- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-17
- Bylos Nr.
- 1A-150-616/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernesta Montvidienė (pirm.), Virginija Žindulienė, Alfredas Vilbikas
- Nuteistasis
- J. S., E. T.
- Advokatai
- Modestas Švažas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ernestos Montvidienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. gynėjo advokato Modesto Švažo apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 mėnesiams ir, pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 10 mėnesių.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.
Į atliktą bausmę įskaitytas sulaikymo laikas – dvi paros, nuo 2015-11-01 iki 2015-11-03.
Skundžiamu nuosprendžiu taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas E. T., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. J. S. nuteistas už tai, kad kartu su E. T. 2016 m. spalio 3 d. apie 20.30 val. Radviliškio m., Gedimino gatvėje, 140 metrų nuo namo Nr. (duomenys neskelbtini), veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – bendrininkų grupėje bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu, nukentėjusiajam I. Š. ištikus epilepsijos priepuoliui, pagrobė svetimą I. Š. turtą – nešiojamąjį kompiuterį ,,HP“ 300 eurų vertės, tuo nukentėjusiajam I. Š. padarė 300 eurų turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai, proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo J. S. gynėjas advokatas M. Švažas prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nuosprendį ir, pritaikius LR BK 92 str., J. S. atidėti bausmės vykdymą.
2.1. Skunde, atsižvelgiant į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus (BK 80 straipsnio 1 dalį, 91 straipsnio 3 dalį, BK IX skyrių) teigiama, kad nepilnamečiui parenkant bausmės rūšį, nustatant jos dydį, būtina atsižvelgti į jauną kaltininko amžių, į tai, kad nepilnametis – tai asmuo, pradedantis savarankišką gyvenimą, kurio asmenybė tik formuojasi, todėl teismo taikomos baudžiamajame įstatyme numatytos bausmės ir kitos poveikio priemonės turi būti pirmiausia siejamos su pagalba nepilnamečiui, jo būsima resocializacija, globa, ir tik po to su nubaudimu už padarytą nusikalstamą veiką.
2.2. Skunde taip pat pažymima, kad byloje nėra pateiktas civilinis ieškinys, kadangi dar ikiteisminio tyrimo pradžioje pagrobtas kompiuteris gražintas nukentėjusiajam ir pastarasis jokių pretenzijų J. S. neturi, teismo prašė nebausti J. S..?
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo J. S. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
4. Apeliacinis skundas tenkinamas.
5. Pirmiausia pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atliekamas ir teismo baigiamasis aktas buvo priimtas dėl J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tačiau skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje buvo suklysta ir neteisingai nurodytas nuteistojo vardas (J.). Minėta techninė klaida esminės reikšmės Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui neturi, tačiau ištaisytina šiuo nuosprendžiu.
6. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, J. S. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniu skundu neginčijamos teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, nusikalstamos veikos kvalifikacija, tik prašoma taikyti nepilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
7. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajam J. S. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų laikėsi tik formaliai, nekreipdamas pakankamo dėmesio į nepilnamečiams taikytinos baudžiamosios atsakomybės ypatumus (BK XI skyrius).
8. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį recidyvistu laikomas asmuo, kuris jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Sutinkama su tuo, kad J. S. tyčinį nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neišnykus teistumu pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nuosprendį, kuriuo buvo pripažintas kaltu dėl kito tyčinio nusikaltimo, tačiau abu tuos nusikaltimus J. S. padarė būdamas nepilnametis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė jį recidyvistu – t. y. asmeniu, keliančiu didesnį pavojų visuomenei.
9. Iš tikrųjų, J. S., būdamas teistas už sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis; BK 150 straipsnio 1 dalis), teistumui neišnykus, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė naują nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą nuosavybei, yra baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 122–135). Apylinkės teismas nuteistojo J. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką J. S. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Dėl to, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. S. skyrė griežčiausia BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios dydis neviršija tokios sankcijoje numatytos bausmės vidurkio. Kadangi paskirtoji bausmė skundžiamu nuosprendžiu dar buvo vienu trečdaliu sumažinta, J. S. nustatyta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta, todėl nėra pagrindo ją mažinti.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad ,,...Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo tik teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo sprendimo priėmimas [...] vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kuri įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija“. Iš tokio Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimo darytina išvada, kad ne vien formalūs reikalavimai turi atsispindėti teismo procesiniuose dokumentuose, bet ir turiningasis aspektas arba teisingumo elementas, kuris turi sudaryti tokio teismo sprendimo pagrindą. Aukštesniojo teismo nuomone, skundžiamas Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimas skirti nepilnamečiui nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę, vertinant pagal Konstitucinio teismo doktriną, laikytinas formaliu.
11. Būtina pažymėti, kad asmeniui už nusikalstamą veiką skiriamomis bausmėmis, baudžiamojo poveikio priemonėmis siekiama ne vien to asmens nubaudimo, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Visi BK 41 straipsnio 2 dalyje paminėti bausmės tikslai (nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą) – yra vienodai svarbūs ir reikšmingi. Nagrinėjamos situacijos kontekste svarbu paminėti, kad J. S. nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas nepilnametis. Kiekvienu atveju, priimant sprendimą dėl nepilnamečiui skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės, būtina įvertinti, ar tai padės nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu, ar sulaikys nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai, kuriuose J. S. nuo 2015-11-03 gyvena, pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad jo elgesys tapo mažiau ydingas, sumažėjo alkoholio vartojimo atvejų, nebuvo nei vieno rizikos atvejo, susijusio su seksualine prievarta, 2016–2017 metais mokėsi (duomenys neskelbtini) technologijų ir verslo mokymo centre, apdailininko specialybės dieninio skyriaus gr., III kurse, pagal profesinio mokymo programą, pamokas lankė gerai, atsakingai ruošėsi praktikos atlikimui, savarankiškai susirado praktikos vietą, nuo kovo 27 d. iki suėmimo labai gera ir atsakingai atliko darbdavių pavestas užduotis, pamokų metu niekada neprieštarauja mokytojams, išklauso visas jam sakomas pastabas, rekomendacijas, nekyla mokymosi sunkumų ar konfliktų dėl mokymosi, J. S. atsirado ateities planai ir ketinimai įsigyti dar vieną suvirintojo specialybę, ieškotis darbo. Be to, pažymima, kad teismo paskirtus nemokamas 60 val. auklėjimo pobūdžio darbus atliko labai gerai: kokybiškai padarė paskirtas užduotis, darbus atliko kruopščiai ir iki galo, buvo motyvuotas. Tačiau apylinkės teismas į nepilnamečio baudžiamosios atsakomybės ypatumus neatkreipė pakankamo dėmesio, nors tai, iš tikrųjų, galėtų paaiškinti J. S. elgesį tiek dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiu, tiek dėl jo neteisėto elgesio visuomenėje.
12. BK 92 straipsnio 1 dalis, be kita ko, numato, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip minėta, J. S. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą ir jam paskirta bausmė neviršija penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, yra formalus pagrindas taikyti BK 92 straipsnio nuostatas net ir tuo atveju, kai bausmės vykdymas J. S. jau kartą buvo atidėtas. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta šio nuosprendžio 11 punkte, įvertinusi visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nepilnamečio nuteistojo asmenybe, daro išvadą, kad tęsiant probaciją J. S. dar įmanoma pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už padarytą nusikalstamą veiką, apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų ir kartu užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesniojo teismo kolegijos nuomone, nuteistojo motyvacija tęsti mokslus, įgyti dar vieną specialybe, pradėti dirbti, pozityvūs santykiai su kitais šeimynoje gyvenančiais vaikais ir (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų socialiniais darbuotojais galėtų būti tie veiksniai, sumažinsiantys nuteistojo nusikalstamų veikų recidyvą ir padėsiantys pasiekti bausmės tikslus, neatliekant jos realiai. Tuo labiau, kad ir skundžiamame nuosprendyje konstatuota, jog nuteistasis J. S. kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs.
13. Dėl to, kas paminėta 10–12 punktuose kolegija sprendžia, kad J. S. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant auklėjamojo poveikio priemones. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 92 straipsnio nuostatų, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai taikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
14. Teismui pateiktoje byloje yra duomenys apie tai, kad J. S. pagal skundžiamą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nuosprendį 2017-03-14 buvo sulaikytas, iki 2017-03-16 laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, o po to iki 2017-04-26 laikomas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose. Užtikrinant įstatymo viršenybę ir teisingumo principo įgyvendinimą, visas laikotarpis, kurį J. S. praleido laikinajame sulaikyme ir laisvės atėmimo vietose nuo 2017-03-14 iki 2017-04-26, įskaičiuotinas į jam paskirtą bausmę.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nuosprendį pakeisti:
J. S. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės 2 (dvejiems) metams vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, skiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant J. S. mokytis, tęsti mokslą ar dirbti.
Į Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nuosprendžiu J. S. paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme ir laisvės atėmimo vietose nuo 2017-03-14 iki 2017-04-26 praleistą laiką.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.