- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-29
- Bylos Nr.
- 2K-48/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pranas Kuconis (pirm.), Benediktas Stakauskas, Valerijus Čiučiulka (pran.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Kuconio, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam byla nutraukta M. B. , kasacinį skundą, dėl Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. buvo nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams (BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Iš M. B. priteista J. B. 500 Lt neturinei žalai atlyginti, 4425 Lt atstovavimo išlaidų ir išlaidų teisinei pagalbai ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu.
Skundžiamas ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 4 d. nuosprendis, kuriuo: Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 16 d. nuosprendžio dalis, kurioje M. B. pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, panaikinta ir byla nutraukta, pritaikius BK 36 straipsnį; kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, asmens, kuriam byla nutraukta M. B. , prašiusios jos kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti iš dalies – skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
M. B. Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu buvo nuteista už tai, kad siekdama apgaule įgyti dalį V. B. palikimo, žinodama, jog pas notarę R. R. esantis Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-5484/2002 dėl termino priimti palikimą pratęsimo ir juridinio fakto dėl išlaikymo reikalingumo nustatymo Kauno apygardos teismo 2003 m. sausio 29 d. nutartimi yra panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šią aplinkybę tyčia nuo notarės R. R. nuslėpė ir tokiu būdu notarę suklaidindama 2003 m. kovo 17 d. Vilniaus miesto 3-jame notarų biure, esančiame Vilniuje, Rūdininkų g. 8, apgaule sudarė palikimo priėmimo sandorį. Tęsdama nusikalstamą veiką, žinodama, kad jos ieškinys dėl teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. vasario 18 d. sprendimu civilinėje byloje yra netenkintas ir Kauno apygardos teismo 2004 m. gegužės 4 d. nutartimi atmestas jos apeliacinis skundas, šią aplinkybę tyčia nuo notarės R. R. nuslėpė ir tokiu būdu suklaidindama notarę 2004 m. rugpjūčio 3 d., Vilniaus miesto 3-jame notarų biure, esančiame Vilniuje, Rūdininkų g. 8, gavo neatitinkančius juridinio fakto paveldėjimo teisės liudijimus, registro Nr. 4514, 4515, 4516, taip apgaule savo naudai įgijo J. B. priklausančią turtinę teisę į 1/6 dalį V. B. palikimo. Tęsdama savo nusikalstamą veiką 2004 m. rugpjūčio 3 d. ji paveldėjimo teisės liudijimą (registro Nr. 4514) pateikė VĮ „Registrų centras“, esančio Vilniuje, Bokšto g. 10, darbuotojui ir, įregistruodama nuosavybės teisę į 1/6 dalį V. B. palikimą sudarančio nekilnojamojo turto, apgaule savo naudai įgijo didelės – 54 249,83 Lt vertės turtą, teisę į kurį turėjo nukentėjusioji J. B. , ir tokiu būdu padarė J. B. 54 249, 83 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu M. B. prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir bylą jos atžvilgiu nutraukti. Savo prašymą nuteistoji motyvuoja tuo, kad teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Analizuodama BK 18 straipsnio 2 dalies, 15 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998 m. gruodžio 22 d. senato nutarimo Nr. 8 12 punkto nuostatas kasatorė teigia, kad vertindamas įrodymus ir jos veiką teismas tų nuostatų nesilaikė. Anot kasatorės, pagrindinis teismo motyvas pripažįstant ją kalta buvo tai, kad ji žinodama, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimas yra panaikintas, apie tai nepranešė notarei R. R., apgaulės būdu sudarė paveldėjimo sandorį ir gavo paveldėjimo teisės liudijimą. Tokia išvada, kasatorės teigimu, padaryta vien dėl to, kad notarė ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog kasatorė minėtą sprendimą jai pateikė 2003 m. kovo 17 d. ir neinformavo apie to sprendimo negaliojimą, prieš išduodant paveldėjimo teisės liudijimą. Kasaciniame skunde nuteistoji nurodo, kad teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes buvo šališkas, vertindamas įrodymus atsižvelgė tik į ją kaltinančias aplinkybes, o į ją teisinančias aplinkybes neatsižvelgė, ją teisinančius įrodymus atmetė arba iš viso jų nevertino. Kasatorės nuomone, remdamasis notarės R. R. parodymais, teismas tinkamai neįvertino šių aplinkybių: notarės parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo prieštaringi, nes 2005 m. kovo 2 d. apklausoje notarė nurodė dvi teismo sprendimo pateikimo jai datas, t. y. 2003 m. kovo 17 d. ir 2004 m. rugpjūčio 3 d.; ikiteisminio tyrimo metu R. R. buvo pareikšti kaltinimai dėl aplaidaus pareigų atlikimo, todėl ji buvo suinteresuota duoti sau palankesnius parodymus; parodymai buvo duoti praėjus dvejiems metams, todėl notarė galėjo tiksliai neatsiminti visų aplinkybių; R. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nepatvirtino teisme. Dėl šių aplinkybių, kasatorės nuomone, teismas negalėjo remtis jos parodymais. Tuo tarpu S. B. ir J. A. M. parodymus, anot kasatorės, teismas atmetė nepagrįstai, nes jie atitinka byloje esančius rašytinius įrodymus. Teigdama, kad ji buvo įsitikinusi, jog jai nėra pagrindo papildomai informuoti notarę apie Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimo panaikinimą, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ji suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį ir apgaulės būdu sudarė palikimo priėmimo sandorį bei gavo paveldėjimo teisės liudijimą, kasatorė nurodo šias aplinkybes: Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimas jai buvo išduotas 2002 m. spalio 20 d., todėl darytina logiška išvada, kad ji neturėjo pagrindo delsti jį pateikti notarei; 2002 m. vasario 8 d. pareiškimas notarei dėl palikimo priėmimo rašytas S. B. , kas rodo, kad palikimo reikalais rūpinosi jos motina (S. B.); 2003 m. birželio 11 d. notarė R. R. išsiuntė visą V. B. paveldėjimo bylą Kauno miesto apylinkės teismui; 2004 m. vasario 4 d. R. R. buvo kviečiama į teismo posėdį, tačiau ji pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant; 2004 m. rugpjūčio 3 d. notarė S. B. išdavė A. B. paveldėjimo teisės liudijimą ir liepė perduoti kasatorei, jog ji taip pat turi atvykti į notarų biurą; tą pačią dieną kasatorei nuvykus į notarų biurą, R. R. jai padavė iš anksto paruoštus paveldėjimo teisės liudijimus, nieko neklausė, davė pasirašyti apie jų gavimą registracijos knygoje ir liepė juos įregistruoti Registrų centre. Kasatorė pažymi, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra notaro kompetencijoje ir tik jis sprendžia, kam ir kada galima išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, be to, ji apie netinkamai notaro atliekamas pareigas susidariusioje situacijoje negalėjo žinoti. Nuteistoji nurodo, kad gavusi paveldėjimo teisės liudijimą, ji savo turtinių teisių niekam neperleido, jokios naudos neturėjo, faktiškai žalos niekam nepadarė, paveldėjimo teisės liudijimas civilinio proceso tvarka pripažintas negaliojančiu ir atstatyta ankstesnė padėtis. Įvertinus visumą nurodytų aplinkybių, kasatorės nuomone, šioje byloje nėra nustatyta, kad ji veikė tiesiogine tyčia, todėl teismas nepagrįstai ją nuteisė pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Kasatorės nuomone, teismo šališkumą rodo ir tai, kad teismas, pažeisdamas BPK 256, 295 straipsnių nuostatas, po baigiamųjų kalbų atnaujino įrodymų tyrimą ir prokurorui pasiūlė kitaip suformuluoti įtarimus. Kasatorė teigia, kad prokurorui patikslinus kaltinimą ir iš jo pašalinus aplinkybe, jog ji tyčia apgaulės būdu 2003 m. kovo 17 d. pateikė notarei Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą, teismas šią aplinkybę skundžiamo nuosprendžio motyvuose nurodė kaip patvirtinančią jos kaltę. Tokie teismo veiksmai, kasatorės nuomone, pažeidė jos teisę žinoti, kuo yra kaltinama, teisę į gynybą, taip pažeidžiant BPK 10, 21 straipsnių nuostatas. Be to, kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 331 straipsnio nuostatų ir nepasisakė dėl visų jos apeliacinio skundo argumentų, nenurodė, kodėl jie yra nepagrįsti bei atmetami, taip nevisiškai išnagrinėdamas byloje paduotą apeliacinį skundą. Kasatorė skunde pažymi, kad įstatyminio įpėdinio palikimo priėmimo sandoris yra vienašališkas valios išreiškimas priimti palikimą. Anot kasatorės, nepriklausomai nuo to, ar jis yra pagrįstas ar ne, notaras tik patvirtina, kad įpėdinis išreiškė tokią valią, ir vien tik įstatyminio įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas negali būti vertinamas kaip apgaulė bei sukčiavimas. Kasatorės tvirtinimu, toks veiksmas nesudaro nusikaltimo sudėties. Kasaciniame skunde nuteistoji M. B. nurodo, kad nukentėjusioji šią baudžiamąją bylą naudoja turtinei naudai gauti, nes reikalauja aiškiai per didelių ir nepagrįstai mokėtų juridinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Kasatorės nuomone, teismas turėjo sumažinti priteistas juridinės pagalbos išlaidas, jas paskaičiuoti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl advokatui priteistino užmokesčio maksimalių dydžių. Remiantis šiomis rekomendacijomis, kasatorės nuomone, nukentėjusiajai galėjo būti priteista tik iki 75 Lt už valandą, neskaitant pertraukų. Skunde kasatorė teigia, kad dėl šio argumento apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl 320 straipsnio 3 dalies pažeidimo
BPK 320 straipsnio 3 dalis įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šioje byloje paduotame apeliaciniame skunde nuteistoji M. B. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir todėl ją nepagrįstai pripažino kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Apeliaciniame skunde M. B. teigė, kad jos veikoje nėra BK 182 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyto nusikaltimo sudėties, nes neįrodyta, kad ji veikė tiesiogine tyčia, siekdama apgaule užvaldyti svetimą turtą (teisę į turtą). Apeliantė skunde tvirtino, kad notarė R. R. apie tebenagrinėjamą civilinę bylą (pagal M. B. ieškinį) žinojo, todėl jai nekilo mintis, jog notarę apie tą bylą turi informuoti dar ir ji (M. B. ). Be to, nuteistoji apeliaciniame skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi nenuosekliais ir prieštaringais notarės R. R. parodymais. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes rėmėsi tik ją kaltinančiais įrodymais, o ją teisinančius įrodymus atmetė arba iš viso jų nevertino. Be to, apeliaciniame skunde, nuteistoji nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 256, 295 straipsnio nuostatas, nes po baigiamųjų kalbų atnaujino įrodymų tyrimą, prokurorui pasiūlė kitaip suformuluoti įtarimus. Šiam patikslinus kaltinimą ir iš jo pašalinus aplinkybe, jog ji tyčia apgaulės būdu 2003 m. kovo 17 d. pateikė notarei Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą, teismas šią aplinkybę skundžiamo nuosprendžio motyvuose nurodė kaip patvirtinančią jos kaltę. M. B. apeliacine tvarka ginčijo ir iš jos priteistas teisinės pagalbos išlaidas nurodydama, kad teismas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl advokatui priteistino užmokesčio maksimalių dydžių ir priteisti žymiai mažesnes teisinės pagalbos išlaidas.
Iš apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad šie esminiai nuteistosios apeliacinio skundo argumentai liko neišnagrinėti. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tik nurodė pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas aplinkybes, išdėstė nuteistosios M. B. apeliacinio skundo esmę ir pateikė savo motyvus, pagrindžiančius BK 36 straipsnio pritaikymą. Teismas nuosprendyje nurodė, kad Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimu buvo pripažinti negaliojančiais Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notarės atsakovei M. B. 2004 m. rugpjūčio 3 d. išduoti paveldėjimo teisės į privalomąją dalį liudijimai, kurių reg. Nr. 4514, 4515, 4516, bei panaikinta nuosavybės teisės teisinė registracija. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog dėl šių aplinkybių nuteistosios veika prarado pavojingumą ir tai yra BK 36 straipsnyje numatytas pagrindas atleisti M. B. nuo baudžiamosios atsakomybės.
Iš to, kas išdėstyta, seka, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma nuteistosios apeliaciniame skunde, taip pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Šis pažeidimas yra esminis, nes jis sutrukdė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą apeliacine tvarka ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Todėl skundžiamas nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (BPK 383 straipsnis). Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, pateikti motyvuotas išvadas dėl visų esminių nuteistosios M. B. apeliacinio skundo argumentų ir tik po to priimti atitinkamą procesinį sprendimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.