Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Daivos Jankauskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. L. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti nuteistajam R. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. liepos 22 d. nutarimą Nr. 95-484 taikyti nuteistajam R. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 1999 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 metams.

1.2. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 10 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 116 straipsnio 1 dalį 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su 1999 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo.

1.3. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 ir 11 punktus, paskirta 17 metų laisvės atėmimo bausmė.

1.4. Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 7 d. nutartimi 2003 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2003 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 17 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo.

1.5. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi nuteistasis perkeltas į atvirąją koloniją tęsti laisvės atėmimo bausmės.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2003 m. sausio 24 d., bausmės pabaiga – 2020 m. liepos 23 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną – 2019 m. liepos 18 d. – 1 metai 5 dienos.

4. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2019 m. liepos 22 d. nutarimą Nr. 95-484, motyvuojant tuo, jog R. L. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, dėl to nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog nuteistasis lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo R. L. skundas atmestinas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. L. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų, kaip teisingai konstatuota ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

10. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog jis priklauso žemos rizikos grupei – 28 balų, todėl sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau, įvertinus aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, neabejotina, kad net ir esant žemai nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

11. Atliekant nuteisto asmens nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog Komisijos nutarime konstatuotos išvados teismo neriboja. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Komisijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, aptarė ir kitas, Komisijos nutarime nepaminėtas, nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jų pagrindu atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidžia. Analogiškai pasisakytina ir dėl nuteistojo skundo argumentų, susijusių su skunde pateiktu, tačiau jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstu, apylinkės teismo išvadų vertinimu. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, nesudaro pakankamo pagrindo abejoti priimtos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, jei ji priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų bei tinkamai įvertinus nuteistojo asmenybę ir jo elgesio pokyčius, kas ir buvo padaryta skundžiama apylinkės teismo nutartimi.

12. Nepaisant tam tikrų teigiamų nuteistojo elgesio korekcijos požymių – palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už gerą elgesį buvo dvidešimt tris kartus skatintas, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, lengvosios grupės sąlygomis, kas neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, teigti, jog R. L. elgesio korekcija jau yra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals, Nėra teisinio pagrindo. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad jau kartą jam buvo parodytas teismo pasitikėjimas atidedant bausmės vykdymą, tačiau jis nepasiteisino, kaip teisingai konstatuota ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi, darė pakartotinai nusikaltimus, kas be abejo susilpnino pakartotiną teismo pasitikėjimą nuteistuoju.

13. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina ir tai, kad pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju R. L. bausmę atlieka už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą, iš kurių vienas labai sunkus nusikaltimas sukėlęs negrįžtamas pasekmes (nužudymas bendrininkų grupe itin žiauriai, siekiant paslėpti kitą sunkų nusikaltimą), pažymima, kad Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 1999 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu nuteistasis buvo nuteistas už nusikaltimą, kurios bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metų laikotarpiui, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos nepadarė.

14. Bylos duomenimis nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, net aštuonis kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus. Pataisos įstaigoje jis buvo baustas už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, už psichotropinių medžiagų vartojimą, uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą, nors paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo dviprasmišką požiūrį į taikomas pataisos priemones. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką. Nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, jo padarytų drausmės pažeidimų pobūdis (alkoholinių gėrimų gėrimas ir jų surogatų vartojimas, įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymas ir kt.), taip pat Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuota informacija, kad nuteistojo savivertė vidutinė, nors asmuo atpažįsta savo problemines sritis, geba jas įvardinti, jaučia poreikį problemas spręsti, tačiau ne visada pasirenka tinkamas strategijas, leido pagrįstai suabejoti lygtinio paleidimo taikymu.

15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus R. L. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, taip akcentuojamų nuteistojo skundu, dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, nepakanka daryti išvadai, kad R. L. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ji paliekama galioti, o nuteistojo R. L. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo R. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.