- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-21
- Bylos Nr.
- 1S-494/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktoras Kažys
- Kaltinamasis
- A. R.
- Advokatai
- Venjaminas Dobrovskis
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. R. (A. R.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2012 m. lapkričio 23 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 249 str. 2 d., 25 str. 4 d. 260 str. 3 d., padarymu.
A. R. kaltinamas tuo, kad jis dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, dalyvavo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, t. y. jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 249 str. 2 d.
A. R. kaltinamas ir tuo, kad jis nusikalstamo susivienijimo organizatoriams ir vadovams J. B., G. Š., vadovams T. Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, nusikalstamo susivienijimo organizatoriai, vadovai bei dalyviai neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, turėdami tikslą jas parduoti bei kitaip platinti, ir jas pardavė bei platino, taip dalyvaudamas šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje A. R. bendrai su nusikalstamo susivienijimo organizatoriais, vadovais ir nariais neteisėtai disponavo, pardavė ir išplatino labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį. Tokiu būdu jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 str. 4 d., 260 str. 3 d.
A. R. 2010 m. vasario 23 d. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 str. nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. nutartimi A. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d., 2010 m. lapkričio 22 d., 2011 m. vasario 19 d., 2011 m. gegužės 20 d., 2011 m. rugpjūčio 17 d., 2011 m. lapkričio 21 d., 2012 m. vasario 13 d., 2012 m. gegužės 17 d., 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas A. R. buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 22 d. nutartimi kaltinamajam A. R. kardomosios priemonės - suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, nustatęs Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytus suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta, jog A. R. kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes, A. R. anksčiau teistas tris kartus, iki suėmimo niekur nedirbo. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad baudžiamojoje byloje kaltinimai yra pareikšti 33 asmenims dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, todėl manytina, jog A. R. inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo neatsitiktinės, bet iš anksto suplanuotos, o nusikaltimų darymas galimai buvo vienas iš kaltinamojo pragyvenimo būdų. Šių aplinkybių visetas leidžia manyti, kad kaltinamasis A. R., siekdamas išvengti gresiančios ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.) bei daryti naujus nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p.).
Šalies argumentai
Kaltinamasis A. R. skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę. Kaltinamasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, neišnagrinėjęs visų reikšmingų bylos aplinkybių, o tik formaliai ir abstrakčiai taikydamas įstatymą bei skundžiama nutartimi pratęsdamas jam kardomosios priemonės – suėmimo terminą, pažeidė jo konstitucines teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str., 31 str., 109 str., taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 6 str., 122 str. nuostatas. Kaltinamojo teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai manyti, jog jis pasislėps nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo arba trukdys procesui, taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad jis darys naujus nusikaltimus. Anot kaltinamojo, jis yra suinteresuotas kuo įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu ir tiesos išaiškinimu. A. R. pažymi, kad jis, būdamas suimtas, Vilniaus jaunimo ir suaugusiųjų konsultaciniame bendrojo lavinimo centre įgijo vidurinį išsilavinimą ir gavo brandos atestatą, jis yra suimtas daugiau nei dvejus su puse metų, tačiau per visą suėmimo laikotarpį jis neturėjo nei vienos nuobaudos, aktyviai ir sąmoningai dalyvavo nuteistųjų socializacijos ir laisvalaikio užimtumo programoje. Šios aplinkybės, anot kaltinamojo, rodo, kad jis yra socialiai orientuotas, neturi ketinimų bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, neigiamai veikti kitus byloje dalyvaujančius asmenis bei daryti naujus nusikaltimus. Kaltinamasis skunde nurodo, kad šių metų birželio 8 dieną jis buvo operuotas, jo sveikata pablogėjo, jis jaučiasi labai blogai.
Kaltinamasis A. R. skunde kategoriškai neigia dalyvavęs bet kokio nusikalstamo susivienijimo, bet kokioje nusikalstamoje veikloje, nurodo, jog niekada nebuvo jokių slaptų susitikimų, kuriuose buvo aptarinėjami narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo klausimai, dalyviu, niekada nėra turėjęs jokių reikalų su šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis.
Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti, kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. R. skundas atmetamas.
Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. R. kardomosios priemonės - suėmimo terminą, Lietuvos Respublikos BPK 121 str., 122 str., 127 str. reikalavimų nepažeidė.
Kaip ir ankstesniuose savo skunduose, taip ir šiame skunde kaltinamasis A. R. neigia padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kategoriškai neigia dalyvavęs bet kokio nusikalstamo susivienijimo, bet kokioje nusikalstamoje veikloje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.), bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, matyti, jog byloje yra duomenų (kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymai, procesinių prievartos priemonių taikymo metu surinkti duomenys bei kiti faktiniai duomenys), leidžiančių pagrįstai A. R. kaltinti jam inkriminuojamų pavojingų visuomenei veikų padarymu ir leidžiančių taikyti kaltinamajam kardomąsias priemones, tame tarpe ir suėmimą.
Vilniaus apygardos teismas pratęsė A. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. - kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. – kaltinamasis darys naujus nusikaltimus.
Skiriant arba pratęsiant suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Kardomoji priemonė – suėmimas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu gali būti skiriamas arba pratęsiamas, jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Šioje baudžiamojoje byloje A. R. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už šias nusikalstamas veikas baudžiamasis įstatymas be alternatyvų numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. A. R. praeityje teistas tris kartus, šioje baudžiamojoje byloje A. R. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas dalyvaudamas šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, kuris užsiėmė narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtu disponavimu, nusikalstamos veikos buvo gerai organizuotos, truko ilgą laiką. Iš bylos duomenų matyti, jog A. R. yra nevedęs, būdamas pakankamai jauno amžiaus kaltinamasis iki sulaikymo niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl šios aplinkybės bei nusikalstamų veikų, kurių padarymu A. R. kaltinamas šioje baudžiamojoje byloje, pobūdis leidžia manyti, kad nusikalstamų veikų darymas buvo A. R. pragyvenimo šaltinis, iš nusikalstamų veikų kaltinamasis galimai gaudavo lėšų pragyvenimui. Išdėstytų aplinkybių visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje A. R. gali daryti naujus nusikaltimus bei, siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. bei 3 p. numatytus suėmimo skyrimo pagrindus. Šių pagrindų buvimo nešalina ir kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės, jog jis įgijo vidurinį išsilavinimą, per visą suėmimo laikotarpį nėra gavęs jokių nuobaudų, šios aplinkybės nelaikytinos pakankamu pagrindu griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Kaltinamasis skunde nurodo, kad turi sveikatos problemų ir būdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime jis blogai jaučiasi. Tačiau apeliacinės instancijos teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog kaltinamojo A. R. sveikatos būklė neleidžia jam taikyti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo.
Kaip jau buvo minėta ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, kaltinamojo prašymas suėmimą pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę negali būti tenkinamas, nes aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį pratęsti suėmimo terminą, tačiau negali pakeisti pratęstos kardomosios priemonės kita kardomąja priemone. Prašymą dėl kardomosios priemonės pakeitimo švelnesne kaltinamasis ar jo gynėjas gali pateikti bylą nagrinėjančiam teismui, kuris savo kompetencijos ribose priimtų pagrįstą sprendimą dėl galimybės keisti suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę.
Suėmimas yra pati griežčiausia išimtinė kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui esmingai apribojamos teisės, todėl teismas, skirdamas ar pratęsdamas pačios griežčiausios kardomosios priemonės terminą, turi išsamiai įvertinti kalinimo trukmės pagrįstumą, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Kaltinamajam A. R. kardomoji priemonė – suėmimas taikoma labai ilgą laiko tarpą – dvejus metus ir dešimt mėnesių, visą šį laiką yra suvaržoma kaltinamojo teisė į laisvę. Tačiau, įvertinus šios bylos didelę apimtį (šiuo metu bylą sudaro 106 tomai), inkriminuojamų nusikalstamų veikų, kaltinamųjų (byloje yra 33 kaltinamieji), liudytojų didelį skaičių, tyrimo sudėtingumą, toks ilgas kaltinamojo A. R. kalinimas yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, iš esmės neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms. Be šios asmens teisės suvaržymo nėra galimybės pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų. Byloje surinktas įrodymų visetas, kaip minėta, yra pakankamas A. R. kaltinti jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymu tiek pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje, kai kardomoji priemonė - suėmimas A. R. dar nebuvo taikoma ilgą laiko tarpą, tiek dabar, kai suėmimas kaltinamajam taikomas jau dvejus metus ir dešimt mėnesių. Pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nuta r i a:
kaltinamojo A. R. skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.