Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nesusituokusio, nedirbančio, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis P. R. 2021 m. birželio 26 d. apie 04 val. 49 min. Alytaus m., Jotvingių g., ties pastatu Nr. 10A, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatyta daugiau negu 1,5 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis P. R. savo kaltę teisiamojo posėdžio metu pripažino visiškai. Parodė, jog prieš šį įvykį iš (duomenys neskelbtini) sugrįžo į Lietuvą. Lietuvoje turėjo darbinių reikalų, todėl jų atlikimui išsinuomavo automobilį (duomenys neskelbtini). Tokį automobilį nuomavo, kadangi jam darbo reikalais teko daug važiuoti, o šiam automobiliui nebuvo limituotas kilometražas. Vienas iš draugų pakvietė į barą kartu pabendrauti. Išnuomotu automobiliu nuvyko į barą Feniksas. Išgėrė kelis bokalus alaus ir vieną kokteilį. Po pavartoto alkoholio praėjo nemažai laiko, nesijautė apsvaigęs, todėl sėdo į automobilį ir jį vairavo. Ryte apie 4.20 val. buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kadangi važiavo neleistinoje vietoje, jam nustatytas 1,6 promilių neblaivumas. Dėl šio įvykio prarado darbą (duomenys neskelbtini), todėl mano, jog yra pakankamai nubaustas. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, atsiprašo už susidariusią situaciją. Visada stengėsi gyventi sveikai, alkoholio nevartojo, sportavo. Šiuo metu niekur nedirba, yra draugės išlaikytinis. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Panašius parodymus kaltinamasis P. R. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 94–97).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Iš 2021 m. birželio 26 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio D. J. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2021 m. birželio 26 d. apie 4 val. 40 min. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu R. A.. Patruliuojant nustatytame sektoriuje Alytaus apskrities VPK OVS budėtojas informavo, kad adresu Alytus, Jotvingių gatvėje, kolegoms reikalinga pagalba. Nuvykus minėtu adresu, pastebėjo ekipažą AP-1704, kurie Jotvingių gatvėje ties pastatu Nr. 10A yra susistabdę automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtame ekipaže dirbo Alytaus apskrities VPK RS tyrėjas R. Č. ir vyriausiasis patrulis E. M.. Kolegos paaiškino, jog jie apie 4 val. 35 min. sustabdė minėtą automobilį dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, kadangi jie baigė darbą todėl norėjo, jog surašytų administracinio nusižengimo protokolą vairuotojui. Jis priėjęs prie automobilio vairuotojo, jo paklausė, ar šis sutinka dėl padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo. Jam bendraujant su asmeniu, kilo įtarimas dėl jo blaivumo, kadangi jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Asmens paklausė, ar šis vartojo alkoholinius gėrimus. P. R. jam atsakė, jog nevartojo. Pirmu pūtimu vairuotojui buvo nustatytas 1,75 promilių girtumas su alkoholio kiekio matuokliu ,,DRAGER 7510 Nr. ARJK-0149", patikros sertifikato Nr. 1416566, 2021-06-26 4 val. 49 min. Vėliau asmuo tikino, jog su draugu Alytaus centro užeigoje prieš vieną valandą išgėrė pora bokalų alaus. Antru pūtimu 2021-06-26 5 val. 09 min. buvo nustatytas 1,68 promilių girtumas. Apie vairuotojo girtumą buvo informuotas Alytaus AVPK OVS budėtojas, kuris užregistravo įvykį ROIK: (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Alytus, Santaikos g. 31D. P. R. buvo sulaikytas ir pristatytas į Alytaus apskrities VPK patalpas. Filmuota su nešiojamais vaizdo registratoriais Nr. B0F1EC60901A ir B0F1EC60B5C0. P. R. tikino, jog jis gailisi dėl to, kad vairavo automobilį neblaivus (b.l. 22–23).

Iš 2021 m. birželio 26 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio E. M. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2021 m. birželio 26 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu R. Č.. Ekipažui apie 4 val. 35 min. jau nusiginklavus ir išvažiuojant iš komisariato, buvo pastebėtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris važiavo per Rotušės aikštę, ir toliau važiavo Jotvingių gatve. Automobilį „Toyota“ sustabdė, kadangi buvo padarytas pažeidimas. Vairuotojas P. R. paaiškino, jog veža girtą draugą iš baro ir neigė, kad važiavo per Rotušės aikštę. P. R. buvo paaiškinta, kad viskas buvo filmuojama tarnybinio automobilio vaizdo kameromis, tuomet asmuo sutiko, jog jam bus surašytas administracinių nusižengimų protokolas dėl padaryto nusižengimo. Kadangi baigė tarnybą, telefonu susisiekė su OVS budėtoju, kuriam paaiškino situaciją ir pasakė, kad šiuo metu į pagalbą reikalingas laisvas ekipažas įforminti KET pažeidimą. Į pagalbą atvyko kitas ekipažas 1703, vyr. patrulis R. A. ir vyr. patrulis D. J.. Viskas buvo filmuojama tarnybinio automobilio vaizdo registratoriais (b.l. 24).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2021 m. birželio 26 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Alytuje, Jotvingių g. 10A, fiksuota automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) buvimo vieta (b. l. 9-14).

Iš 2021 m. birželio 26 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, jog P. R. 2021 m. birželio 26 d. 04.49 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARJK-0149“ patikros Nr. 1416566 iškvėptame ore nustatyta 1.75 promilės alkoholio, 05.09 val. iškvėptame ore nustatyta 1,68 primilės alkoholio (b.l. 25).

Visi aukščiau aptarti bylos faktiniai duomenys gauti teisėtais būdais, įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas laiko juos įrodymais, kurie visumoje patvirtina P. R. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis P. R., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, 2021 m. birželio 26 d. apie 4 val. 49 min. Alytaus m., Jotvingių g., ties pastatu Nr. 10A vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas. Tokie kaltinamojo P. R. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

Kaltinamasis P. R. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, tai laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra

BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumai: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą); 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra, teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius duomenis, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui.

Akivaizdu, kad BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmoji iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, susijusi su nusikaltimo priskyrimu vienai iš kategorijų – nesunkiam nusikaltimui, šioje baudžiamojoje byloje yra. P. R. pirmą kartą padarė nusikaltimą, praeityje neteistas. Teismas įvertinęs visus bylos duomenis, daro išvadą, kad kaltinamasis P. R. visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, žalos klausimas šioje byloje nėra spręstinas. Tokiu būdu konstatuotinos BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktuose numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų buvimas. Įvertinęs visus kaltinamojo P. R. charakterizuojančius duomenis, bylos aplinkybes, tai, kad po šios nusikalstamos veikos nėra jokių neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, laikytina, kad yra ir ketvirta būtinoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis praeityje neteistas, iki šio įvykio nebaustas administracine tvarka. P. R. šiuo metu nedirba, ieškosi darbo, kritiškai vertina savo elgesį, dėl šio įvykio išgyvena. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, laikytina, kad yra pagrindo manyti, kad ateityje kaltinamasis P. R. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, laidavimo instituto taikymui būtina ir BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta nuostata. Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalis, laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Ši sąlyga turi savarankišką reikšmę, todėl būtinas išsamus motyvavimas ir konstatavimas. Tokią išvadą galima padaryti įvertinus laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas yra gavęs kaltinamojo P. R. prašym atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant kaltinamąjį laiduotojos D. R. atsakomybėn pagal laidavimą (b.l. 163–164, 165–165). D. R. sutinka būti kaltinamuojo laiduotoja.

Laiduotoja D. R. yra neteista, nebausta administracinėmis nuobaudomis, dirba pagal verslo liudijimą, Alytaus seniūnijos charakterizuojama teigiamai (b.l. 167–174). Teismas, įvertinęs D. R. charakterizuojančią medžiagą, teisiamojo posėdžio metu duotus jos paaiškinimus ir šių reikšmingų duomenų visetas duoda pagrindą teismui daryti išvadą, jog D. R. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, turintis realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, todėl yra pagrindas ir sąlygos taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti P. R. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojai D. R. be užstato, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (BK 40 straipsnis, BPK 254 straipsnio 5 dalis).

BK 67 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos minėto straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – taikymo kaltinamajam, pažymėtina, kad P. R. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas taip pat pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatyta 1,68 promilės girtumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad P. R. vairavo transporto priemonę, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto teisės pažeidimo, į tai, jog praeityje nėra baustas administracine tvarka, nėra duomenų dėl Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymo, laikytina, jog kaltinamojo padaryta veika yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, todėl teismas spendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtai bausmės paskirčiai pasiekti pakaks P. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones laikotarpiui, artimam minimaliam, tai yra vieniems metams devyniems mėnesiams. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kaltinamajam P. R. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. birželio 28 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, kuria jam yra uždrausta vairuoti kelių transporto priemones (b. l. 106–107). Šia kardomąja priemone – specialiosios teisės sustabdymu kaltinamajam yra taikomi visiškai analogiški apribojimai kaip ir jam skiriama baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl šios poveikio priemonės terminas turi būti skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2021 m. birželio 28 d.

Be to, įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį ir siekiant baudžiamosios teisės priemonėmis apginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis), vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kaltinamajam skirtina dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi, tačiau ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti taikoma abiem atvejais. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijai, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą spręstas klausimas, ar asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pagrįstai taikoma BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė (tiek transporto priemonės, kuria padaryta nusikalstama veika, tiek transporto priemonės vertę atitinkančios sumos, kai automobilis priklauso ne pačiam nusikaltimą padariusiam asmeniui, konfiskavimas) bei prieita išvados, jog konkrečiais atvejais (ypač bylose pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ar BK 281¹ straipsnį), vadovaudamiesi įstatymo suteikta diskrecija, teismai pagrįstai pripažino, kad atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmenims būtina taikyti minėtas baudžiamojo poveikio priemones (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136-699/2018, 2K-256-303/2018 ir kt.). Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.

Byloje nustatyta, jog P. R. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatyta daugiau negu 1,5 promilių neblaivumas. Taigi automobilis šiuo atveju yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Todėl turto konfiskavimas šiuo atveju yra būtina ir proporcinga padarytam teisės pažeidimui baudžiamojo poveikio priemonė. Minėto automobilio valdytojas yra UAB „ (duomenys neskelbtini)“, o savininkas – (duomenys neskelbtini) (b.l. 85, 86). Šiuo atveju P. R. atžvilgiu taikoma automobilio vertę atitinkančios piniginės sumos konfiskavimas. VšĮ „Emprekis“ pažyma patvirtina, jog automobilio vidutinė kaina Lietuvoje yra 22 190 eurų su PVM (b.l. 87). Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Taip pat labai svarbu svarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, Nr. 2K-315-303/2018). Taip pat teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019).

Iš bylos duomenų matyti, jog P. R. šiuo metu niekur nedirba, iš jo žodžių, turi finansinių įsipareigojimų kreditoriams. Teismui pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimas patvirtina, jog įvertinus P. R. turtinę padėtį, jis buvo priskirtas I turto ir pajamų lygiui, dėl ko jam garantuojama 100 procentų valstybės apmokama teisinė pagalba (b.l. 145). Todėl teismas, įvertinęs visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, mano, jog prevenciniams tikslams pasiekti pakaks iš P. R. išieškoti konfiskuotino automobilio vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, tai yra 5000 eurų. Manytina, kad tam tikri turtiniai praradimai atgrasys jį nuo pakartotinio automobilio vairavimo būnant neblaiviu, taip pat ši priemonė yra proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui ir kaltinamojo asmenybei, dera su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovautasi priimant sprendimą jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti,panaikinama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o specialiosios teisės sustabdymas paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (b.l. 104–109).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298, 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

P. R., padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduoti jį pagal laidavimą D. R. atsakomybėn be piniginio užstato, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, skirti P. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vienerius metus devynis mėnesius naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 28 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 5 dalimis, skirti P. R. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, iš jo išieškoti konfiskuotinos transporto priemonės ((duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini)) vertės dalį atitinkančią 5 000 Eur dydžio sumą valstybės nuosavybėn.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o kardomąją priemonę – specialios teisės sustabdymą, panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti P. R., jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas, jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai D. R., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose ir nurodant savo poziciją dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo rašytinio ar žodinio proceso tvarka.