- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-20
- Bylos Nr.
- 2A-1835-565/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-00395-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Atsakovas
- UAB „Raido Logistics“
- Ieškovas
- UAB „Transekspedicija“
- Kategorijos
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Raido Logistics“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio mėn. 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Transekspedicija“ ieškinį atsakovui UAB „Raido Logistics“ dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui, prašydamas priteisti iš atsakovo 3 625,44 Lt nuostoliams atlyginti, 6 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 109 Lt žyminį mokestį, 800 Lt procesinių dokumentų parengimo išlaidas, 54 Lt vertimo išlaidas, 1 210 Lt už patikslinto ieškinio parengimą, 75 Lt vertimo išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2011-11-14 šalys pasirašė Vienkartinę krovinio vežimo sutartį – užsakymą Nr.2011/11/14, kuria ieškovas įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis pervežti krovinį į nurodytą paskirties vietą ir išduoti jį turintiems teisę gauti asmenims, o atsakovas įsipareigojo už ieškovo suteiktą krovinio pervežimo paslaugą sumokėti sutartyje nustatytą užmokestį.
Ieškovas krovinį į paskirties vietą atvežė 2011-11-22, tačiau atsakovas nepateikė visų reikiamų dokumentų muitinės procedūroms atlikti ir taip neužtikrino krovinio iškrovimo laiku. Krovinio iškrovimui pagal šalių sudarytos sutarties 1.10 p. yra skirtos 24 val., krovinys buvo iškrautas 2011-11-30, t.y. krovinį buvo uždelsta iškrauti 7 paras. Ieškovo nuomone, už pavėluotą dokumentų muitinės procedūroms atlikti sutvarkymą atsakingas atsakovas, nes ieškovas (vežėjas) sutarčių nei su krovinio gavėju, nei krovinio iškrovėju neturėjo.
Todėl atsakovas turi atlyginti ieškovui 3 625,44 Lt nuostolius, kuriuos ieškovas patyrė dėl ieškovo transporto priemonės prastovos. Nuostolių dydį įrodo ieškovo pateiktos pažymos apie patirtas išlaidas ir negautas pajamas. Prašoma priteisti suma atitinka ir sutarties 1.10 p. nustatytą dienos prastovos kainą (150 EUR).
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad ieškovo teiginys, jog atsakovas nepateikė visų reikiamų dokumentų muitinės procedūroms atlikti ir taip neužtikrino krovinio iškrovimo laiku, yra neįrodytas, nes prie ieškinio pridėti dokumentai neatskleidžia, dėl kokių priežasčių ir dėl kokio asmens (ieškovo, krovinio gavėjo, Rusijos muitinės, kito asmens) kaltės krovinys buvo iškrautas tik po 7 dienų po jo atvežimo į paskirties vietą. Tokiu būdu, vėlavimo iškrauti krovinį priežastys ir kaltas dėl to asmuo yra nenustatyti. Sutartimi atsakovas (krovinio siuntėjas) neprisiėmė jokių prievolių atlikti muitinės procedūras nei tranzitinėse valstybėse, nei Rusijos Federacijos teritorijoje (krovinio pristatymo vietoje). Tai turėjo atlikti krovinio gavėjas, už kurį pagal sutarties nuostatas neatsako nei krovinio pardavėjas, nei ieškovas, nei atsakovas. Pagal sutarties 1.10 p. nuostatas atsakovo kaltė yra būtina ir privaloma jo atsakomybės sąlyga už ieškovo transporto priemonių prastovas. Šios kaltės nesant ar jos neįrodžius - atsakovo atsakomybė pagal sutartį negalima.
II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-11-30 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 3 625,44 Lt nuostoliams atlyginti, 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat 2 248 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Kilus ginčui dėl atsakovo kaltės užlaikant ieškovo transporto priemonę Maskvos muitinėje laikotarpiu nuo 2011-11-22 iki 2011-11-30, teismas atsižvelgė į tai, kad krovinio gavėjo OOO “STELS“ mokėjimo pavedimais mokėti krovinio muito mokesčiai nepasiekė muitinės, nes krovinio gavėjas mokėjimo pavedimuose nenurodė reikalingų rekvizitų, be to, krovinio gavėjo atsiskaitomoje sąskaitoje nebuvo pakankamai lėšų. Taigi ieškovas negalėjo iškrauti krovinio nuo 2011-11-22 iki 2011-11-30 dėl krovinio gavėjo veiksmų. Tačiau teismas pažymėjo, kad ieškovo ir krovinio gavėjo nesieja jokie sutartiniai santykiai. Iki 2011-11-30 ieškovas laukė nurodymų ne iš krovinio gavėjo OOO „STELS“, o iš krovinio siuntėjo, šioje byloje atsakovo, kuris ir disponavo kroviniu, taigi visiškai teisingos ieškovo (vežėjo ) pretenzijos ne krovinio gavėjui, o krovinio siuntėjui – atsakovui, CMR konvencijos 12 str. 1 d. pagrindu.
Pagal CMR konvencijos 15 str. 1 d., susidarius aplinkybėms, kurios apsunkina krovinio perdavimą, jį atvežęs į paskirties vietą vežėjas turi prašyti siuntėjo tolimesnių instrukcijų, kas ir buvo padaryta nagrinėjamoje byloje, t.y. atsakovas buvo nurodęs ieškovui laukti muitinėje prekių išmuitinimo. Faktiškai prekės buvo išmuitintos 2011-11-30. Tai patvirtina ir šalių elektroninis susirašinėjimas, kad ieškovas laukė nurodymų iš atsakovo (krovinio siuntėjo), bei apklausti liudytojai Tadas Gražulis bei Ana Senina.
Teismų praktikoje laikoma, kad šalių susitarimas dėl baudų negalioja CMR konvencijos 41 str. 1 d. pagrindu, nes ši konvencija nustato kitokią civilinę atsakomybę už vežėjo prastovas, t.y. per faktinių nuostolių atlyginimo institutą, numatytą CMR konvencijos 16 str. 1 d. Vadinasi, sutarties 1.10 p. baudinės sankcijos negalioja CMR konvencijos 41 str. 1 d. pagrindu, nes padidina krovinio siuntėjo atsakomybės ribas už transporto priemonės prastovą palyginus su CMR konvencijos teisiniu reglamentavimu, todėl ieškovas neturėjo pagrindo reikalauti iš atsakovo 1 050 EUR netesybų.
Tačiau ieškovas pakeitė ieškinio pagrindą ir prašo priteisti iš atsakovo nuostolius, patirtus dėl prastovos. Teismas neturėjo pagrindo nesutikti su ieškovo pateiktose pažymose nurodytu vilkiko su puspriekabe vienos dienos nuostolių dėl prastovos dydžiu. Todėl ieškinį dėl nuostolių priteisimo teismas patenkino.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmesti, taip pat priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Šalys visą laiką laikėsi vienodos ir nuoseklios pozicijos, kad nėra atsakovo kaltės dėl to, kad krovinys nebuvo laiku iškrautas, o dėl pavėluoto krovinio iškrovimo kaltas krovinio gavėjas (pirkėjas), kuris dėl lėšų banko sąskaitose stokos nesugebėjo laiku sumokėti importo muito ir kitų privalomų mokėjimų Rusijos Federacijos muitinei, dėl ko pastaroji nepradėjo krovinio importo procedūrų. Pagal šalių sutarties 1.10. p. nuostatas būtent krovinio siuntėjo kaltė yra būtina sąlyga jo atsakomybei atsirasti. Nagrinėjamu atveju egzistavo trečiojo asmens (krovinio gavėjo), už kurį neatsako nei ieškovas, nei atsakovas, kaltė. Ši aplinkybė eliminuoja atsakovo atsakomybę pagal visus šioje byloje pareikštus ieškovo reikalavimus, nepriklausomai nuo jų faktinio pagrindo.
2. Teismo sprendime nepagrįstai nurodoma, kad tarp krovinio siuntėjo (atsakovo) ir krovinio gavėjo buvo nesutarimai dėl krovinio pristatymo datos. Tai nepagrįstas teiginys, nes atsakovo ir krovinio gavėjo susirašinėjime elektroniniu paštu patvirtina, kad nei krovinio gavėjas, nei atsakovas nepriekaištauja ir nekaltina vienas kito dėl faktinės krovinio pristatymo 2011-11-23.
3. Byloje nekonstatuota aplinkybių, kad atsakovas (krovinio siuntėjas) neperdavė krovinio vežėjui (ieškovui) kokio nors dokumento (dokumentų) ar nesuteikė kokios nors informacijos, ar suteikė klaidingą informaciją, ar kokiu nors kitu būdu pažeidė CMR konvencijos 6 str., 11 str. 1, 2 d. nuostatas, dėl ko krovinio pristatymo vietoje iškilo sunkumų atliekant krovinio importo procedūras. Priešingai, byloje yra įrodyta, kad Rusijos Federacijos muitinei visiškai pakako tų dokumentų ir informacijos, kurie kartu su kroviniu buvo perduoti ieškovui (vežėjui), o vėlavimo atlikti muitinės importo procedūrą ir krovinio iškrovimą priežastys buvo visai kitos.
4. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginys, kad iki krovinio perdavimo jo gavėjui kroviniu disponavo krovinio siuntėjas (atsakovas), todėl jis ir atsako pagal ieškinį už tikrus ar menamus ieškovo praradimus. Jokių disponavimo kroviniu veiksmų, nurodytų CMR konvencijos 12 str. 1 d., kurie sukeltų vienokius ar kitokius ieškovo menamus ar tikrus praradimus, atsakovas neatliko. Net jeigu laikysime, kad CMR konvencijos 12 str. taikytinas nagrinėjamoje byloje, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo CMR konvencijos 12 str. 3 d. ir netinkamai nustatė asmenį, faktiškai turėjusį teisę disponuoti kroviniu jo gabenimo metu. Pagal CMR konvencijos 12 str. 3 d., nuo krovinio važtaraščio surašymo kroviniu disponuoti turi teisę tik krovinio gavėjas, jeigu ši krovinio gavėjo teisė nurodyta CMR važtaraštyje. CMR važtaraščio 15 grafoje yra nustatytos krovinio pardavimo ir disponavimo juo gabenimo metu sąlygos – EXW, kas reiškia, kad pardavėjas perduoda prekes pirkėjui savo gamykloje (sandėlyje). Visa atsakomybė už prekių pakrovimą, gabenimą, muitinės procedūrų atlikimą tenka pirkėjui. Tokiu būdu kroviniu nuo važtaraščio surašymo momento turėjo teisę disponuoti ne siuntėjas (atsakovas), o gavėjas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas konstatavo, kad atsakovas veikė pagal CMR konvencijos 15 str. 1 d., t.y. pateikė ieškovui instrukcijas laukti išmuitinimo. Pagal CMR konvencijos 16 str. vežėjas (ieškovas) turi teisę į išlaidų, susijusių su šių instrukcijų gavimu ir vykdymu, atlyginimą. Nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pagal CMR važtaraštį ir CMR konvencijos 12 str. 3 d. nuostatas kroviniu nuo CMR važtaraščio surašymo disponavo krovinio gavėjas, kuris ir galėjo teikti instrukcijas ieškovui, o ne krovinio siuntėjas. Be to, nors tai nustatyta ieškovo ir atsakovo sutarties 1.12 p. bei CMR konvencijos 16 str. 2 d., ieškovas nepasinaudojo savo teise "...nieko nelaukdamas iškrauti krovinį kroviniu disponuojančio asmens sąskaita; po tokio iškrovimo vežimas laikomas užbaigtu". Byloje nėra įrodyta ir pagrįsta, kokio pobūdžio ir dydžio išlaidas, susijusias su instrukcijų vykdymu, patyrė vežėjas (ieškovas)
6. Ieškovas neturėjo teisės pakeisti ir ieškinio dalyko ir ieškinio pagrindo (taip yra nurodyta patikslintame ieškinyje), nes pagal CPK 141 str. 1 d. yra galimas arba ieškinio dalyko, arba jo pagrindo pakeitimas.
Patikslinto ieškinio turinys byloja apie tai, kad nuostolių atsiradimą ieškovas sieja su tomis pačiomis netesybomis (mokesčiu už prastovas). Tai įrodo patikslinto ieškinio dalykas - „dėl prastovų apmokėjimo", atsakovo atsakomybės pagrindas - sutarties 1.10 p., kuris nustato būtent netesybas, o ne nuostolių atlyginimą, teisinis ieškinio pagrindas - Kelių transporto kodekso 53 str., kuris nustato netesybas, netesybų suma - 150 EUR už parą, ir kitos patikslinto ieškinio nuostatos, kuriose ieškovo reikalavimas dėl hipotetinių nuostolių atlyginimo yra tiesiogiai grindžiamas tik bylos šalių susitarimu dėl netesybų (baudų) už ieškovo automobilio prastovą. Todėl pagrįstai teigtina, kad ieškovas patikslintu ieškiniu savo ieškinio dalyko nepakeitė, jo reikalavimas ir formaliai, ir praktiškai liko tuo pačiu - reikalavimu priteisti netesybas (baudą). Toks reikalavimas atmestinas, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo - CMR konvencijos 41 str. 1 d., nuostatoms, draudžiančioms šios konvencijos reglamentuojamų krovinių pervežimo sutarčių šalims susitarti dėl kitokios atsakomybės, nei numato konvencija. Kadangi CMR konvencijoje yra numatyta atsakomybė tik už galimus patirti krovinio pervežimo šalių nuostolius, susitarimai dėl netesybų (baudų, delspinigių) laikytini susitarimais, prieštaraujančiais konvencijai, ir jie teismo pripažintini niekiniais ex offcio (CK 1. 78 str. 5 d., 1.80 str. 1 d.). Todėl teismas nepagrįstai ex officio nepripažino niekiniu šalių sutarties 1.10 p. ir ieškinio neatmetė.
7. Ieškovo reikavimas dėl nuostolių atlyginimo yra atmestinas visa apimtimi, nes, priešingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, jis yra visiškai neįrodytas.
Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.
1. CK 6.190 str. 2 d. nustato, kad „Jeigu viena šalis, sudarydama sutartį, pažadėjo, kad prievolę įvykdys ar kitokį veiksmą atliks trečiasis asmuo, tai, šiam to nepadarius, pažadėjusi šalis pati privalo įvykdyti prievolę ar atlikti kitokį veiksmą ir atlyginti kitos šalies patirtus nuostolius." Atsakovas pagal sutartį įsipareigojo, kad krovinys bus priimtas iš vežėjo sutartyje nurodytą dieną, taip pat įsipareigojo sumokėti už prastovas, jei to nepadarys. Nepaisant to, kad pats asmeniškai to ir nedarė - krovinio nepriiminėjo, pagal sutartį prisiėmė atsakomybę, dėl to privalo atlyginti vežėjo patirtus nuostolius dėl pavėluoto krovinio perėmimo.
Atsiliepimas
Atsakovo teiginiai, kad dėl nesavalaikio iškrovimo kaltas tik krovinio gavėjas (pirkėjas), kuris dėl lėšų banko sąskaitose stokos nesugebėjo laiku sumokėti importo muito ir kitų privalomų mokėjimų, nepanaikina atsakovo kaltės, nes jis buvo atsakingas už tinkamo krovinio priėmimo organizavimą, o taip pat visų reikiamų dokumentų, reikalingų išmuitinimui, pateikimą vežėjui, kad sutartis būtų atlikta pagal jos sąlygas.
2. CMR Konvencijos 6 str. d p. nurodyta, kad CMR važtaraštyje turi būti nurodyta krovinio pristatymo data. Krovinio pervežimo faktą pagal sutartyje nurodytas sąlygas patvirtina CMR važtaraščio AZ 1349793 24 grafoje padarytas krovinio gavėjo įrašas. Krovinį ieškovas į muitinės terminalą pristatė 2011-11-22. Taigi atsakovo aiškinimas apie tai, kad krovinio pristatymo gavėjui data yra ne 2011-11-22, o 2011-11-23, yra nepagrįstas.
3. Atsakovas turėjo pasirūpinti, kad muitinėje būtų visi dokumentai ir jais galėtų disponuoti vežėjas, tačiau to nepadarė, dėl to atsako už vežėjo patirtus nuostolius.
4. Ginčo byloje neiškilo klausimas dėl to, kam priklauso krovinys, nekilo klausimas, ar tinkamam asmeniui krovinys perduotas. Ginčas kilęs dėl vežėjo ir užsakovo sudarytos sutarties tinkamo vykdymo, o ne dėl santykių, kilusių tarp pirkėjo ir pardavėjo. Dėl to atsakovo argumentai dėl EXW sąlygų taikymo nenagrinėtini.
5. Sutartis buvo sudaryta tarp atsakovo ir ieškovo (vežėjo). Su krovinio gavėju vežėjas neturėjo sutartinių santykių. Krovinio siuntėjas (atsakovas) nebuvo nurodęs nei kontaktų, nei instrukcijų apie tai, kad nuo pakrovimo krovinio vežėjas turi bendradarbiauti ir gauti instrukcijas tik iš gavėjo. Ginčo atveju siuntėjas yra apeliantas (CMR konvencijos 12 str. 1 d.), jokių įrašų CMR važtaraštyje, kad kroviniu disponuoja kitas asmuo, nebuvo nurodyta ( CMR konvencija 12 str. 3 d.). Kadangi vežėjas gavo aiškias instrukcijas laukti, kol krovinys bus iškrautas, turėjo galiojančią sutartį dėl nuostolių atlyginimo už prastovas, nebuvo kitų sąlygų iškrauti krovinį, numatytų CMR konvencijoje, dėl to neturėjo jokio pagrindo elgtis kitaip nei nustatė sutartis ir galiojantys teisės aktai.
6. Ieškovas patikslintu ieškiniu neprašė netesybų priteisimo ir nesivadovavo sutarties 1.10 p. Patikslintu reikalavimu ieškovas savo nuostolius grindė įmonės pažymomis, realiai patirtais įmonės nuostoliais. Pažymėtina, kad netgi jeigu teismas pripažintų, kad šis sutarties punktas yra negaliojantis, tai neužkerta nukentėjusiai šaliai nuostolių reikalauti įstatymų nustatytais pagrindais.
7. Ieškovas patirtus nuostolius įrodė į bylą pateiktomis pažymomis.
Motyvuojamoji dalis
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo atsakomybės už ieškovo transporto priemonės prastovą, kuri įvyko dėl to, kad ieškovo pervežtas krovinys nebuvo iškrautas per šalių sudarytoje sutartyje nustatytą terminą.
2011-11-14 šalys sudarė vienkartinę krovinio vežimo sutartį – užsakymą Nr.2011/11/14 (toliau – sutartis), kuria atsakovas užsakė ieškovui pervežti krovinį iš Lietuvos į Rusiją. Sutarties 1.2 p. nustatyta, kad krovinio iškrovimo vieta yra muitinė LITKARNO, Maskvos srityje, Rusijoje. Pagal sutarties 1.10 p. iškrovimui, įskaitant muitinės dokumentų sutvarkymą, skiriama 24 val. Iš tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio AZ 1349793 (toliau – važtaraštis) 27 grafoje esančių įrašų matyti, kad krovinys muitinėje buvo gautas 2011-11-23. Todėl pagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad krovinys į iškrovimo vietą buvo pristatytas 2011-11-23. Krovinio muitinės procedūros buvo baigtos 2011-11-29, o krovinys buvo iškrautas 2011-11-30 (važtaraščio 18 ir 24 grafose esantys įrašai). Taigi, krovinį buvo uždelsta iškrauti 6 dienas.
Iš krovinio gavėjo įmonės „Stels“ 2011-12-01 elektroninio laiško ir prie jo pridėtų dokumentų darytina išvada, kad krovinio muitinės procedūros užtruko, nes krovinio gavėjas laiku nesumokėjo muito mokesčio. Iš 2011-12-01 elektroninio laiško taip pat darytina išvada, kad krovinio gavėjas su atsakovu tarėsi dėl vėlesnės krovinio pristatymo iškrovimui datos (laiške nurodyta, kad paraiškoje krovinio pristatymo data buvo įrašyta lapkričio 29 d.). Tačiau ieškovo ir atsakovo sudarytoje sutartyje nurodyta tik krovinio pakrovimo data (2011-11-15/18), bet nenurodyta, kad krovinys turi būti pristatytas iškrovimui 2011-11-29. Todėl darytina išvada, kad krovinys nebuvo iškrautas per sutarties 1.10 p. nustatytą terminą dėl atsakovo kaltės, kuris sutartyje nenurodė krovinio pristatymo iškrovimui datos, dėl kurios atsakovas tarėsi su krovinio gavėju, t.y. 2011-11-29, o, ieškovui krovinį pristačius iškrovimui 2011-11-23, krovinio gavėjas nebuvo pasiruošęs sumokėti krovinio muito mokesčio (CPK 185 str.). Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad nėra atsakovo kaltės dėl to, kad krovinys nebuvo iškrautas per sutartyje nustatytą terminą.
Pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais konvencijos (CMR) (toliau – CMR konvencija) 11 str. 1 d. siuntėjas privalo aprūpinti vežėją visais reikiamais dokumentais ir informacija, reikalinga muitinės ir kitiems formalumams atlikti. Šios bylos atveju siuntėjas yra atsakovas, nes jis sudarė sutartį su ieškovu dėl krovinio nugabenimo iš Lietuvos į Rusiją, o ieškovas yra vežėjas, nes jis sutartimi įsipareigojo atsakovui nugabenti krovinį iš Lietuvos į Rusiją. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas neaprūpino ieškovo visais reikiamais dokumentais krovinio muitinės procedūroms atlikti, o būtent dokumentais apie muito mokesčio sumokėjimą.
Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad CMR konvencijos 12 str. 3 d. pagrindu kroviniu disponavo krovinio gavėjas, o ne atsakovas (siuntėjas). Siuntėjas turi teisę disponuoti kroviniu iki to momento, kai antrasis važtaraščio egzempliorius perduodamas gavėjui arba kai gavėjas, pristačius krovinį į paskirties vietą, pareikalauja iš vežėjo jam perduoti antrąjį važtaraščio egzempliorių ir krovinį, parašu patvirtindamas apie krovinio gavimą (CMR konvencijos 12 str. 1-2 d., 13 str. 1 d.). Pagal CMR konvencijos 12 str. 3 d. krovinio disponavimo teisė priklauso krovinio gavėjui nuo važtaraščio surašymo momento tais atvejais, kai siuntėjas apie tai įrašo važtaraštyje. Važtaraščio 15 grafoje esantis įrašas EXW nelaikytinas CMR konvencijos 12 str. 3 d. nurodytu įrašu apie krovinio gavėjo teisę disponuoti kroviniu. Važtaračio 15 grafa skirta krovinio apmokėjimo sąlygoms nurodyti, o terminas EXW yra tarptautinės prekybos sutarčių terminas, nustatantis prekių pristatymo sąlygas esant tarptautiniam prekių pardavimui.
Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad patikslintu ieškiniu ieškovas pakeitė tiek ieškinio pagrindą, tiek ieškinio dalyką, kas yra draudžiama pagal CPK 141 str. 1 d. Pagal CPK 135 str. 1 d. 2 p. ieškinio pagrindas yra faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą. Tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje reikalavimą priteisti iš atsakovo 3 625,44 Lt ieškovas grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, t.y. tuo, kad atsakovas nepateikė visų reikiamų dokumentų muitinės procedūroms atlikti ir taip neužtikrino krovinio iškrovimo per sutarties 1.10 p. nustatytą 24 val. terminą, dėl ko ieškovas patyrė prastovą. Patikslintu ieškiniu ieškovas pakeitė ieškinio dalyką, t.y. vietoje reikalavimo priteisti baudą pareiškė reikalavimą priteisti nuostolių dėl prastovos atlyginimą. Tai, kad nuostolių dydį ieškovas grindė ne tik pateiktomis pažymomis apie dėl pastovos patirtas išlaidas ir negautas pajamas, bet ir sutarties 1.10 p. nustatytu mokesčiu už kiekvieną prastovos dieną, nėra pagrindas teigti, kad patikslintu ieškiniu ieškovas prašo priteisti sutarties 1.10 p. nustatytą baudą, o ne atlyginti nuostolius.
Apeliacine tvarka nebuvo ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl šalių susitarimo dėl baudos už prastovas negaliojimo CMR konvencijos 41 str. 1 d. pagrindu.
Tačiau, priteisdamas ieškovui 3 625,44 Lt nuostoliams dėl prastovos atlyginti, teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas įrodė šių nuostolių dydį.
Pagal CK 6.249 str. 1 d. asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis.
2012-09-11 pažymoje Dėl UAB „Transekspedicija“ patirtų nuostolių nurodyta, kad su transporto priemone (duomenys neskelbtini) ir puspriekabe RL 930 per mėnesį buvo atliekama vidutiniškai po du reisus. Tačiau tai neįrodo, kad šios transporto priemonės reisuose praleidžia kiekvieną mėnesio dieną. Pvz., sutarties pagrindu vykęs reisas turėjo trukti tik apie savaitę (be prastovos). Ieškovas nepateikė įrodymų, kad ieškovas turėjo realią galimybę sudaryti krovinio vežimo sutartį su kitu asmeniu tuo laikotarpiu, kai ieškovo transporto priemonės buvo prastovoje dėl atsakovo kaltės.
2012-09-11 pažymoje nurodytos aplinkybės, kad vidutiniškai per mėnesį už du reisus, atliktus su transporto priemone (duomenys neskelbtini) ir puspriekabe RL 93, ieškovas gavo 120 822 Lt pajamų, laikytinos neįrodytomis. Pvz., už sutarties pagrindu atliktą vežimą ieškovo pajamos yra tik 1 553,76 Lt. Be to, pagal CK 6.249 str. 1 d. negautos pajamos reiškia negautą pelną, t.y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Todėl, jas skaičiuojant, turi būti atmetamos išlaidos, kurias būtų turėjęs nukentėjusysis, pvz. mokesčiai, kitos išlaidos. Jeigu iš 2012-09-11 pažymoje nurodytų vienos dienos ieškovo pajamų (671,23 Lt) atimtume 2012-06-07 pažymoje Nr.01 nurodytas vienos dienos ieškovo išlaidas, naudojant vilkiką su puspriekabe pervežimams Rusijoje (540,95 Lt, t.y. neįskaičiavus negauto pelno), tai ieškovo vienos dienos pelnas būtų 130,28 Lt. Nuo šios sumos dar turėtų būti sumokamas pelno mokestis.
Ieškovo nuostoliais (turėtomis išlaidomis) dėl prastovos laikytinos 2012-06-07 pažymoje Nr.01 nurodytos išlaidos vairuotojo dienpinigiams, nes šių išlaidų suma tiesiogiai yra susijusi su komandiruotės trukme. Dienpinigių suma už 6 prastovos dienos yra 840 Lt. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad kitos šioje pažymoje nurodytos išlaidos nėra pastovios ieškovo išlaidos, o yra susijusios su konkretaus užsakymo vykdymu. Pzv., ieškovas nepateikė įrodymų, kad vilkiko ir puspriekabės nusidėvėjimo dydis priklauso nuo to, ar yra vykdomas reisas ar ne, taip pat priklauso nuo reiso trukmės, kad atlyginimas vairuotojui yra mokamas tik tuo atveju, jei vairuotojas vyksta į reisą, ir priklauso nuo reiso trukmės, kad draudimo, kelių mokesčiai yra mokami tik tuo atveju, jei yra vysktama į reisą, ir šių mokesčių dydis priklauso nuo reiso trukmės ir t.t.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteistą 3 625,44 Lt sumą nuostoliams atlyginti sumažinant iki 840 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d., 330 str.).
Pakeitus teismo sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovas sumokėjo 109 Lt žyminį mokestį, turėjo 129 Lt vertimo išlaidas, taip pat 2 010 Lt išlaidas už advokato pagalbą. Kadangi patenkinta 23,20 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 521,54 Lt bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1-2 d.). Atsakovas turėjo 2 000 Lt išlaidas už advokato pagalbą ir 243,21 Lt vertimo išlaidas. Todėl iš ieškovo atsakovo naudai priteistinos 1 722,78 Lt bylinėjimosi išlaidos. Iš ieškovo valstybės naudai priteistinos 20 Lt teismo išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 96 str. 1 d.). Iš atsakovo šios išlaidos nepriteistinos, nes neviršija 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų įsakyme Nr.1R-261/1K-355 nustatyto dydžio.
Kadangi apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, iš ieškovo atsakovo naudai priteistinas 83,71 Lt žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1, 3 d.). Iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 516,52 Lt išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio mėn. 30 d. sprendimą pakeisti ir ieškovo UAB „Transekspedicija“ naudai iš atsakovo UAB „Grand Service“ priteistą sumą nuostoliams atlyginti sumažinti iki 840 Lt.
Pakeisti bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymą ir iš ieškovo UAB „Transekpedicija“ atsakovo UAB „Grand Service“ naudai priteisti 1 722,78 Lt bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovo UAB „Grand Service“ ieškovo UAB „Transekspedicija“ naudai priteisti 521,54 Lt bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovo UAB „Transekspedicija“ valstybės naudai priteisti 20 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Iš ieškovo UAB „Transekspedicija“ atsakovo UAB „Grand Service“ naudai priteisti 83,71 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, o iš atsakovo UAB „Grand Service“ ieškovo UAB „Transekspedicija“ naudai priteisti 516,52 Lt išlaidas apeliacinės instancijos teisme.