Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Juozapo Surblio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. nuteistas už tai, kad 2007 m. balandžio 13 d., apie 16 val. 20 min., savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini) mstl., Šilalės r., kilus konfliktui dėl asmeninio nesutarimo su V. M., tyčia sudavė kumščiu du smūgius V. M. į veidą, padarydamas galvos smegenų sumušimą, ūmų periodą, lengvą formą, trauminę cervikalgiją iš kairės su raumenų toniniu sindromu iš kairės pusės, chemisindromą iš kairės, taip nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl to, kad jis nepadarė jam inkriminuojamos veikos ir nuteistas nepagrįstai. Nuteistasis pažymi, kad su sutuoktine V. M. nebegalėjo gyventi dėl jos nepakenčiamai valdingo charakterio ir nuolatinio jo žeminimo, todėl palikęs namus išėjo gyventi pas savo mamą į (duomenys neskelbtini) rajone.

Nuteistasis teigia, kad ši baudžiamoji byla, kaip ir ankstesnis atleidimas iš Šilalės rajono sporto mokyklos direktoriaus pareigų, yra susidorojimo su juo dalis. Toliau apeliaciniame skunde teigiama, jog nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus. 2007 m. balandžio 13 d. grįžus namo V. M. bandė išprovokuoti konfliktą, tačiau jis greitai išėjo iš namo ir jos nemušė. Apie tariamą V. M. sumušimą jis sužinojo iš savo dukros tik 2007 m. balandžio 16 d. ryte, užsukęs į namus persirengti.

Nuteistasis pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį dėl jo, remdamasis tik nukentėjusiosios V. M. tiesioginiais parodymais. Tačiau teismas net neatkreipė dėmesio į tą aplinkybę, kad jo ir nukentėjusiosios V. M. santykiai yra įtempti, jog ji ant nuteistojo pyksta už tai, kad jis išėjo iš namų ir apsigyveno pas savo mamą, kad ji, kaip niekas kitas yra labai suinteresuota jam pakenkti. Jokių nešališkų liudytojų, kurie patvirtintų V. M. parodymus, byloje nėra ir negali būti, kadangi jis V. M. nemušė ir jų pokalbio bute niekas negirdėjo. Pirmosios instancijos teismas tik padarė prielaidą, kad jis galėjo suduoti V. M. smūgius, tačiau nevertino tos aplinkybės, kad V. M., norėdama jam pakenkti ir jį sugniuždyti, pasirinko tokį atkeršijimo būdą. Akivaizdu, kad V. M. buvo pasikonsultavusi su specialistais, kaip surežisuoti šį tariamą įvykį ir jį nepagrįstai apkaltinti, kad būtų pasiekti išimtiniai jos tikslai – jam atkeršyti.

Apylinkės teismas visiškai neobjektyviai įvertino jo pateiktą kvietimą į renginį, ant kurio V. M. ranka yra užrašyti žodžiai: „Pasakyk, kad skauda svaigsti i vemi priežastis – sumušta kakta“, o kiek žemiau „Tel.103“. Tai yra med. pagalbos telefonas ir žodžiai, ką V. M. pasakė, iškviesdama greitąją med. pagalbą bei kaip apie savo ligą pranešė medikams, taip pat policijos pareigūnams ir kaimynams. Taip pat nurodo, kad apylinkės teismas vadovavosi jų dukters A. M. M. parodymais. Akivaizdu, kad duktė palaiko motiną, t. y. nukentėjusiąją V. M., ir visiškai nepalaiko jo, kadangi jis paliko jos motiną ir išėjo gyventi pas savo mamą.

V. M. nuolat kartojo, jog jis sudavęs du smūgius į kairę akį, tačiau teismo med. ekspertas sužalojimus nustatė kaktoje, o ne kairėje akyje. Toliau pabrėžiama, kad jo ir jo gynėjos prašymas paskirti teismo med. ekspertizę kitam ekspertui taip ir liko teismo neišgirstas. Nuteistasis mano, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, atmesdamas jo prašymą paskirti teismo med. ekspertizę kitam ekspertui, siekiant objektyviai nustatyti V. M. sužalojimo sunkumo laipsnį, kuris turi esminę įtaką veiksmų kvalifikacijai.

Teismas neteisingai nuosprendyje nurodė teismo med. eksperto A. Gedmino atsakymą į jo gynėjos klausimą, ar V. M. galėjo tokį sužalojimą patirti griūdama ant riboto paviršiaus. Teismo med. ekspertas A. Gedminas teismo posėdyje atsakė, kad tokį sužalojimą V. M. galėjo patirti griūdama ant riboto paviršiaus. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad teismo med. ekspertas atsakė priešingai.

Nuteistasis mano, kad šioje byloje turi būti atliktas įrodymų tyrimas, paskirta komisijinė teismo med. ekspertizė, siekiant, kad objektyviai būtų nustatyta, ar tokie sužalojimai, dėl kurių padarymo yra nuteistas, galėjo sukelti V. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, ar suduodant du smūgius V. M. į kairę akį, kaip ji nurodo savo apklausose, sužalojimas galėjo gautis kaktoje, ar tokius sužalojimus V. M. galėjo patirti griūdama pati ant riboto paviršiaus arba suduodama sau į kaktą kokiu nors daiktu, pvz. šaukštu, taip pat į kitus jų prašyme paskirti ekspertizę pateiktus klausimus.

Nuteistojo S. M. apeliaciniame skunde taip pat rašoma, kad jis dirba kūno kultūros mokytoju. Dirba su mokiniais įvairiuose sportiniuose būreliuose, juos treniruoja ir vyksta į varžybas. Laikas nuo laiko privalo kelti savo kvalifikaciją ir vykti į kvalifikacijos kėlimo kursus ir seminarus, kurie vyksta Vilniuje, Kaune arba užsienyje ir trunka po keletą dienų ar net visą savaitę. Nuteistasis pažymi, kad dirba su kitų mokyklų pedagogais, vyksta į įvairias pažintines keliones su mokiniais, taip pat ir renginius, užtikrina mokinių saugumą juos lydint į rajonines, respublikines, tarptautines sporto varžybas, budi poilsio vakarų metu ir pan. Teismui paskyrus įpareigojimą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jis, be abejo, nebegalės išvykti į kvalifikacijos kėlimo kursus ir seminarus arba bus priverstas pažeisti laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarką, dėl to ši bausmė būtų pakeista į areštą. Negalėdamas tinkamai atlikti savo pareigų, gali būti, kad bus priverstas išeiti ir iš šio darbo, nors jo specialybė yra kūno kultūros mokytojas ir kitokio darbo dirbti negali.

Šilalės rajono apylinkės prokuratūros atsikirtimuose į nuteistojo apeliacinį skundą nurodoma, jog nuteistojo S. M. skundas atmestinas. Tiriant ir nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl V. M. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nebuvo nustatyta jokių politinių partijų ar atskirų jos narių įtaka, taip pat nenustatyta tendencingumo, siekiant susidoroti su S. M.. Anaiptol 2007 m. rugpjūčio 9 d. Šilalės rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, 2007 m. lapkričio 29 d. įtarimas pateiktas S. M. pagal požymius nusikaltimų, numatytų LR BK 182 str. l d., 300 str., 183 str. 3 d. S. M. savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai. 2007 m. rugpjūčio 31 d. Šilalės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. Tl-194 S. M. paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Iš darbo Šilalės rajono sporto mokyklos direktoriaus pareigų jis buvo atleistas už padarytus tarnybinius pažeidimus, todėl S. M. teigimas, jog, atleidžiant jį iš pareigų, su juo buvo susidorota, nepagrįstas.

Teismas, priimdamas dėl S. M. apkaltinamąjį nuosprendį, teisingai išsprendė bylą, kadangi byloje surinktais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad nuteistasis tyčia sužalojo V. M., padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Jo kaltės įrodymas paremtas ne vien tik nukentėjusiosios parodymais, bet ir liudytojų A. B., B. J., Z. B., A. M. M., J. B., S. R., J. R., K. V. parodymais, taip pat greitosios medicinos pagalbos iškvietimo dokumentais, policijos komisariato informaciniame žurnale užfiksuotais duomenimis, teismo medicinos ekspertize, ir tik remiantis šių įrodymų visuma buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Teismo metu duomenų, jog byloje dalyvavę liudytojai būtų suinteresuoti bylos rezultatais, negauta. Kai kurie liudytojai nei V. M., nei S. M. anksčiau nepažinojo, taip pat ir iš kitų liudytojų parodymų suinteresuotumo bylos baigtimi nematyti, todėl jų parodymai laikytini objektyviais ir nešališkais.

Nei ikiteisminio tyrimo, nei teismo metu nepasitvirtino, kad įrašas, padarytas ant S. M. pateikto kvietimo, yra susijęs su tiriamu įvykiu. V. M. neatmeta galimybės, kad tas įrašas galėjo būti padarytas po jos patirtos avarijos. Vien tik subjektyviais S. M. teiginiais ar manymu, nepagrįstais jokiais faktiniais duomenimis, teismas, priimdamas nuosprendį, remtis negali.

Prokuratūros atsikirtimuose akcentuojama, jog objektyviais duomenimis nustatyta, kad S. M. V. M. sudavė du kartus kumščiu į veidą ties kairiąja akimi. Tokie duomenys užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat jie buvo patvirtinti teisminio nagrinėjimo metu. Teismo medicinos eksperto pateiktame ekspertizės akte nurodyta, kad V. M. padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, kairės akies apatiniame voke ir kairiajame skruoste. Taip pat ekspertas aiškiai pasisakė, kad nei po 2005 m. avarijos patirta trauma, nei V. M. onkologinė liga jos 2007 m. balandžio 13 d. patirtos traumos gydymui įtakos neturėjo, ji buvo gydyta tik dėl šios ligos. Taip pat iš teismui pateiktų medicininių dokumentų buvo nustatyta, jog 2006 m. rugsėjo mėnesį V. M. buvo atlikta planinė operacija, o ši aplinkybė rodo, kad tuo metu ji buvo visiškai sveika. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatytas, įvertinus V. M. diagnozę bei užtrukusį daugiau kaip 10 dienų gydymą.

Nuteistojo prašymas V. M. paskirti komisijos teismo med. ekspertizę yra nepagrįstas jau vien dėl to, kad komisijos ekspertizė skiriama tik tais atvejais, kada susiduriama su labai didele tyrimų apimtimi arba ekspertams pavedama ypač sudėtinga užduotis. Akivaizdu, kad tai nėra šis atvejis, kada reikalinga tai daryti. V. M. atliktos med. ekspertizės akte išdėstyti atsakymai aiškūs ir išsamūs, medicinos ekspertas A. Gedminas kompetentingas atsakyti į jam pateiktus klausimus. Be to, nei ikiteisminio tyrimo, nei teismo metu S. M. nepateikė jokių duomenų, kurie duotų pagrindą abejoti med. specialisto išvada.

S. M. daromas prielaidas, jog V. M. galėjo susižaloti griūdama ar atsitrenkdama į kietą buką daiktą, teismo medicinos ekspertas paneigia, nurodydamas, kad toks sužalojimas blaiviam žmogui negalimas. Jokių duomenų, kad V. M. tą dieną būtų buvusi neblaivi, negauta, todėl tokiomis prielaidos tik bandoma klaidinti teismą, kitus proceso dalyvius, siekiant bet kokiomis priemonėmis išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

S. M. prašymu į teismo posėdį buvo pakviesta K. V., kurios nuteistasis buvo prašęs teismui paliudyti tikrovės neatitinkantį faktą, būtent tai, kad 2007 m. balandžio 13 d. V. M. mokykloje buvo bloga, silpna. Teismo metu K. V. paneigė S. M. pateiktą aplinkybę.

S. M. už jo padarytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. l d., paskirta švelniausia sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas. Taip pat buvo paskirti du įpareigojimai – atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto.

Įpareigojimas nustatytu laiku būti namuose nesutrukdys S. M. tinkamai atlikti savo, kaip kūno kultūros mokytojo ar trenerio, pareigų, nes pamokos ar užsiėmimai su vaikais anksčiau nei 6 val. neprasideda ir nesitęsia ilgiau kaip iki 22 val. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą kontroliuoja Pataisos inspekcija. Raštiškai suderinus su Pataisos inspekcija dėl planuojamų varžybų, komandiruočių, kvalifikacijos kėlimo kursų ar seminarų, šis klausimas išspręstinas, nes apie šių renginių organizavimą žinoma iš anksto.

Nukentėjusiosios V. M. atsikirtimuose į apeliacinį skundą nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ją išnagrinėjo, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl keisti ar naikinti teismo nuosprendžio nėra pagrindo. Nukentėjusioji mano, kad nuteistasis savo skunde remiasi prielaidomis ir hipotezėmis apie neva dėl jo vykdytą susidorojimą.

Teismo posėdžio metu per padarytą pertrauką ekspertas susipažino su visais byloje esančiais įrodymais ir pateikė aiškias ir išsamiais išvadas, kuriomis abejoti nėra jokio pagrindo. Nukentėjusioji pabrėžia, kad nėra pagrindo byloje skirti papildomą ekspertizę, teismas nuteistojo ir jo gynėjos prašymu išsireikalavo visą turimą medžiagą, susijusią su nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymu ir gydymusi, su šia medžiaga susipažino tiek nuteistasis ir jo gynėja, tiek išvadą pateikęs teismo ekspertas.

Pats apeliacinis skundas turi loginių prieštaravimų – jei nuteistasis mano, kad jis visiškai nėra kaltas, tai neaišku, kokiu tikslu pristato pažymas apie neva jo didelį užimtumą darbe, nurodo, kad neva jam nėra priimtina laisvės apribojimo bausmė. Jei savo skundu nuteistasis nurodo, kad jis nesutinka su jam skirtos bausmės rūšimi ar dyžiu ir pateikia įrodymus, pagrindžiančius šias aplinkybes, tai darytina išvada, kad pats nuteistasis netiesiogiai pripažįsta savo kaltę dėl nukentėjusiosios sužalojimo ir siekia tik pakeisti pirmosios instancijos teismo jam skirtą bausmę.

Toliau nukentėjusioji pažymi, kad dėl paties nuteistojo išvykimo į įvairiais sportines varžybas, kaip jis nurodo, tai mano, kad visi klausimai, susiję su nuosprendžio vykdymu, yra sprendžiami ir derinami su nuosprendžio vykdymą kontroliuojančiais specialistas, kadangi kiekvieną dieną nuteistasis po varžybas nesivažinėja ir kiekvieną dieną po 22 val. nedirba, nuteistojo pateiktos pažymos yra tik formalios, nes nepateikta jokių įsakymų dėl išvykimo į komandiruotes, bilietų, kvitų ir pan.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, nukentėjusioji ir jos atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių nuteistojo kaltę. Nuteistojo aiškinimas, kad jis nukentėjusiosios nemušė, paneigtas pirmosios instancijos teismo ištirtais ir skundžiamame nuosprendyje įvertintais įrodymais: teismo medicinos specialisto išvada, nuosekliais nukentėjusiosios V. M., liudytojų A. B., B. J., Z. B., A. M. M., J. B., S. R., J. R. ir K. V. parodymais.

Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad nors nuteistasis neigia vartojęs fizinę jėgą, teigdamas, kad jis nesumušė žmonos, tai paneigia nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai, kuriuos patvirtina liudytojų parodymai. Visiems liudytojams V. M. nurodė, kad ją sumušė vyras S. M.. Nors šie liudytojai nebuvo tiesioginiai įvykio liudytojai ir nematė visų įvykio aplinkybių, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų V. M. buvo sumušta savo namuose apie 16 val. 20 min.

S. M. pripažįsta, kad tuo metu buvo namuose, kad tarp jų su žmona buvo konfliktas, tačiau neigia jo metu mušęs žmoną. Kad tuo laiku namo buvo grįžęs S. M., matė ir liudytojos B. J. ir Z. B., kiti asmenys tuo laiku pas V. M. nebuvo atėję. Iš pranešimo policijos komisariatui ( b. l. 145) matosi, kad V. M. skambino į policiją tuoj pat po sumušimo, nurodydama, kad ją sumušė vyras S. M.. Šias aplinkybes taip pat patvirtina 2007 m. balandžio 13 ir 14 dienų greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės (b. l. 32, 34).

Nors nuteistasis neigia vartojęs fizinę jėgą, tačiau iš nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų matosi priešingai. Nors šie liudytojai nebuvo tiesioginiai įvykio liudininkai ir nematė visų įvykio aplinkybių, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, jų parodymai yra nuoseklūs ir visiškai atitinka įvykio aplinkybes. Kaip liudytojas apklaustas pareigūnas A. B. parodė, kad apie 17 val. nuvykęs pas V. M. rado ją verkiančią, kairėje veido pusėje matėsi paraudimas (b. l. 108 ).

Liudytoja B. J. parodė, kad 2007 m. balandžio 14 d. ryte pas ją užėjo V. M. ir sakė, kad ją sumušė vyras, buvo matyti paraudimas (b. l. 109). Liudytoja Z. B. parodė, kad 2007 m. balandžio 13 d. matė, kaip S. M. grįžo namo ir netrukus išėjo. Tos pačios dienos vakare V. M. kaktoje virš akies matė guzą ( b. l. 112).

Liudytojos A. M. M. parodymais nustatyta, kad minimą dieną 14.30 val. buvo sutikusi mamą V. M., tada ji nebuvo sumušta, tačiau apie 17 val. grįžusi namo pastebėjo, kad mamos kakta yra sumušta (b. l. 110).

Be to, liudytoja S. R. parodė, 2007 m. balandžio 14 d. ryto buvo iškvietimas pas V. M.. V. M. greitąją medicininę pagalbą iškvietė dėl to, kad pasijuto blogai, ją pykino, svaigo galva, paaky buvo mėlynė, atrodė blogai, sakė, kad yra sumušta vyro (b. l. 111).

Liudytoja J. R. parodė, kad 2007 m. balandžio viduryje gulėjo Šilalės rajono ligoninėje. Vieną naktį palatoje gulėjo ir V. M., kuriai buvo sumušta akis. V. M. sakė, kad ją sumušė vyras (b. l. 112).

Taigi apie V. M. sužalojimo aplinkybes nurodė daug neutralių liudytojų, netikėti jų parodymais nėra pagrindo.

S. M. prašymu į teismo posėdį buvo pakviesta K. V., kurios nuteistasis buvo prašęs teismui paliudyti tikrovės neatitinkantį faktą, būtent tai, kad 2007 m. balandžio 13 d. V. M. mokykloje buvo bloga, silpna. Teismo metu K. V. paneigė S. M. nurodytą aplinkybę.

Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas neturėjo pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, kurie patvirtinti teismo medicinos specialisto išvadomis. Apelianto teiginys, kad nemušė savo žmonos, vertintinas kaip pasirinkta gynybinė pozicija.

Kaltinamasis nurodo, kad V. M. buvo primokyta, ką reikia sakyti, tai patvirtina kvietimas su V. M. ranka rašytu įrašu. Iš V. M. ir A. M. M. parodymų darytina išvada, kad kvietime esantis įrašas nesusijęs su tiriamu įvykiu. V. M. sumušimą patvirtina objektyvūs duomenys, t. y. sumušimo žymės bei jos gydymo ligoninėje duomenys. Iš visumos byloje ištirtų įrodymų darytina išvada, kad V. M. sužalojo S. M..

Nuteistojo prašymas V. M. paskirti komisijos teismo medicininę ekspertizę yra nepagrįstas jau vien dėl to, kad komisijos ekspertizė skiriama tik tais atvejais, kada susiduriama su labai didele tyrimų apimtimi arba ekspertams pavedama ypač sudėtinga užduotis. Akivaizdu, kad šiuo atveju tokio pobūdžio ekspertizė buvo nereikalinga. Apylinkės teismas neapsiribojo specialisto išvada, išsireikalavo ir prie bylos pridėjo V. M. ankstesnes ligos istorijas ir paskyrė medicininę ekspertizę teisme. Tai, kad V. M. galėjo pati susižaloti, paneigė teismo med. ekspertas A. Gedminas bei jo atliktos medicininės ekspertizės išvados. Ekspertas nurodė, kad pačiam griūnant tokie sužalojimai negalimi. Įvertinęs visus medicininius dokumentus ekspertas nurodė, kad V. M. sužalojimui neturėjo įtakos jos onkologinė liga bei 2005 m. gruodžio mėnesį autoįvykio metu patirti sužalojimai. Nuo šių sužalojimų, kaip nurodė ekspertas, ji buvo pasveikusi. V. M. atliktos medicininės ekspertizės akte išdėstyti atsakymai aiškūs ir išsamūs, po to, kai buvo atlikta medicininė ekspertizė teisme, proceso dalyviai turėjo galimybę užduoti klausimus ekspertui ( b. l. 159 ). Ekspertas A. Gedminas turi darbo stažą nuo 1973 m. ( b. l. 9), netikėti jo išvada nėra pagrindo.

S. M. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, padarė nesunkų nusikaltimą. Apylinkės teismas nuosprendyje teisingai nurodė, kad S. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl pagrįstai nuteistajam S. M. už padarytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. l d., paskyrė švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą. Taip pat nuteistajam buvo paskirti du įpareigojimai – atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto.

Šilalės r. sporto mokykla 2008 01 14 raštu informavo apygardos teismą, jog nuo 2007 09 28 S. M. yra atleistas iš Šilalės r. sporto mokyklos trenerio pareigų, S. M. sporto mokyklos veikloje nebedalyvauja ir į sportinius renginius mokyklos auklėtinių nelydi, todėl įpareigojimas atitinkamu laiku būti namuose paskirtas tinkamai..

Apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo jo naikinti ar keisti.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. M. apeliacinį skundą atmesti.