prieštaravimų nepareikšta (II tomas, b. l. 143, 145).
Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamojo A. F. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje ir recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 punktas).
Kaltinamasis A. F. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veika tyčinė, baigta (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, administracine tvarka ne kartą baustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, duomenų apie asmens psichikos sutrikimus byloje nėra.
Įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokuroro prašomą, BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo terminą nustačius didesnį už šios bausmės rūšies vidurkį, įpareigojus bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir alkoholio (BK 48 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. F. prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, A. F. į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019-11-01 1 val. 40 min. iki 2019-11-01 12 val. 59 min. (1 para) ir laikytina jį atlikus dalį bausmės – 2 laisvės apribojimo dienas.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintina.
Kaltinamojo D. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje ir recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 punktas).
Kaltinamasis D. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veika tyčinė, baigta (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas du kartus teistas, už nusikalstamas veikas paskirtos arešto bausmės, teistumas neišnykęs, administracine tvarka ne kartą baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, duomenų apie asmens psichikos sutrikimus byloje nėra.
Įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokuroro prašomą, BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo terminą nustačius artimą šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 49 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. J. prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintina.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Duomenų apie proceso išlaidas byloje nėra.
Daiktai, reikšmingi nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – prožektorius/elektros šokas, sunaikintinas, skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašu iš įvykio vietos, paliktina prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,
nusprendžia:
A. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, įpareigojus bausmės vykdymo laikotarpiu: pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir alkoholio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. F. galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojus bausmės vykdymo laikotarpiu: pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir alkoholio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, A. F. į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-11-01 1 val. 40 min. iki 2019-11-01 12val. 59 min. (vieną parą) ir laikyti jį atlikus dalį bausmės – 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.
A. F. 2019 m. lapkričio 1 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti A. F., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;
4) tuo atveju, jeigu dėl objektyvių priežasčių nuteistasis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal minėto kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
D. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti D. J. galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą, jį atlikti pataisos namuose.
D. J. 2020 m. balandžio 22 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti D. J., kad: nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino atvykti į pataisos įstaigą pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Daiktus, reikšmingus nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – prožektorių/elektros šoką teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti; skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašu iš įvykio vietos palikti prie bylos.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
2) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis);
3) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.